Ketvirtadienio, birželio 16 d., Žinių radijo laidoje nepriklausomas ekspertas, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juoza Ruolia pritardamas, kad ministerijų sintezė saugant žmonių sveikatą – svarbiausias ir šiandien visiškai apleistas aspektas, piktinosi, kaip šiuo metu valstybinės institucijos, galinčios reikšmingai prisidėti saugant Lietuvos žmonių sveikatą, rodos, snaudžia. „Važiuodamas į savo gimtąją Ignaliną matau žydinčius laukus, purškiamus herbicidais, populiariai vadinamais „randapu“. Kur Aplinkos apsaugos ministerijos akys, kur pareigūnai, nematantys, kaip augalai purškiami prieš pat jų nurinkimą?“ – piktinosi ekspertas.

Kaip projekto „Nedelsk“ iniciatorė ir vadovė esu sunerimusi, kadangi tokie purškimai lemia ir maisto kokybę, perduodamos kancerogeninės medžiagos, kurios organizme sukelia ar paskatina vėžinių auglių vystymąsi.

Kreipiausi į Aplinkos ministeriją ir paprašiau mane informuoti, ar tikrai nėra priežiūros ir ar tikrai ūkininkai neviršija leistinų grafikų ir normų, kaip tai kontroliuojama.

Birželio 16 dieną, 9.10 val., projekto „Nedelsk“ iniciatorė ir vadovė Agnė Zuokienė dalyvavo Žinių radijo laidoje, kurioje buvo keliamas klausimas, kaip reanimuoti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.

Pokalbyje dalyvavo buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas į Seimą Justiniškių apygardoje Algis Čaplikas, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatė Nevėžio apygardoje Violeta Grigienė, Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai kaip niekada reikalingi pokyčiai – nuolat kylant gydymo išlaidoms, senstant šalies populiacijai, valstybė turi neatidėlioti ir reformuoti piliečių lūkesčių neatitinkančią ir esminių sveikatos problemų nesprendžiančią sistemą.

Gydytojas Juozas Ruolia išreiškė paramą ir pagarbą Agnei Zuokienei už jos misiją – projekto „Nedelsk“ atliekamą darbą. Gydytojas pasakojo, kad dažnai moterys pasakoja, jog tyrėsi rožiniame „Nedelsk“ autobusėlyje. Gydytojas pokalbio metu netgi kreipėsi į prezidentę, prašydamas įteikti A.Zuokienei medalį už tai, kad ji „savanoriškai, geravališkai, neįžeidinėdama moterų ir neapšaukdama jų tinginėmis, važinėja po Lietuvą ir organizuoja saugą nuo krūtų vėžio neatsiradimo ir nepasikartojimo“. Gydytojas klausė, kodėl politikai ir kiti su sveikatos apsauga susiję valstybės pareigūnai nesiima tokių iniciatyvų, ragino imti pavyzdį iš A.Zuokienės ir jos veiklos, pasimokyti iš jos altruizmo, intuicijos, meilės savo profesijai.

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/06/16/atviras-pokalbis/58957

LIETUVOS PILIEČIŲ KREIPIMASIS

 

DĖL KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ KAINŲ IR PRIEMOKŲ SUMAŽINIMO

 

 

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui                                    

gerb. Algirdui Butkevičiui

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui

gerb. Jurui Požėlai

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui

gerb. Sauliui Urbanavičiui

 

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc.  

Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. 

Lietuvoje pacientas nežino, kiek turės primokėti už vaistus, nors ir yra patvirtinti oficialūs kainynai. Farmacinės kompanijos ir didmenininkai gali „remti“ vaistines savo dotacijomis, o vaistinės – minėtų kompanijų produkciją reklamuoti kaip tą, kuriai taikomos nuolaidos. Dažnai tas pats vaistas skirtingose vaistinėse ar toje pačioje vaistinėje skirtingomis dienomis kainuoja dvigubai brangiau, nors mažmenos ir didmenos antkainius reguliuoja valstybė. Tačiau niekas nereguliuoja farmacinių kompanijų priemokų, kurias jos tiesiogiai moka vaistinėms, todėl pacientas pats turi ieškoti, kur pigiau. Keista, kai su receptu, kuris kompensuojamas 50 proc., pacientas turi primokėti daugiau, nei turintis nekompensuojamą receptą. Valstybė reguliuodama vaistų kainas bei antkainius, palieka spragą - tiesioginius farmacinių didmenos kompanijų bei vaistinių susitarimus, todėl kainininkuose kainos padidintos. Lietuvoje deklaruojamų vaistų kainyne per 5 metus nepasikeitė nei vieno vaisto kaina – priežasčių daug ir dalis jų akivaizdžiai korupcinės.

