Apie  LR Darbo kodekse įtvirtintą lengvatą dirbantiems tėvams - „mamadienius“ ir „tėvadienius“ - Lietuvoje žino dar ne visi.  Jei turite 2 ir daugiau vaikų, arba auginate neįgalų vaiką, papildomų laisvadienių darbdavio galite prašyti ir jūs! Tokią lengvatą Jums numato 214-as LR Darbo kodekso straipsnis:

     Jei esate 3 ir daugiau vaikų tėvai, tačiau ne visų jų, o tik dviejų amžius – iki 12 metų, tuomet jums priklauso 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 val./savaitę).

     Žinoma, tėvų dėmesio reikia visiems vaikams – nepriklausomai nuo to, kiek jų yra šeimoje. Tačiau Darbo kodeksas lengvatą numato tik tiems darbuotojams, kurie augina du ir daugiau vaikų. 2006 m. Seimo narė Milda Petrauskienė buvo pateikusi Seimui Darbo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo norėta lengvatą įtvirtinti ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tačiau projektą nuspręsta atmesti, argumentuojant, kad jis diskriminuotų daugiavaikes šeimas ir pareikalautų nemažų papildomų lėšų.

      Laisvadienis neįgalių vaikų tėvams

     Neįgalaus vaiko auginimas reikalauja ir didžiulės psichologinės stiprybės, ir daugiau priežiūros, slaugos, dažnesnių vizitų pas gydytojus ir kt., todėl neįgaliuosius vaikus iki 18 m. auginantiems tėvams suteikiama lygiai tokia pati lengvata, kaip ir auginantiems 2 vaikus - 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 val./savaitę).

     Kai kurie neįgalius vaikus auginantys tėvai abejoja, ar turi teisę į lengvatą, jei jų vaikui nustatytas „vidutinis“  ar „lengvas“, o ne „sunkus“ neįgalumas. Jei vaikui iki 18 m. yra nustatytas neįgalumas, – nesvarbu kuris lygis – jį auginantys mama ir tėtis turi teisę į 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį.

      „Tėvadieniai“

     Vaikams būtinas ne vien mamos dėmesys.  Papildomais laisvadieniais kas mėnesį gali naudotis ne tik mamos, bet ir tėčiai. Po papildomą poilsio dieną per mėnesį priklauso abiems – ir  tėčiui, ir mamai. Lietuvoje vis daugėja vyrų, kurie eina tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų (per pirmus tris 2010 m. mėnesius tėvystės atostogų  išėjo apie 4 tūkst. vyrų), o apie galimybę pasinaudoti „tėvadieniais“ daugelis dar nėra girdėję. Kiti nedrįsta užsiminti darbdaviams apie įstatymu numatytą lengvatą, nes baiminasi prarasti darbą, ar prarasti pajamų už laisvadienius, nors iš tiesų, už su vaikais praleistas poilsio dienas (ar sutrumpintą darbo laiką) yra mokamas vidutinis darbo užmokestis, o darbo laiko apskaitos tabeliuose šis laisvadienis pažymimas raide „M“.

      Lengvata nepriklauso nuo šeiminės padėties

     Jei maždaug trečdalis naujagimių tėvų Lietuvoje negali išeiti tėvystės atostogų todėl, kad nėra vedę savo kūdikių motinų, tai  „tėvadieniais“ gali naudotis visi turintys du ir daugiau vaikų (iki 12 m.), nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Papildomi laisvadieniai priklauso ir vienišoms mamoms, ir vienišiems tėčiams.

     Skirtingų profesijų darbuotojams lengvata - vienoda

     LR Darbo kodekse (214 str.) nėra numatyta kokių nors išimčių atskirų specialybių žmonėms. Į netylek.lt atsiųsta mokytojos Rasos problema liudija, kad kai kurių specialybių darbuotojams - sunkiau išsikovoti papildomus laisvadienius. Mokytojai Rasai paprašius, mokyklos vadovas turėjo ieškoti būdų, kaip išspręsti pavaduojančio mokytojo klausimą ir parašyti įsakymą dėl 1 papildomos laisvos dienos per mėnesį (arba poros sutrumpintų darbo valandų per savaitę) skyrimo, tačiau to nepadarė.

     Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo J.Griciaus, „toks darbdavio neveikimas vykdant darbo įstatymų reikalavimus yra neteisėtas ir baudžiamas. LR DK 214 str. teisinė norma yra imperatyvi ir nekvestionuojama.“ Mokytoja Rasa turetų kreiptis į teritorinį VDI skyrių ir jos teisės bus apgintos.

