A.Zuokienė - Seime

2010 06 30 Seimo narė A.Zuokienė pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2300

Seimo narė A.Zuokienė pasiūlė užkirsti kelią nepagrįstam pašalpos mokėjimui asmeniui, kuris vaiko faktiškai neprižiūri, ir tokiu būdu užtikrinti racionalų valstybės lėšų naudojimą:

Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, kreipusis dėl to, kad išleistas vaiko priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą asmuo faktiškai vaiko neaugina, pašalpos mokėjimas kompetentingų institucijos sprendimu sustabdomas, kol bus išsiaiškinta dėl vaiko priežiūros faktinių aplinkybių. Kompetentingai institucijai nustačius, jog vaiko priežiūros atostogų išleistas asmuo faktiškai vaiko neaugina, pašalpos mokėjimas nutraukiamas.

Įstatymo projektas pateiktas po to, kai Netylek.lt internetinį priimamąjį pasiekė skundas mamos, kuri ilgiau nei metus negalėjo sustabdyti tėvystės išmokų vyrui, kuris paliko šeimą ir neprižiūrėjo vaiko, tačiau  iš pašalpų fondo iš viso gavo apie 46 000 litų išmokų.  Kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, gauta informacija, kad praktikoje susiduriama su tokiais atvejais, kai vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo vaiko neprižiūri bei pašalpos pinigus naudoja savo reikmėms. Plačiau apie problemą - Netylek.lt temoje "Tėtis nušvilpė vaiko pinigus".

---

2010 06 22    Seimo narė A. Zuokienė Seime pateikė pasiūlymą, kuris padėtų užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybės turtas būtų naudojamas racionaliau ir skaidriau:

Projekte NR. XIP-1768 numatoma galimybė valstybės ir savivaldybių viešąsias įstaigas perleisti privatiems asmenims. Teisiškai tai vadinama “viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimu”. Seimo narės A. Zuokienės pateiktas pasiūlymas padėtų užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybės turtas būtų naudojamas racionaliai ir skaidriai.  Siūloma patikslinti VšĮ pardavimo kainos nustatymo taisykles - kad VšĮ dalininko teisės (nors ir nesančios materialiu turtu) būtų vertinamos pagal realią vertę.

Taip pat siūloma, kad pardavimo procedūra vyktų ilgiau. Tokiu būdu atsirastų daugiau pirkėjų ir didėtų galimybė parduoti valstybės ar savivaldybės VšĮ už realią vertę.

Taip pat siūloma, kad turtas, kurį, būdama dalininke, valstybė ar savivaldybė buvo perdavusi viešajai įstaigai naudotis nemokamai, po VšĮ pardavimo nebebūtų naudojamas nemokamai.

PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 17, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1768

---

2010 06 22   Seimo narė A. Zuokienė Seime  pateikė pasiūlymą dėl LR viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto  NR. XIP-1767:

Vertinant valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų bei iš valstybės ir savivaldybių lėšas gaunančių viešųjų įstaigų veiklos tikslingumą bei efektyvumą, ypač aktualu - kiek kainuoja viešosios įstaigos, kuri vykdo visuomenei naudingą veiklą, išlaikymas. O tai parodo būtent administravimo išlaidos. Siūloma, kad viešosios įstaigos metiniame pranešime (kuris yra viešas dokumentas) iš visų viešosios įstaigos veiklos sąnaudų būtų išskiriama ne darbo užmokestis, bet ir kitos administravimo išlaidos. Dėl šių motyvų taip pat siūloma metiniame pranešime atskleisti informaciją ne tik apie VšĮ vadovo ir kitų jos organų narių atlyginimą, bet ir kitas iš viešosios įstaigos jų gautas pajamas (pinigais ir natūra), kiek tokias pajamas leidžia įstatymai.

PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 2, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1767

---

2010 06 15 Seimo narė Agnė Zuokienė Seime pateikė pasiūlymą numatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų:

2010 m. vasario mėn. pabaigoje prie Seimo piketavę kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenantys žmonės reikalavo, kad politikai užtikrintų jų teisę į švarią aplinką ir sutramdytų verslininkų apetitą.  Susikaupusių problemų visuma rodo, kad kiaulininkystės ūkio šaka kelia aplinkos taršos riziką, kvapais erzina netoliese mėšlo laikymo ir paskleidimo plotų gyvenančius žmones. 

Reali situacija Lietuvoje tokia, jog sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės yra tik „popierinės“.  Nerimą kelia tai, jog aplink daugelį Lietuvoje veikiančių kiaulių kompleksų visai nėra nustatytų sanitarinių zonų, nors turėtų būti nustatytos iki 1500 metrų sanitarinės apsaugos zonos, kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninius objektus.  Iš tiesų, sanitarinių apsaugos zonų  teritorijose gyvena daugiau nei 3000 Lietuvos gyventojų, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti jų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Ir tik griežta tvarka gali apsaugoti nuo pavojaus sveikatai. Todėl būtina numatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų:

Pasiūlymas dėl LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 512, 1581, 159, 1591, 1592, 1891, 1892, 1894, 18913, 18915, 221, 224, 2392, 2463, 24711, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18916 straipsnio įstatymo projekto Nr. XIP-2200

---

2010 06 08 Seimo narė A.Zuokienė Seime pateikė Pasiūlymą dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIP-1315

Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių veiklos, neįpareigoja bendrovių užtikrinti laikytis atsakingo skolinimo principo. Kadangi nėra griežto ir specialaus reguliavimo, „greitųjų kreditų“ teikėjai neretai nustato ypač dideles palūkanas ir delspinigius. Tinklapio www.pigiausiaskreditas.lt 2010 birželio mėn. paskelbtais duomenimis, vidutinė metinė įvairių kredito davėjų taikoma kreditų palūkanų norma – 268,06%, didžiausia metinė palūkanų norma – 821,98%. Jei Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse (pvz. Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Estijoje) būtų įstatymu nustatytas aiškus maksimalus vartojimo kredito palūkanų dydis,  kredito gavėjų teisės būtų saugomos labiau. Seimo narė A.Zuokienė siūlo, kad Lietuvoje metinė vartojimo kredito palūkanų norma negalėtų būti didesnė daugiau kaip 3 kartus už komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą, galiojusią vartojimo kredito sutarties sudarymo momentu.

Pasiūlyta spręsti ir kitą aktualią „greitųjų kreditų“ srities problemą – įstatymu nustatyti aiškų maksimalų visų galimų mokesčių ir netesybų dydį - kad šiuo metu kreditų gavėjams taikomi „paslėpti“ mokesčiai bei ypač didelės netesybos už pavėluotą kredito grąžinimą (kurių kredito gavėjas prieš paimdamas kreditą nesugeba tinkamai įvertinti) negalėtų viršyti 10% vartojimo kredito sumos.