Pasaulyje inovatyviesiems ir originaliems vaistams tenka 80–90 proc. vaistams skirtų išlaidų, kai Lietuvoje jos sudaro tik 58 proc. Įprasta pasaulinė praktika – pasibaigus originalaus vaisto patentinės apsaugos laikotarpiui ir tą patį vaistą pradėjus gaminti generinėms kompanijoms, vaisto kaina krenta 70–80 proc., o Lietuvoje tik 30 proc. Pagal visas vaistų grupes Lietuvoje gyventojai permoka už generinius vaistus.  

Lietuvoje kompensuojamiesiems vaistams taikomas tik 5 proc. PVM, o aplinkinėse šalyse – 9–12 proc. Visgi, vaistų kainos Lietuvoje vidutiniškai 20 proc. didesnės nei užsienyje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Lenkijos kainas, mūsų šalies gyventojai už kai kuriuos vaistus sumoka net iki 65 proc. daugiau.

Daliai pacientų skiriami itin brangūs vaistai, kainuojantys 200–500 tūkst. eurų.  Kaip matyti iš ataskaitų, pacientų skaičius nedidėja, tačiau vos ne dvigubai didėja skiriamos brangiausių vaistų dozės. Kadangi istorijų, kai dalis pacientų turi už itin brangius vaistus susimokėti patys nemažėja, svarbu, jog itin brangių vaistų skyrimo tvarka būtų labai aiškiai reglamentuota (kaip pvz., Latvijoje dėl vaistų brangesnių nei 4270 eur).

 

Kreipimosi motyvai ir prašymai

Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno.  

P r a š o m e: 

• peržiūrėti šiuo metu galiojantį  kainyną ir 30–50 proc. sumažinti gyventojų priemokas.

• informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

 • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina.

• informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

• informuoti, kiek pacientų mirė 2015 metais dėl komplikacijų (kraujo krešėjimo) chirurginių operacijų metu? 

 

Piliečių parašai pridedami atskirame sąraše.

 

Piliečių atstovė Agnė Zuokienė

 

Agnė Zuokienė lankėsi Vilniaus Šeškinės rajono ugdymo įstaigose, skaitė paskaitas apie sveikatą, kalbėjo apie svarbą laiku tikrintis, rūpintis savimi. Diskutavo su mokiniais, tėvais ir pedagogais, rengė vėžiu sergančių moterų atsiminimų skaitymus Šeškinės bibliotekoje. Šeškinės ugdymo įstaigose lankėsi rožinis autobusėlis, kuriame buvo tikrinamos pedagogės.

 Gegužės 5 dieną aplankyta Levo Karsavino vidurinė mokykla ir lopšelis-darželis „Zylutė“. Agnė Zuokienė mokykloje skaitė paskaitą 9,10, 12 klasių mergaitėms. Pradinių klasių mokiniai kartu su auklėtojomis bei technologijų mokytoja lankstė gerveles, kaip priminimą: nedelsk ir būsi sveikas. Gerveles vaikai išplatino mamoms, primindami, kad sveikata – didžiausias turtas.


Gegužės 12 dieną aplankyta Radvilų gimnazija ir lopšelis-darželis „Sveikuolis“. Darželyje buvo sukviestos mamos į paskaitą apie sveiką gyvenimo būdą, pasakojama, kaip reikėtų rūpintis savo sveikata, kad mamos galėtų džiaugtis savo vaikais, o vaikai džiugintų savo pasiekimais.