     Kokių profesijų darbuotojai dažniausiai skundžiasi, jog negali pasinaudoti šia lengvata, pasidomėjome Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijoje, ar mokytojai ir mokytojos naudojasi įstatymu jiems garantuojamais „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ -  Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungoje. Gavę atsakymus, būtinai juos čia paviešinsime.

      Kad lengvata neliktų tik „popierinė“

     Naudotis papildoma galimybe daugiau laiko praleisti su vaikais mūsų šalyje, ypač sunkmečiu, išaugus nedarbui, nėra populiaru. Daugelis darbdavių neskuba skatinti darbuotojų pasinaudoti lengvata, o yra ir negirdėjusių apie 214 Darbo kodekso straipsnį.  Šios garantijos turi būti vykdomos ir jų nepaisymas yra darbo įstatymų pažeidimas. Dėl nesuteiktų „mamadienių“ ir „tėvadienių“ darbuotojai skundžiasi, tačiau ne taip dažnai, kaip dėl kitų darbo įstatymų pažeidimų:

     - per 2009 metus Valstybinė darbo inspekcija gavo iš viso 13771 nusiskundimą darbo įstatymų pažeidimų klausimais, 53 iš jų - dėl DK 214 str. - papildomų lengvatų asmenims, auginantiems vaikus (0,38%). 

     - per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius iš viso gauti 3833 nusiskundimai ir tik 11 iš jų (0,28%) - dėl lengvatų asmenims, auginantiems vaikus.

     Papildomų laisvadienių turite raštu paprašyti darbdavio patys. Turėtumėte žinoti, kad šie papildomi laisvadieniai negali būti suteikiami už praėjusį laikotarpį, jie taip pat negali būti kaupiami ir jungiami prie kasmetinių atostogų, o nepanaudoti negali būti kompensuojami pinigais.

     Vienose darbovietėse sutariama, jog prašymas parašomas vieną kartą ir galioja, kol vaikui sukaks dvylika metų. Pavyzdžiui, mama paprašo suteikti jai papildomą laisvadienį kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Kitur, darbuotojai, norėdami gauti papildomą laisvadienį, kiekvieną kartą turi rašyti vis naują prašymą. O jei darbuotojas dirba darbą pagal nustatytą grafiką, paprastai, prašymas galioja iki kito grafiko. 
 
     Išnagrinėjęs darbuotojo prašymą, vadovas pasirašo įsakymą, kuriame nurodo, kokia tvarka suteikiamos laisvos dienos (ar valandos) ir iki kada galioja įsakymas.

      Darbdavio atsakomybė

     Vaikus auginantys mamos ir tėčiai dažnai susiduria su profesinio gyvenimo ir šeimos pareigų derinimo problema, ir  neretai priversti rinktis – kartu su vaikais praleisti papildomi laisvadieniai, ar geri santykiai su darbdaviu. Daug darbdavių kol kas nesuvokia, kokią ekonominę naudą gali sukurti nediskriminavimo politika ir šeimai palankių priemonių taikymas. Svarbiausia  – kalbėtis ir tartis su darbdaviu.

     Jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir atsisako suteikti jums priklausančią lengvatą, siūloma jam įteikti prašymą raštu, o sulaukus neigiamo atsakymo, belieka sudėtingesnis kelias – nagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijoje, teikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai arba ieškinį teismui.
 
     Darbo ginčų komisija – tai nuolatinis organas įmonės viduje, nagrinėjantis darbo ginčus, sudarytas iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų – komisijos narių, kurie išrenkami ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas, o darbdavio atstovus savo įsakymu (potvarkiu) skiria pats darbdavys. Jeigu įmonėje iki tol nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs Jūsų prašymą, adresuotą darbo ginčų komisijai, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos, privalės paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą.
     Jei darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu, ar šalys nesusitaria, darbo ginčas gali būti nagrinėjamas teisme.

     Jei kreiptumėtės į Valstybinę darbo inspekciją (į teritorinį VDI skyrių),  pareigūnai teiktų darbdaviui privalomą vykdyti reikalavimą ir įpareigotų darbdavį vykdyti įstatymus. Jei darbdavys ignoruotų teisėtus VDI pareigūnų reikalavimus, būtų taikoma administracinė atsakomybė. Nuobaudų dydžius reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Darbo inspektoriai turi teisę Valstybinės darbo inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims – iki 2 tūkst. litų, skyrių vyresnieji darbo inspektoriai – iki 3 tūkst. litų; Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius– iki 5 tūkst. litų (ATPK 233 str.).