Siūloma apriboti galimybę teikti kreditus naktį (nuo 22 val. iki 6 val.). Tokia praktika yra taikoma Suomijoje. Nes galimybė gauti "greitąjį kreditą" naktį (ypač kai kreditą siekia gauti apsvaigęs nuo alkoholio ar kt. medžiagų asmuo) kelia abejonių, ar žmogus sugebės suprasti sutarties sąlygas, tinkamai įvertins pasekmes. Tikėtina, jog dažniausiai naktį sudaryti kredito sutartį nusprendžiama dėl priežasčių, susijusių su pramogomis, o ne dėl aplinkybių, lėmusių staigų, gyvybiškai svarbų lėšų trūkumą.
 
Kredito gavėjo teisės būtų saugomos labiau, jei įstatymas nustatytų minimalų terminą (siūlomas ne trumpesnis kaip 24 val. terminas), kuris būtų skirtas susipažinti su sutarties informacija, palyginti skirtingus pasiūlymus, ir apsisaugoti nuo skubotų neapgalvotų sprendimų.

Taip pat siūloma neriboti ir dirbtinai nevaržyti vartotojo teisės nutraukti sutartį. Plačiau apie šiuos bei kitus pasiūlymus skaitykite čia: Pasiūlymas dėl vartojimo kredito įstatymo projekto Nr.XIP-1315

www.netylek.lt informacija

---

2010 06 01 A.Zuokienė Vilniaus universiteto Onkologijos institute aplankė krūtų ligas besigydančias moteris

Birželio 1 d. Seimo narė Agnė Zuokienė drauge su projekto „Nedelsk“ savanoriais  lankėsi Vilniaus universiteto Onkologijos institute ir susitiko su krūtų onkologines ligas čia besigydančiomis moterimis. Moterims bei jų artimiesiems A.Zuokienė padovanojo po knygą.

Ką tik išleista projekto „Nedelsk“ knyga  „99,9% vilties“ skiriama visoms sergančioms krūties vėžiu ir jų artimiesiems. Galbūt vieniems ši knygelė suteiks daugiau žinių apie ligą, kitiems - paguodą, nusiraminimą, stiprybę ir viltį. Nes joje vietos atrado ir per pastaruosius 7 metus vykdant sveikatinimo projektą „Nedelsk" susikaupęs nemažas žinių apie krūties vėžį bagažas, ir atmintin ryškiai įsirėžusios krūties vėžį nugalėjusių ir su juo tebekovojančių moterų, kurioms krūties vėžys buvo įtartas rožiniame „Nedelsk“ autobusėlyje, papasakotos istorijos, ir krūtų onkologų, mamologų, radiologų patarimai, ir  niekad nepavargstančių rūpestingųjų „Nedelsk“ savanorių, geros valios ambasadorių,  visoje Lietuvoje rengiančių krūtų savityros mokymus, paskaitas apie krūties vėžį ir daugybę kitų gyvybiškai svarbių sveikatinimo projekto akcijų, įspūdžiai, pamąstymai apie savanorystės prasmę bei raginimai nedelsti pasirūpinti savo sveikata.

A.Zuokienė aplankė ir gydytojus, kurie ne vienerius metus važinėjo po Lietuvą rožiniu „Nedelsk“ autobusėliu ir jame atliko patikras tūkstančiams moterų šalies miestuose ir miesteliuose. Jiems perduotos knygos bus dalijamos pacientams.

Elektroninė knygos „99,9% vilties“ versija: 

 

---

2010 06 01  A.Zuokienė: „Į dangų kils balionai su mažųjų ligonių svajonėmis“

2010 06 01  14 val.  Vilniaus Universiteto vaikų ligoninėje (Santariškių g. 7) jau penktus metus iš eilės vyks tradicinis Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtas renginys, kurį rengia Agnė ir Artūras Zuokai kartu su Japonijos ambasada.

„Kasmet 75 proc. vaikų registruojami vienas ir daugiau susirgimų ar traumų. Vaikai nėra „maži suaugusieji“, todėl į jų sveikatos sutrikimus turime žvelgti pro padidinamąjį stiklą ir skirti tiek lėšų, kiek reikia, kad mūsų šalyje augtų sveika karta,“ - sako A.Zuokienė.

Šventėje dalyvaus ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Kasmet vaikams dainuoja jų pamėgti atlikėjai. Šiais metais ligoniukus linksmins jau 20 metų mėgstamiausias vaikų kolektyvas ,,Tele bim-bam”.

Ruošdamiesi šiai šventei, ligoninėje besigydantys vaikai žaidimų kambariuose kartu su auklėtojomis visą mėnesį lankstė popierines gerveles, kurios su slapčiausiais vaikų troškimais pririštos prie balionų pakils į dangų.   Lankstyti gerveles vaikus išmokė Japonijos ambasados darbuotojai. Šventėje dalyvaus Japonijos ambasadorė Miyoko Akashi,  antroji sekretorė Tomoko Ogawa.

Popierinė gervė – ilgaamžiškumo ir sveikatos simbolis. Japonijoje tikima, kad tūkstantis išlankstytų gervelių išpildo slapčiausius žmogaus norus, o kam nors padovanotos – suteikia jam sveikatos. Japonijoje įprasta tokias gerveles dovanoti sergantiems žmonėms.

 

Gintautė Šakinytė
A. Zuokienės padėjėja - sekretorė
tel. 8 5239 6700
faks. 8 5239 6410

---

2010 05 29 14 val Miežiškių bendruomenė (Panevėžio raj.) sustojo prie starto linijos tradiciniame solidarumo maratone. Jame dalyvavo ir Seimo narė Agnė Zuokienė.

„Solidarumo maratonuose“ pasaulyje kasmet dalyvauja daugiau nei 2 milijonai žmonių. Šis bėgimas ar ėjimas – tai viltis gyventi ir bendras pasipriešinimas ligoms. Pirmasis maratonas įvyko 1983-aisiais Dalase, Amerikoje.  Lietuvoje jau 6 metus projektas „Nedelsk“ organizuoja  1 valandos trukmės sveikatinimo maratonus. 

Suskaičiavus bendrus rezultatus iš viso „Solidarumo maratonuose“ vardan sveikatos Lietuvoje įveikta daugiau nei 100 000 kilometrų.