Susitikime gimnazijoje dalyvavo 1-4 klasių merginos. Čia jos išgirdo, kaip keitėsi moterų padėtis visuomenėje per 100 metų, sužinojo, kokios įtakingiausios moterys padarė didžiausią įtaką pačiai Agnei Zuokienei,  taip pat gavo daug vertingos informacijos apie rūpinimąsi savo sveikata bei meilę sau.

Gegužės 13 dieną aplankytas lopšelis-darželis „Ozas“.

Gegužės 24 dieną projekto „Nedelsk“ Rožinis autobusėlis apsilankė Žemynos gimnazijoje, Levo Karsavino pagrindinėje mokykloje ir lopšelyje-darželyje „Zylutė“ Vilniuje. Džiugu, kad pedagogės noriai tikrinosi. Buvo patikrintos 69 moterys, galimų krūties vėžio įtarimų nerasta.

 

Birželio 1 dieną Šeškinės bibliotekoje surengti vėžiu sergančių moterų atsiminimų skaitymai.

 


Dirbdama Seime daug dėmesio skyriau maisto kokybei, todėl nenuostabu, kad žmonės ir toliau į mane kreipiasi. Sulaukiau štai tokio laiško:

Prekybos centre nusipirkau, kaip maniau, majonezo. Rusiško. „Iljinskij“. Taip jau atsitiko, kad pirmai jo paragauti teko žmonai. Iškart sulaukiau klausimo: „Kąąąą čiaaa nupirkai??“ (nieko gero nežadanti intonacija). Paragavau. Skonis... neprimenantis jokio man pažįstamo maisto produkto. Juolab – nieko panašaus į majonezą. Puoliau studijuoti to daikto pakuotę. Parašyta: majonezo padažas, alyvuoginis. Skaitom sudėtį: vanduo, saulėgrąžų aliejus (10 %), alyvuogių aliejus (5 %), bulvių krakmolas, na ir ilgas sąrašas visokių chemikalų. Akivaizdu, kad tas daiktas su majonezu neturi nieko bendro – jame net nėra pagrindinio majonezo komponento – kiaušinių, o į majonezą jis panašus tik vizualiai. Negana to, alyvuogių akcentavimas jo pavadinime taip pat yra klaidinantis – akcentuojamas vos 5 % sudėties sudarantis produktas, kai saulėgrąžų aliejaus jame yra dvigubai daugiau – 10 %. Nebejoju, kad daugiau, negu alyvuogių aliejaus, jame yra ir vandens, ir krakmolo. O visoks cheminis brudas ko gero sudaro daugiau kaip 1/2 jo sudėties... Manyčiau, kad visuma aukščiau nurodytų aplinkybių lemia esmingą vartotojo klaidinimą –pirkdamas šį produktą buvau įsitikinęs, kad perku majonezą, pagamintą su alyvuogių aliejumi, o pasirodo, kad įsigijau kažką, ko šiaip jau ir už dyką neimčiau. Jei galėtumėt, informuokit, prašau, atitinkamas tarnybas. Neturi taip būti. Ačiū.

Kreipiausi į prekybos tinklo, kuriame buvo įsigytas produktas, Kokybės skyrių. Gavau atsakymą:

Dėkojame, kad kreipėtės. Gavus Jūsų užklausimą susisiekėme su prekės gamintoju, kuris pateikė paaiškinimą.

Lietuviškame šio produkto aprašyme yra parašyta, kad tai majonezinis padažas ILJINSKI alyvuogių, 400 g. tai yra ne majonezas. Padažo pavadinimas  - alyvuogių nurodytas, nes originalus jo pavadinimas rusų kalba „Oливковый“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „alyvuogių“. Pagal Europos Sąjungos  reglamentą privaloma produktą vadinti taip, kaip jo pavadinimas skamba originalo kalba. Taip pat paminėsime, kad sudėtyje pagal visus ženklinimo reikalavimus nurodytas alyvuogių aliejaus kiekis yra 5 proc.