     Jei kreiptumėtės į teismą, teismui priėmus palankų sprendimą, darbdavys turėtų suteikti jums priklausančią laisvą dieną ir sumokėti neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas.

Rašinių konkursas - "Šauniausias mano "mamadienis" / "tėvadienis"!"

Seimo narės A.Zuokienės Pranešimas spaudai:

Apie įstatymu garantuojamus „mamadienius“ daugelis dirbančiųjų tik svajoja

Nors 214-ame LR Darbo kodekso straipsnyje jau seniai įtvirtinta nuostata, jog ir tėčiui, ir mamai auginantiems 2 vaikus (iki 12 metų) kiekvieną mėnesį priklauso viena papildoma laisva diena, o auginantiems 3 ir daugiau mažų vaikų – 2 laisvadieniai per mėnesį, tačiau reikalauti įstatymu garantuojamos lengvatos ir daugiau laiko praleisti su vaikais mūsų šalyje nėra populiaru.

Net 56% internetinio priimamojo Netylek.lt apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, jog nedrįsta net užsiminti darbdaviams apie jiems priklausančius „mamadienius“, 31% apklaustųjų iš viso nebuvo girdėję apie tokią lengvatą. Bedarbystės akivaizdoje vaikus auginantys tėvai dažnai susiduria su profesinio gyvenimo ir šeimos pareigų derinimo problema ir  yra priversti rinktis – kartu su vaikais praleisti papildomus laisvadienius ar užtikrinti gerus santykius su darbdaviu.

Dėl nesuteiktų papildomų laisvadienių darbuotojai skundžiasi, tačiau ne taip dažnai, kaip dėl kitų darbo įstatymų pažeidimų: pernai Valstybinė darbo inspekcija gavo 53 tokius skundus, o per pirmuosius penkis 2010 m. mėnesius – 11 nusiskundimų.

„Gavau laiškų, kad darbdaviai nenoriai išleidžia tėvus praleisti ,,mamadienius“su vaikais. Štai neįgalų vaiką auginanti mokytoja, skundžiasi, jog mokyklos vadovas atsisako jai suteikti papildomą laisvadienį kartą per mėnesį, arba atitinkamai sutrumpinti darbo laiką dviem valandomis per savaitę, nors tokia lengvata teisėtai priklauso visiems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. Direktoriaus motyvai - neva mokytojos profesija specifinė ir nėra kam ją pavaduoti. Toks darbdavio neveikimas vykdant darbo įstatymų reikalavimus yra neteisėtas ir baudžiamas,“ – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

LR Darbo kodekse nėra numatyta kokių nors išimčių atskirų specialybių žmonėms. „Mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ gali naudotis visi turintys du ir daugiau vaikų (iki 12 m.) – ir tėčiai, ir mamos nepriklausomai nuo šeiminės padėties, t.y. ir vedę, ir išsiskyrę, ir nesukūrę šeimos.

„Interneto klube tėvams Supermama.lt iniciavau rašinių konkursą – „Šauniausias mano mamadienis“, tikėdama, kad gražūs tėvų pasakojimai padės plačiau paskleisti žinią ir įkveps vis daugiau dirbančių mamų ir tėčių drąsiai prašyti darbdavių suteikti papildomų poilsio dienų, kurias praleistų kartu su vaikais. Dauguma mamų atsiuntė rašinius apie savo svajonių mamadienius. Skaudu, kad  mamos svajoja apie joms priklausančius, bet nesuteiktus papildomus laisvadienius, per kuriuos galėtų nuvežti  vaikus pas gydytojus ar užsuktų į mokyklas pasikalbėti su mokytojomis apie vaikų pasiekimus, o jų darbdaviai vis dar nesuvokia, kokią ekonominę naudą gali sukurti nediskriminavimo politika ir šeimai palankių priemonių taikymas,“ – sako Agnė Zuokienė.

Kai darbdaviai nesileidžia į kalbas dėl teisės į papildomas laisvas dienas, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, Valstybinę darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba teismą.

Aurelija Dermantė
Seimo narės Agnės Zuokienės padėjėja,
Tel. 8 5 239 6700