„Ne viename mieste ar miestelyje „Solidarumo maratonai“ tampa tradiciniais. Tai graži šventė, kai bėgdami ar eidami pasidžiaugiame už tuos, kurie ligas nugalėjo ir prisimename žmones, kuriuos ligos palaužė,“ – sako maratonus organizuojančio projekto „Nedelsk“ iniciatorė Agnė Zuokienė.

Lietuvoje daugiausia dalyvių – 409- užsiregistravo Trakuose 2006-aisiais, o bendras didžiausias rezultatas buvo užfiksuotas Alytuje 2005-aisiais -  3477 kilometrai.

---

 

2010 05 27 Kraujo donorystės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2107 (pateikimas)

A. DUMBRAVA (TTF). Teikiu Kraujo donorystės įstatymo projektą, kuriuo keičiama 2 straipsnio 4 dalis, tai yra mes keičiame kraujo donorystės įstaigos sąvoką. Siūlome, kad kraujo donorystės įstaigos sąvoka būtų tokia, kad kraujo donorystės įstaiga – pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, licencijuotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir toliau jūs tą tekstą turite.

Pagrindinis motyvas, kuris paskatino parengti šį įstatymo projektą, buvo būtent atsižvelgti į 2003 m. Europos Sąjungos direktyvas, kuriose vienas iš pagrindinių principų – yra sakoma, kad šiuolaikinės kraujo transfuzijos praktika remiasi donorystės savanoriškumo, donoro ir recipiento anonimiškumo, donoro geranoriškumo bei įstaigų, dalyvaujančių teikiant kraujo transfuzijos paslaugas, pelno nesiekimo principais.

Aš manau, kad šio įstatymo pataisos priėmimas šioje srityje būtų pirmas žingsnis direktyvos vykdymo link. Be abejo, mūsų šalyje yra daug problemų, susietų su kraujo donoryste, ir mes turime labai pasitempti, kad pasiektume Europos Sąjungos šalis, kuriose beveik kiekvienoje iš jų yra nemokama kraujo donorystė, donorai ateina savanoriškai atiduoti kraujo. Todėl Europos Sąjungos valstybėse kraujas yra ne toks rizikingas, geriau patikrintas. Tai, aišku, liudija ir tas faktas, kad tos įstaigos, kurios dalyvauja kraujo transfuzijos srityje, yra nesiekiančios pelno. Pas mus Lietuvoje yra kitaip. Tie motyvai ir paskatino imtis šio įstatymo projekto.

Taip pat mes turime daug padaryti, kad atitiktume tą direktyvą. Turime parengti kraujo naudojimo strategiją, taip pat turime paskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už direktyvų vykdymą, taip pat turime priimti daug kitų teisės aktų, kad Lietuvos gyventojai galėtų naudotis saugiu krauju, geru krauju ir galėtų pasitikėti mūsų medicinos įstaigomis. Ačiū.
 

A. ZUOKIENĖ (MSG). Mano klausimas būtų toks: - Kodėl, jūsų manymu, ne pelno siekimo nuostata, įtvirtinta europinėje direktyvoje, nebuvo perkelta į Lietuvos kraujo donorystės įstaigos įstatymo pakeitimą dar 2003 m.? Ar ne todėl, kad tuo metu jau veikė pelno siekimą deklaruojanti UAB „Kraujo donorystės centras“? Kaip manote, ar ši, mano požiūriu, didelė klaida nėra viena priežasčių, dėl ko neatlygintinos donorystės idėja Lietuvoje netenka palaikymo ir žmonės nenori neatlygintinai duoti kraujo žinodami, jog kažkas iš kraujo norės pasipelnyti?

A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Labai aktualus ir labai svarbus jūsų klausimas. Man sunku atakyti už buvusias Seimo kadencijas, už buvusias Vyriausybes, ką turėjo jos nuspręsti dar nuo 2003 m. Tačiau tai, aš manau, buvo viena iš priežasčių. Manau, nenormalu yra valstybėj, kai ministerija turi akcijų privačioje bendrovėje. Tai žlugdo visą neatlygintinos kraujo donorystės idėją, iškreipia neatlygintinos kraujo donorystės prasmę. Aš būčiau dėkingas, jeigu mes nors dabar, po 7 metų, suprastume tą dalyką ir pritartume šiai įstatymo pataisai.

---

2010 05 27  Seimo posėdis. Įstatymo dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo PROJEKTAS (Nr. XIP-230(2)) (Svarstymas ir priėmimas)

A.ZUOKIENĖ: "2007 m. pavasarį pasirašyta Konvencija Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateikta ratifikuoti prieš pusantrų metų, tačiau užstrigo mūsų biurokratiniuose koridoriuose. Neįgalieji turėjo vaikščioti į komitetus ir ginti šį dokumentą, nors man atrodo, jog tai turėjome daryti mes, tie, kurie šiandien dar esame sveiki. Šis dokumentas – tai neįgaliųjų konstitucija, tačiau jis nesukuria jokių privilegijų neįgaliesiems, tik užtikrina teises, kuriomis mes visi seniai naudojamės. Šį dokumentą galima pavadinti revoliucingu mūsų šaliai, nes mokys keisti požiūrį į neįgalų – nesvarbu, kokio amžiaus neįgalusis, bet jis nėra vienas, šalia yra artimieji, šeima, aplinka – šis dokumentas kviečia neišskirti neįgaliojo, o žiūrėti daug plačiau, dokumente visur kartojama „neįgalieji ir jų šeima“.  Kitas svarbus dalykas taip pats požiūris į neįgaliųjį – ne kaip į silpnesnį, bet i kaip aktyvų ir savarankiškai galintį priimti sprendimus asmenį.  Kviečiu balsuoti „už“ ir dėti visas pastangas, kad šio dokumento nuostatos būtų įtvirtintos ir mūsų įstatymuose."

---

2010 05 25 Seimo posėdis. Įstatymo "Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims" pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. XIP-1083) svarstymas ir priėmimas

A.ZUOKIENĖ: "Nepaisant to, jog Ūkio ministerija pateikė daug argumentų, ypač  dėl lizingo bendrovių, visgi, šis įstatymas vos ne vienintelis iš dalies ribojantis greitųjų kreditų bendrovių veiklą. Kaip žinia, Lietuvoje įstaiga turi gauti licenciją, jei ji priiminėja indėlius, tuo tarpu, jei įmonė indėlių nepriima, o tik skolina savo nuosavą kapitalą – licencijų nereikia.Šiuo metu mes svarstome įstatymą, kuris draudžia skolinti daugiau nei įmonės nuosavas kapitalas, likimą. Į mano užklausimą VMI  nurodė, jog jos tikrintų greitųjų kreditų  bendrovių veikla yra pelninga, jos vykdo mokestines prievoles, tačiau operatyvinių patikrinimų metu nustatyta pažeidimų, tai yra -  įmonės skolina didesnes sumas nei jų nuosavas kapitalas.