Majonezinio alyvuogių padažo ILJINSKIJ riebumas yra tik 15 proc., dėl to sudedamųjų dalių sąraše dominuoja vanduo. Kuo padažas riebesnis, tuo jame daugiau aliejaus. Renkantis majonezą ar padažą rekomenduojame pirmiausia atkreipti dėmesį į jo riebumą.

Taip pat pažymime, kad visi maisto priedai, įeinantys į majonezinį alyvuogių padažą ILJINSKIJ 400 g., gali būti naudojami padažų gamyboje pramoniniu būdu ir jų buvimas sudėtyje atitinka ES reglamentus.

 

Dar dirbdama Seime daug dėmesio skyriau greitųjų kreditų temai ir Vartojimo kredito įstatymo pataisoms. Tuomet sulaukdavau šimtų prašymų padėti ir patarti pakliuvus į greitųjų kreditų pinkles, nors tuo metu, prieš kelerius metus, Lietuvos banko atstovai tikino, kad sulaukia vos kelių skundų per metus.

Taip susiklostė, kad žmonės ir toliau į mane kreipiasi prašydami pagalbos. Tai rodo, kad žmonės manimi pasitiki. Siekdama geriausio rezultato nukentėjusiems, persiunčiau Lietuvos bankui mane pasiekusias problemas.

Taip pat norisi išreikšti apmaudą, kad LB tvirtinimas, jog jam perėmus vartojimo kreditų rinkos priežiūrą ir patvirtinus atsakingo skolinimosi taisykles, grobuoniškiems veiksmams bus užkirstas kelias, nevirto realybe. Kaip galima pastebėti iš atsiųstų laiškų, žmonės ir toliau susiduria su rimtomis su vartojimo kreditais susijusiomis problemomis. Konstatuoti finansinį neraštingumą būtų ne tik pernelyg atsainu, bet ir neatsakinga.

Paprašiau banko supažindinti su naujausiomis Lietuvos banko iniciatyvomis vartojimo kreditų rinkos reguliavimo tema (projektai ir pan.).

 

Atsispausdinkite, išspręskite, atsakymą siųskite info@netylek.lt

Laimingųjų laukia projekto „Nedelsk“ įsteigti prizai

Peticiją kviečiu pasirašyti: http://www.peticijos.lt/visos/71949

 

 

VILNIAUS MIESTO GYVENTOJŲ                      

 

 

KREIPIMASIS

 

dėl krematoriumo Olandų g. 22, Vilniaus m., įrengimo sustabdymo 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui                                      2016-02-05 Nr. A.Z.2016/02/05

gerb. Algirdui Butkevičiui

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui

gerb. Kęstučiui Trečiokui

 

Vilniaus miesto savivaldybės merui

gerb. Remigijui Šimašiui

 

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

 

 

 

                                                                

Faktinės aplinkybės

 

                      UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“, kuri valdo laidojimo rūmų patalpas, esančias Olandų g. 22, Vilniuje, planuoja savo patalpose įrengti krematoriumą. Vilniaus laidojimo rūmai savo 2015-09-07 rašte Vilniaus miesto savivaldybės merui ir Miesto plėtros departamentui nurodė, kad krematoriume planuojama atlikti net 2 000 žmonių palaikų kremavimo per metus.

                      Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavusi UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ 2015-09-07 kreipimąsi atsakė, kad „savivaldybės administracija iš esmės neprieštarauja krematoriumo įrengimui“. Krematoriumo organizatorius atliko Poveikio aplinkai vertinimo programą. Patvirtinus programą organizatoriui sudaromos visos teisinės ir faktinės galimybės statyti krematoriumą pačiame Vilniaus centre.

                     

Kreipimosi motyvai ir prašymai

 

                      Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą ir nepritarimą dėl krematoriumo statybų, nes krematoriumo teritorija: (i) patenka į Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologinį draustinį; (ii) patenka į „Vilniaus žydų kapinių“ teritoriją; (iii) Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame 2009 m., nenumatyta krematoriumo veikla; (iv) švietimo įstaigų ir bendruomenių atstovai kategoriškai prieštarauja krematoriumo įrengimui pačiame Vilniaus centre, Olandų gatvėje.