Kadangi nėra prievolės deklaruoti, tai suprantama, jog niekas nežino, kokia šių bendrovių skolinamo kapitalo kilmė. Apie kokias sumas kalbama?  Skaičiuojama, kad greitųjų kreditų paskolų portfelis per metus apie 100 mln. litų ir sudaroma apie 100 tūkstančių greitųjų kreditų sandorių.

Kokios šių sandorių sąlygos? Sunku įsivaizduoti, bet metinės palūkanos siekia iki   1000 proc., delspinigiai iki 700 proc., priminimo laiškai po 100 ar 200 lt už kiekvieną bei dar įvairios baudos. Ir jokio reguliavimo mūsų šalyje.

Panaikinus aptariamą teisės aktą GK bendrovių veiklos kontrolei nebeliks nei vieno reikšmingo sverto, o Vartojimo kredito įstatymas, kurį netrukus svarstysime, nesuteiks jokių alternatyvių kontrolės priemonių, kurios kompensuotų šio įstatymo panaikinimą.

Noriu pabrėžti, jog  Europos Komisijos bendrosios rinkos komisaras  paskutiniaisiais mėnesiais ne tik pasisakė dėl greitųjų kreditų kontrolės griežtinimo, bet ir rengė posėdžius, kuriuose svarstyti greituosius kreditus bei nefinansinių institucijų veiklą apimantys reguliavimo mechanizmai.

Taigi, šiandien mes turime kelias alternatyvas, pritarti, jog įstatymas netektų galios, tačiau tuo pačiu kiekvienas balsavęs „už“ – turėtų įsipareigoti dėti pastangas, jog kituose įstatymuose atsirastų visi reguliaciniai greitųjų kreditų įstaigų mechanizmai arba balsuoti prieš, tol kol nebus išspręstas greitųjų kredito bendrovių kapitalo  kilmės, veiklos rizikos ir kt. klausimai. "

---

2010 05 24   A.Zuokienė: Motyvuotas parlamentinių lėšų taupymas atitolintų euro įvedimą   Lietuvoje?

2009 metais liko nepanaudota daugiau nei  pusė milijono litų, kurie buvo skirti Seimo narių išlaidoms. Žymiai daugiau Seimo narių atsakingiau leistų kiekvieną parlamentinėms išlaidoms skirtą litą, jei sutaupytos lėšos būtų kaupiamos atskiroje sąskaitoje kaip Parlamento pagalbos fondas.

Seimo valdybai pasiūliusi sutaupytas tikslines parlamentinei veiklai skirtas lėšas kaupti atskiroje sąskaitoje bei naudoti jas į nelaimes patekusiems žmonėms paremti ar parlamentinės veiklos stiprinimui, Seimo narė Agnė Zuokienė gavo atsakymą, jog tai „apsunkintų mūsų siekius vykdyti konvergencijos kriterijus ir sklandžiai prisijungti prie euro zonos". 

Kitais žodžiais tariant - jei Seimo nariai taupys, Lietuva negalės prisijungti prie euro zonos, tuo tarpu, jei Seimo nariai išleis ir paskutinį jiems skirtą centą - prie euro zonos prisijungti trukdžių liks mažiau.
 

Sutaupytos lėšos galėtų būti naudojamos geresniam parlamentiniam darbui, stiprinant frakcijų veiklą. Tokia sistema šiuo metu veikia Prancūzijoje. Parlamento narys, atsisakęs asmeninių padėjėjų, jiems skirtą atlyginimą gali pervesti į savo frakcijos Parlamente sąskaitą ir taip stiprinti frakcijos sekretoriatą, samdyti geresnius patarėjus ekonomistus ar teisininkus, kurie padeda Prancūzijos parlamentarams rengti kokybiškesnius įstatymus bei atlikti išsamias jų analizes.

www.netylek.lt informacija

 Daugiau skaitykite temoje "Taupumas Seime galėtų tapti patrauklesnis"

---

2010 05 21   Optimistiškiausias metų renginys! 

Šiandien, 15 val. Vilniaus Rotušėje į tradicinę šventę rinkosi būsimos mamos. Šeštajame "nėštukių" susibūrime norėjo dalyvauti gerokai daugiau nei 500 moterų, tačiau dėl vietos stokos, pakviestos tik 375. Rekordų agentūra „Factum“ pernykštę šventę įtraukė į Lietuvos rekordų knygą kaip „masiškiausio nėščiųjų susibūrimo rekordą“.

"Kūdikių besilaukiančios moterys tiki savo, savo šeimos bei Lietuvos ateitimi, nors žino, jog kūdikio gimimo laikas bus pažymėtas ne tik ekonomine krize, bet ir tikrų vertybių ilgesiu bei mato, jog kūdikėlis ateis į  pasaulį, kuriame prokuratūros pastatai aukštesni nei bažnyčios, kur platūs keliai, o dažno suaugusiojo požiūris labai siauras,"-  sako 3 vaikų mama, Seimo narė Agnė Zuokienė. 

Būsimoms mamytėms koncertavo žymusis „Purpurinis Vilniaus choras“ drauge su 5 kūdikių besilaukiančiomis moterimis, kurias specialiai šiam koncertui paruošė chormeisteris Artūras Novikas.

"Smagu, kad galėjau būti šioje optimizmo ir vilties oazėje, kurią savo susibūrimu sukūrė gražūs žmonės - būsimos mamos  bei kartu su jomis dainuoti", - sakė dviejų vaikų mama, Seimo narė Ingrida Valinskienė, kuri  kartu su dainuojančiomis nėščiosiomis bei choru savo dainomis pasveikino būsimas mamas.

Koncertą vedė kūdikėlio laukianti aktorė Eglė Vaičytė-Šulskė ir aktorė Gintarė Latvėnaitė su dar metukų neturinčiu sūnumi. Visos mamytės tradiciškai sekė poetės Salomėjos Nėries „Senelės pasaką“.

Renginio organizatoriai - Agnė ir Artūras Zuokai.

Plačiau apie renginį skaitykite čia:

---

2010 m. gegužės 4 d. 13 val. Seimo narė A.Zuokienė dalyvavo pasitarime dėl vaikų maitinimą organizuojančių įmonių, esančių nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašuose

Į LR Seimo Pirmininko Tarnybos organizuotą pasitarimą Seime dėl vaikų maitinimą organizuojančių įmonių, esančių nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašuose buvo pakviesti Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška, Ministro Pirmininko patarėjas Arvydas Basiulis, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.