                      Pirma, krematoriumo veikla Pavilnių regioniniame parke prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Numatomas krematoriumas taip pat yra istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje. Iš Poveikio aplinkai vertinimo programos matyti, kad vykdant statybos darbus bus didelė invazija į gruntą, deginimo įrenginys skleis teršalus į aplinkos orą. Aukščiau minėta, kad Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame 2009 m., krematoriumas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2016-01-15 raštu prašo Vilniaus miesto savivaldybės mero krematoriumą įrengti ne regioniniame parke, jo draustinyje, o kitoje vietoje.

                      Antra, Vilniaus miesto švietimo įstaigų ir bendruomenių atstovai 2015-12-28 raštu atsakingoms institucijoms nurodė, kad kategoriškai prieštarauja krematoriumo įrengimui UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ valdomoje teritorijoje, esančioje Olandų g. 22. Kartu nurodo, kad artimiausi gyvenamieji namai yra tik už 185 m. nuo numatomo statyti krematoriumo, vaikų darželio-lopšelio bei kitos švietimo ir sveikatos įstaigos nutolusios vos kelis šimtus metrų. Pramonės objektas – krematoriumas – tikrai nėra tinkamas pastatas šalia ugdymo ir sveikatos įstaigų (neigiamas psichoemcinis poveikis).

                      Trečia, krematoriumo statybas Pavilnių regioniniame parke draudžia LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., kurioje nurodyta, kad Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.

                      Ketvirta ,vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 p. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai suteikta teisė sustabdyti planuojamą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo,

p r a š o m e:

                     

- savo kompetencijos ribose nepritarti krematoriumo statyboms UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ valdomose patalpose Olandų g. 22, Vilnius;

 

                      - parinkti tinkamą vietą krematoriumo statyboms ir skelbti viešą bei atvirą  konkursą dėl krematoriumo įrengimo.

 

 

Gyventojų parašai pridedami atskiru sąrašu.

Gyventojų atstovė Agnė Zuokienė

 

 

Nemoralizuosiu, jog įstatymuose bei etikos kodekse labai aiškiai pasakyta, kad medikams turi rūpėti mūsų sveikata, jie turi dėti visas įmanomas pastangas, jog mūsų sveikata būtų išsaugota. Paradoksas, bet realiame gyvenime mes kalbame tik apie ligų gydymą, o ir biudžete būtent tam skiriama didžioji išlaidų dalis. Sveikatos biudžetas per 7 metų padidėjo daugiau nei 2 kartus. Ar kas nors dar, be farmacininkų, kuriems atitenka mūsų mokesčių „liūto dalis“, tai pajuto?

Pirmiausia, mūsų sveikata turėtų rūpėti šeimos gydytojui. Jog būtų paprasčiau ir nekiltų klausimų 2000 05 31 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 šeimos gydytojas turi atlikti neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkoje nurodytus tyrimus. Nemokamai.
Tyrimų dažnis skiriasi pagal amžiaus grupes. Bet paimkim kaip pavyzdį mane. Man 43 metai.

... Plačiau

Jei manote, kad patyrėte žalą dėl sveikatos priežiūros specialistų veiksmų ar neveikimo rašykite el.paštu: nedelsk@nedelsk.lt arba paštu Nedelsk, Užupio g. 30, Vilnius LT01203.

Subūriau specialistų – tiek teisininkų, tiek medikų komandą, kuri pasirengusi įvertinti kiekvieną atvejį. Patyrusiems žalą turi būti atlyginta. Net neabejoju, jog mūsų laimėtos bylos daug ką pakeis – tiek medikų ir pacientus santykius, tiek sveikatos priežiūros įstaigų administracijos bei medikų, tiek medikų tarpusavio santykius.

Projekto „Nedelsk“ iniciatorė
Agnė Zuokienė

 

 

 

 

Užduok klausimą Agnei: info@netylek.lt

 

Daugiau atsakymų rasite Agnės Zuokienės youtube kanale. SPAUSTI ČIA.

Netylėk - papasakok savo problemą