Pasitarime konstatuota, kad ant moksleivių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų stalo švietimo ir gydymo įstaigose turi patekti kokybiškas maistas, o jį tiekiančios įmonės turi būti griežčiau kontroliuojamos.

 NUTARTA:

Plačiau apie problemą skaitykite temoje "Vaikus maitinančios įstaigos - pavojingų įmonių sąraše"

www.netylek.lt informacija

---

2010 balandžio 28 d., 13 val.   Diskusija „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa: aprėptis ir veiksmingumas, problemos, galimybės vykdyti programą efektyviau.“

Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė į diskusiją Seime apie Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos veiksmingumą ir problemas pakvietė Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, keleto mokyklų atstovus.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, pageidaujančiose dalyvauti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje, pradinių klasių (1–4 klasių) mokiniams yra nemokamai dalijami vaisiai ir daržovės:  morkos, obuoliai, šviežios jų sultys, - tokiu būdu siekiama aprūpinti reikiamu daržovių ir vaisių kiekiu augantį vaiko organizmą, sudaryti konkurenciją sveikatai nepalankiems produktams, įtvirtinti vaikams natūralius įgūdžius kasdien valgyti augalinio maisto.  Tačiau šioje programoje dalyvauja labai nedaug Lietuvos mokyklų. Seimo narės Agnės Zuokienės nuomone, "Vaisių vartojimo skatinimo programa mokykloms - puiki Europos žemės ūkio garantijų fondo didžiąja dalimi finansuojama idėja,  nerandanti palaikymo Lietuvoje. ES paskyrė finansavimą 190 tūkstančių Lietuvos moksleivių, tačiau šiuo metu nemokamai vaisius gauna vos 20 000. Programoje dalyvaujančių mokyklų entuziazmas išgaruoja per kelis mėnesius, nes pedagogai be atlygio turi pildyti daugybę dokumentų, vaisius plauti, morkas skusti, produktus išdalinti vaikams, surinkti besimėtančius graužtukus ir pan. Būtina visiems kalbėti, kaip šią programą padaryti patrauklia, kad ir organizatoriai, ir dalyviai pajustų naudą".

Prezentacija

 www.netylek.lt informacija

---

2010 m.  balandžio 12 d. parlamentarė A.Zuokienė susitiko su Vilniaus Simono Daukanto pagrindinės mokyklos moksleiviais, kurie jau penktus metus dalyvauja tradiciniame projekte „Sveikas obuolys!“ Seimo narė skaitė moksleiviams paskaitą apie sveiką gyvenseną ir mitybą, projekto konkursų ir viktorinų nugalėtojams skyrė prizų, kuriais bus apdovanoti projekto laureatai.

2010 m. balandžio 14 d.  28 Vilniaus Simono Daukanto pagrindinės mokyklos moksleiviai septintokai apsilankė Seime pasiklausyti Seimo narės Agnės Zuokienės paskaitos apie sveiką mitybą ir gyvenseną.

Paskaitos prezentacija

www.netylek.lt informacija

---

2010 m. balandžio 12 d. A.Zuokienė susitiko su JAV ambasadore pasauliniams moterų reikalams Melanne S. Verveer

2010 m. balandžio 12 d. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorę pasauliniams moterų reikalams Melanne S. Verveer. Susitikime taip pat dalyvavo Agnė Zuokienė bei kitos Lietuvos Seimo narės, aktyviai dirbančios vidaus ir užsienio politikos, ekonomikos ir finansų srityse stiprindamos moterų teises ir siekdamos lygių galimybių.

O.Posaškovos nuotr. (LRS)

Po pietų Agnė Zuokienė dalyvavo viešame susitikime-diskusijoje „Moterys ir lyderystė“, kurioje buvo aptarti tokie globalūs klausimai kaip moterų dalyvavimas politiniame gyvenime, jų indėlis demokratizacijos procesuose ir galimybės pilnavertei raiškai visose gyvenimo srityse.
Susitikime su Lietuvos visuomene Vilniaus universitete dalyvavo JAV ambasadorė Lyčių lygybės klausimais p. Melanne S. Verveer, buvusi Lenkijos pirmoji ledi p. Jolanta Kwaśniewska, Švedijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnė Maria Lesner, Seimo narė p. Aušrinė Marija Pavilionienė ir kiti Demokratijų bendrijos delegacijų vadovai.

---

2010 m. balandžio 2 d.   LRS Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė lankėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje.

Penktadienį, balandžio 2 dieną, Seimo narė Agnė Zuokienė su savo padėjėja-sekretore Gintaute Šakinyte apsilankė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, norėdama išsiaiškinti visas nepatenkinto šios tarnybos sprendimu 35 m. vaikino skundo aplinkybes. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje Seimo narė susipažino su visais minėto vaikino (jam leidus) dokumentais.

Tarnyboje taip pat diskutuota ir apie užsienio šalių modelius,  pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus, vidaus kokybės sistemą. Tarnybos vadovų teigimų, sujungus informacinę duomenų bazę su pirminės sveikatos priežiūros centrais, sumažės piktnaudžiavimo atvejų, kai žmonės klastodavo įrašus, pateikdavo papildomų ne savo sveikatos duomenų.

Seimo narė pasidomėjo  ir smarkiai išaugusiu skundų skaičiumi.  Nepatenkintų  neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimais ypatingai padaugėjo 2009-aisiais, įsigaliojus naujai nedarbingumo vertinimo tvarkai, kai imta vertinti ne tik medicininius asmens duomenis, bet ir socialinius faktorius. Įvedus šį kriterijų, nemažam kiekiui asmenų pasikeitė darbingumo koeficientai. Susitikimo metu paaiškėjo, jog ne medicininiai, o socialiniai faktoriai ir įtakojo, jog vaikinui, dėl kurio skundo A.Zuokienė lankėsi NDNT, buvo nustatytas didesnis darbingumo lygis nei buvo anksčiau.

www.netylek.lt informacija

---

2010 m. kovo 29 d. Seimo narė A.Zuokienė lankėsi Valstybinėje ligonių kasoje.

Pirmadienį, kovo 29 dieną, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė bei Seimo narės padėjėja-sekretorė Gintautė Šakinytė lankėsi Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Seimo narė domėjosi aktualiais sveikatos klausimais:

- Nuo 2010 m. sausio 1-osios įsigaliojusia nauja atsiskaitymo už kraują ir jo komponentus tvarka (išlaidos šioms reikmėms įskaičiuojamos į gydymo paslaugos kainą), ir dėl to kilusiu gydymo įstaigų nepasitenkinimu;

- Privačiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, sudariusiomis sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, ir kuriose prižiūrimos nėščiosios moterys turi galimybę gauti anti-D imunoglobulino už kurį apmoka Valstybinė ligonių kasa;

- Savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės Lietuvoje propagavimo ataskaitomis, skatinimo priemonėmis, kurios teikiamos neatlygintiniems kraujo donorams ir asmenims, padedantiems organizuoti ir propaguoti neatlygintiną kraujo donorystę, bei propagavimui skirtų lėšų panaudojimu.

www.netylek.lt informacija

---

2010 m. kovo 25 d., 11 val. Spaudos konferencija Seime.

Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė ZUOKIENĖ dalyvavo spaudos konferencijoje - „Dėl viešojo intereso gynimo galimai neteisėtoje UAB „SAERIMNER“ vykdomoje ūkinėje veikloje“. Spaudos konferencijos garso įrašą rasite internete:

 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ivairus.sp_konf

Plačiau apie nagrinėtas problemas skaitykite www.netylek.lt temoje "Kiaulių ūkių kiaulystės žmonių sveikatai"

Nuotraukoje: Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai Mantas Varaška, Ligitas Kernagis, Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Zuokienė ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos pavaduotojas Evaldas Ulevičius.

Nuotr.autorius: Olga Posaškova
Saugojimo šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

---

2010 m. kovo 24 d.  Diskusija Seime „Greitieji vartojimo kreditai: teisinis reguliavimas, problemos ir jų sprendimo būdai, vartotojų teisių apsauga“

Artėjant balandžio mėnesiui, kai Seimas svarstys naująjį „Vartojimo kredito įstatymą“ ir turės perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas į nacionalinę teisę, Seimo narė Agnė Zuokienė į diskusiją apie Vartojimo kredito įstatymo projekto tobulinimą, greitųjų vartojimo kreditų vartotojų teisių gynimą, asmens duomenų apsaugą ir socialines pradelstų skolų problemas, pakvietė tiesioginius įstatymo projekto rengėjus, jį koordinavusių institucijų atstovus, vartotojų teisių gynėjus, vartojimo kreditų bei greitųjų vartojimo kreditų asociacijų atstovus, Lietuvos bankų atstovus, Seimo narius, studentus ekonomistus.

Diskusijoje dalyvavo:

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė
VVTAT Teisėkūros ir personalo skyriaus vyriausioji Specialistė Gintarė Jurkevičiūtė
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė
Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kvainauskas
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Godienė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Prevencijos skyriaus vedėja Daiva Vyčinienė
Finansų ministerija Finansinių paslaugų reglamentavimo skyriaus vedėja Eivilė Čipkutė
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
Lietuvos banko  Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas ir Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vyriausiasis juriskonsultas Arūnas Raišutis.
Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) direktorius Pranciškus Gerulis
LVKA Valdybos narys, UAB"Moment Credit" generalinis direktorius Viktoras Milkevičius
LVKA partneris Mantas Vaitiekūnas.
UAB "Minibank" atstovė teisininkė Sima Jogminaitė
Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė
GVKA valdybos pirmininkas Juozas Rupšys
GVKA valdybos narys Gediminas Velička
GVKA narys Liutauras Valicka
GVKA narys Artūras Zablackas
Vartotojų teisių gynimo asociacijos "Viešasis interesas" valdybos narė Aušra Maldeikienė ir 46 studentai ekonomistai.
Seimo nariai: Vytautas Gapšys, Mečislovas Zaščiurinskas, Birutė Vėsaite, Algirdas Sysas.

Diskusiją pradėjusi Seimo narė Agnė Zuokienė pristatė pagrindines problemas, iškilusias dėl teisinio greitųjų vartojimo kreditų reguliavimo spragų – konrolės priežiūros mechanizmo ir specialių reikalavimų nebuvimą; aptarė greitųjų kreditų bendrovių teikiamas nelicencines finansines paslaugas, asmens duomenų saugos pažeidimus, nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas vartotojų atžvilgiu, didžiulius delspinigius ir metines palūkanas; apžvelgė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas, kurių Lietuva neperkels į nacionalinę teisę – atsisakymą licencijuoti bei nustatyti žemutinę vartojimo kredito ribą; ir kt.

Į diskusiją pakviesti dalyviai aktyviai reiškė nuomones apie kreditų davėjų kontrolę ir priežiūrą, vartotojų mokumo vertinimą, palūkanų normos ribojimą, valstybinį reguliavimą ir savireguliavimą, finansinio raštingumo ir vartotojų švietimo problemą, greitųjų kreditų išdavimo termino spartos ribojimo iniciatyvą, statistinės informacijos nebuvimą.

Nors greitieji vartojimo kreditai ir nėra tie produktai, kuriuos teikia Lietuvos bankai, bankų atstovai atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į vis didėjantį vartotojų įsiskolinimą, kaip socialinę problemą, savotišką priklausomybę skolintis, apie neaiškią greitųjų vartojimo kredito teikėjų kapitalo kilmę, ir išsakė savo nuostatas dėl greitųjų vartojimo kreditų palūkanų normos apribojimo, greituosius kreditus teikiančių įmonių licencijavimą, būtinybę teikti reguliarią statistinę informaciją.

Greituosius kreditus teikiančių įmonių atstovai iškėlė jiems aktualią problemą – duomenų bazių prieinamumą apie potencialių klientų prisiimtus įsipareigojimus - būtinybę keistis informacija apie asmenų mokumą ne tik tarpusavyje, bet ir gauti atitinkamus duomenis iš komercinių bankų, antstolių duomenų bazių, kad galėtų kokybiškiau atlikti klientų mokumo vertinimą, patirtų mažesnius nuostolius.

Teisingumo ministerija tikisi,  kad diskusijos dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto nuostatų dar tęsis ir Seime. Agnė Zuokienė ketina apibendrinti diskusijos dalyvių išsakytus argumentus ir pastabas bei pateikti juos kolegoms Seimo nariams, svarstysiantiems Vartojimo kredito įstatymo projektą jau balandžio mėnesį. 

---

2010 m. kovo 17 d.
Diskusija Seime "Noriu žinoti, ką valgau!"

Seimo narė Agnė Zuokienė  įvairių atsakingų valstybinių institucijų bei nevalstybinių organizacijų, leidinių atstovus pakvietė į Seimą aptarti maisto kokybės, ženklinimo ir saugos klausimus, drauge paieškoti būdų spręsti problemas dėl vartotojus klaidinančių teiginių apie maisto gaminių maistingumą ir sveikatingumą, aukščiausios, išskirtinės kokybės ir gaminius vaikams bei maisto priedus juose, iniciatyvą ženklinti tam tikrų maisto priedų turinčius produktus įspėjimais apie galimą neigiamą poveikį sveikatai, ir kitus svarbius klausimus. Diskusijoje dalyvavo:

SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas;

SAM  Visuomenės sveikatos departamento,  Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė -  dr. Roma Adomaitytė;

VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius;

VMVT Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė;

Valstybinio aplinkos sveikatos centro mitybos skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė;

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė;

Všį Sveiko vaiko institutas:  Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivis;

„Ekologiškos kultūros asociacijos“ atstovė,  žurnalo „Green“ redaktorė Lauryna Tarvydienė;

LRS Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas;

LRS Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė ir seimo narės padėjėjos.

Nors susitikime dalyvavo gana skirtingą poziciją turintys žmonės, vyko konstruktyvi diskusija, kurios metu buvo nuspręsta:

1. Sveikatos apsaugos ministerija:

1.1. Išsiaiškinti galimybę ir įteisinti Lietuvoje Skandinavijos šalyse taikomą sveikatai palankių maisto produktų ženklinimo sistemą "Key Hole" ("Rakto skylutė").

1.2. Parengti maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą, kuriuo būtų draudžiama į mokyklas tiekti sveikatai nepalankius maisto produktus ir gėrimus.

1.3. Kreiptis į LR valstybinį patentų biurą pranešant, kad nebūtų registruojami ženklai su neleidžiamais sveikatos teiginiais („Sveikas“, „Natūralu“, „Šviežia“ ir pan.).

1.4. Patvirtinti rekomedacijas dėl VAIKAMS, vyresniems nei 3 m., gaminamų maisto produktų sudėties; pasidomėti, kaip kitų ES šalių nacionaliniai teises aktai riboja produktų vaikams ženklinimą paveikslėliais ir pan. ir kai kuriuos maisto  priedus gaminiuose.

1.5. Išsiaiškinti kokius draudimus energinių gėrimų pardavimui vaikams taiko kitos ES šalys.

2. Žemės ūkio ministerija:

2.1. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėti „Išskirtinės kokybės“ ir panašias maisto produktų ženklinimo sistemas, nustatant, kad sveikatai nepalankiems produktams nebūtų skiriamas toks ženklas.

2.2. Įvertinti maisto priedų naudojimą „Aukščiausios kokybės“ gaminiuose, nustatant mažesnius maisto priedų kiekius juose, arba iš viso nerekomenduoti jų naudoti „aukščiausios kokybės“ produktų gamyboje;

2.3. „Agrobalt“ ir panašių parodų nuostatuose įrašyti, kad parodos apdovanojimai nesuteikiami sveikatai nepalankiems produktams (turintiems daug riebalų, ypač sočiųjų, daug cukraus, druskos, maisto priedų, mėsos pakaitalų ir pan.);

2.4. Efektyvinti ir padidinti „Pienas vaikams“ bei „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ programų aprėptį, kad daugiau mokyklų galėtų gauti nemokamų pieno produktų, daržovių ir vaisių.

3. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba:

3.1. Užtikrinti, kad rinkoje nebūtų neteisingai paženklintų ar vartotojus klaidinančiais ženklais, simboliais ar teiginiais pažymėtų maisto produktų;

3.2. Kontroliuoti, kad maisto produkto etiketėje nurodytas vitaminų ar mineralų kiekis atitiktų realų ir neklaidintų vartotojų;

3.3 Produktai VAIKAMS: vartotojus ir toliau klaidina jų ženklinimas - paveikslėliai, pavadinimai. 

3.4. 1 Patikrinti - ar sveikas yra pats technologinis gamybos procesas rūkant produktus? Jei ruošiant parūkytas (kaštai švelniai ir kt.) dešreles, kurių sudėtyje yra E250, jos apdorojamos karštoje dūmų temperatūroje?

3.4.2  Kai kurių gamintojų kepamųjų dešrelių ženklinime įspėjimai: „Svarbi informacija: galima kepti ir ant atviros ugnies - pagaminta be E250“ - klaidina, nes  kepamųjų dešrelių gamyboje  apskritai neleidžiama naudoti nitritų bei nitratų. Tokiais įspėjimais siekiama išskirtinumo.

www.netylek.lt informacija

---

2010 m. kovo 10 d. Pranešimas spaudai
STOP neatlygintinai donorystei!

Vakar Seime Valstybės Kontrolės auditoriai pristatė pernai rudenį atliktą „Nacionalinės aprūpinimo krauju sistemos“ tyrimą, o Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pateikė ataskaitą, kaip vykdomos auditorių rekomendacijos.

Iš pateiktos ataskaitos matyti, jog 2005-2008 metais iš Lietuvos į užsienį iškeliavo 42 tonos kraujo plazmos. Valstybės kontrolės ataskaitoje minima komercinė plazmos kaina. Už išvežtą kraujo plazmos kiekį buvo galima gauti apie 15 mln. litų. Biudžetas šių pinigų negavo. Atvirkščiai, turėta tik išlaidų, kraujo centrams mokant už kraujo plazmos paruošimą ir išgabenimą.

Iš vieno vieneto kraujo plazmos galima pagaminti mažiausiai 4 atskirus kraujo preparatus: albuminą, aktyvuotą protrombino kompleksą, imunoglobuliną ir VIII krešėjimo faktorių.

VšĮ„Nacionalinis kraujo centras“ 2005 – 2008 metais išvežė 36 tonas kraujo plazmos, tačiau tik iš 33 tonų užsakė pagaminti albumino, iš 15 tonų protrombino ir tik iš 3 tonų  imunoglobulino bei  VIII krešėjimo faktorių.
Dauguma šalių vietoj albumino naudoja keliasdešimt kartų pigesnius druskos tirpalus. Tos šalys, kurios, kaip Lietuva, pačios neperdirba plazmos ir turi pakankamą jos kiekį, neužsako užsienyje ir aktyvuoto protrombino komplekso, nes jis yra šviežios plazmos pakaitalas.

Imunoglobulino į Lietuvą parvežta vos 3 proc., o itin reikalingo VIII krešėjimo faktoriaus 18 proc., tačiau abu šie preparatai nebuvo panaudoti, nes „Nacionalinis kraujo centras“ neturėjo licenzijų ir pasibaigė šių preparatų galiojimo laikas. Imunoglobuliną ir VIII krešėjimo faktorių Valstybinė ligonių kasa įsigijo tiesiai iš užsienio gamintojų.

Valstybės kontrolė nustatė, jog „Nacionalinio kraujo centro“ apskaitoje „kraujas grįždavo“, jei buvo parvežtas bent vienas iš 4 komponentų, be to kraujo plazma buvo apskaitoma mažesne verte.
UAB „Kauno donorystės centras“ visą kraujo plazmą pardavė užsienyje. Valstybinė ligonių kasa, bandydama išsiieškoti nors dalį patirtų nuostolių, kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris  šių metų vasario 10 dieną patenkino 660 tūkst. litų ieškinį. Šios lėšos turės būti sugrąžintos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

„Labai gailiuosi, kad prieš kelis mėnesius daviau kraujo. Kas trečias donoras kraujo duoda neatlygintinai, todėl  kreipiuosi į juos ragindama nebeduoti kraujo VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ ir UAB „Kauno donorystės centras“  tol, kol nebus parengta aiški tvarka – kokių, kiek ir kada kraujo preparatų turi būti parvežta į Lietuvą, pardavus mūsų kraujo plazmą. Europinės direktyvos pabrėžia, kaip svarbu atsakingai, ekonomiškai ir etiškai elgtis su donorų krauju. Viso to Lietuvoje nėra. Įvertinus turimus rezervus bei donorų, imančių už kraują pinigines kompensacijas skaičių, pavojus Lietuvos pacientų gyvybėms dėl kraujo trūkumo tikrai neiškils,“ – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.
 
2008 metais  Lietuvoje kraujo duota 98 200 kartus, 34 900 donacijos buvo neatlygintinos. Vienoje donacijoje yra eritrocitų masė, skirta skubiam kraujo poreikiui, padedantys kraujui krešėti trombocitai bei kraujo plazma. Jei gydymui panaudojama apie 95 proc. eritrocitų masės, tai kraujo plazmos vos apie 30 proc. Likusi dalis parduodama užsienyje. „Kraujo donorystės įstaigos, pardavusios plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, uždirbo pajamų, kurių panaudojimas nereglamentuotas ir nekontroliuojamas,“ – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje. Pagal pateiktas rekomendacijas nustatyti gautų lėšų panaudojimo tvarką Sveikatos apsaugos ministerija turėjo iki šių metų pradžios, tačiau tai nepadaryta iki šiol.

Plačiau skaitykite temoje "Kraujo plazmos keliai ir klystkeliai"

www.netylek.lt informacija

---

2010 m. kovo 9 d.
www.netylek.lt informacija:

Prieš savaitę duris atvėręs internetinis Seimo narės Agnės Zuokienės priimamasis kasdien sulaukia vis daugiau laiškų ir komentarų. Labiausiai žmonės piktinasi planuojamomis “Sodros” permainomis, taip pat ne vienas prašo asmeninės paramos.

Internetinis puslapis www.netylek.lt didžiausią dėmesį skirs bendroms problemoms, tokioms, kurias išnagrinėjus galima būtų inicijuoti įstatymų pataisas, paraginti valstybines institucijas laiku ir kokybiškai atlikti jiems patikėtas funkcijas.

Tačiau, kad neliktų neatsakytų laiškų su asmeniniais prašymais, www.netylek.lt  sukūrėme specialią skiltį „Prasmingi darbai“.  Čia skelbsime naujas idėjas ir projektus, kviesime, kad  aktyvūs ir visuomeniški žmonės, kurių kilnūs socialiniai tikslai padeda kurti geresnį pasaulį, paremtų mus savo laiku, žiniomis, patirtimi, energija ar lėšomis. Pirmieji šio skyrelio įrašai – apie VšĮ “Sveikas vaikas” iniciatyvas bei informacinių technologijų specialisto, turinčio negalią, prisistatymas, nes žmogus, nusivylęs Darbo biržos programa neįgaliesiems, ieškosi darbo pats.

Šios savaitės naujos temos:

– 27 tūkst. vienetų vakcinos dozių nuo kiaulių gripo Lietuva įsigijo per vėlai ir per brangiai;

– greitųjų kreditų žabangose įsipainioję tūkstančiai žmonių. Netylėk.lt aiškinasi, kodėl greitųjų kreditų veikla nėra licenzijuojama, kodėl šios įstaigos save pristato kaip bankai ir klaidina žmones, tačiau nėra baudžiamos, kodėl visos iš patikrintų įstaigų neatsakingai elgiasi su asmens duomenimis... O greitųjų kreditų įstaigų veiklą ribojantys įstatymai vis dar nepriimami.

– pamokanti ir dviprasmiška istorija apie paramą kurčiam ir aklam vienerių metų berniukui. Aukos buvo renkamos į asmeninę sąskaitą, todėl tėveliams nuo surinktos sumos būtų reikėję mokėti pajamų mokestį. Tačiau išimties tvarka jiems nuo 105 tūkst. paaukotų litų sumos mokėti mokesčių nereikės. Antra vertus, valstybė dengia bazinę implanto kainą (54 100 Lt), todėl tėveliams, norintiems įsigyti geresnį implantą, reikės papildomai sumokėti tik ketvirtadalį paaukotų pinigų. Kaip bus panaudoti  likusieji? Įstatymą pakeisti ar išimtis pritaikyti nėra taip sunku, kaip sudėtinga pakeisti požiūrį į labdarą, jog viskas būtų skaidru, aišku ir sąžininga.

-skundas moters, kuri nori būti tikra, jog gauna  aiškią, nuoseklią ir pagrįstą informaciją apie produktus, ir yra pasipiktinusi produktų,  neva turinčių išskirtinių sveikatinimo savybių, klaidinančia reklama.

- pirmasis rašinys iš pasakojimų ciklo apie kraujo ir jo komponentų apskaitos,  išvežimo iš Lietuvos tvarkos, donorystės problemas. Pirmoji tema -  kraujo plazma, su kuria iki šiol buvo elgiamasi neatsakingai ir neekonomiškai.


Ir Jūs siųskite mums kuo išsamiau aprašytą savo rūpestį, pastebėtą socialinę ar sveikatos problemą.

 

---

2010 m. kovo 1 d. Pranešimas spaudai
Agnės Zuokienės internetinis priimamasis 

Virtualioje erdvėje duris atvėrė internetinis Seimo narės Agnės Zuokienės priimamasis www.netylek.lt

Per pirmus darbo Seime mėnesius Agnė Zuokienė gavo dešimtis laiškų su įvairiais prašymais. Tai ir paskatino atidaryti internetinį priimamąjį.
Jo tikslas – ne tik padėti konkrečiam žmogui bei įvardinti jo problemą vilkinusius pareigūnus, bet ir rengti teisės aktų pakeitimus įsiklausant į žmonių rūpesčius ir bėdas. Pirmenybė bus teikiama moterų, mamų ir sveikatos temoms.

Pagal Seimo statutą Seimo nario paklau