Parduotuvių lentynose mirgant prekių su viliojančiais ir į gerą kokybę nurodančiais užrašais „eko“ ar „bio“, kyla natūralus klausimas, kas nustato ir kontroliuoja, kokia prekė gali „puoštis“ šiais vardais.

  Dar 2007 metais Europos Bendrijoje buvo sureguliuotas su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimas. Teigiama, kad žymenys „bio“ ar „eko“, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie atitinka Reglamento nustatytus reikalavimus.

 Nustatyta ir tai, kad Valstybės narės turi sukurti kontrolės sistemą ir paskirti vieną ar daugiau atsakingų kompetentingų institucijų.

  Kadangi pagal Maisto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją įgyvendina maisto produktų ir žaliavų kokybės gerinimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos politiką, nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus, todėl žemės ūkio ministro pasiteirauta, kas Lietuvoje atsakingas už minėto Reglamento įgyvendinimą ir kokiame teisės akte yra sureguliuotas „eko“ bei „bio“ žymenų naudojimas.

 Taigi, kas už ką atsakingas? 

  Žemės ūkio ministerija pateikė gan painų reglamentų ir atsakingų institucijų kryžiažodį.

  Už reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatų įgyvendinimą atsakinga kompetentinga institucija – Žemės ūkio ministerija, tiksliau Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyrius, už reglamento (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinimą – Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos procesą, sertifikavimą ir gamybos proceso kontrolę Lietuvoje atlieka VšĮ „Ekoagros“. Taigi, kontrolės institucija yra VMVT, o kontrolės įstaiga – VšĮ „Ekoagros“.

  Dėl žymenų „eko“, „eco“, „bio“ ir kitų su žodžiu ekologiškas susijusių išvestinių terminų vartojimo ant pakuočių reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostata galioja tiesiogiai.

  Ekologiškų produktų gamybos ir paruošimo etape ženklinimą ekologiškų produktų ženklu kontroliuoja sertifikavimo įstaiga, o mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse ekologiškų produktų ženklinimo kontrolę vykdo VMVT ir jos teritorinės tarnybos. Taigi, kontrolės institucija yra VMVT, o kontrolės įstaiga – VšĮ „Ekoagros“.

  Jei VMVT ar VšĮ „Ekoagros“ kontrolės metu nustatoma žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo pažeidimų, bendradarbiavimas dėl pasikeitimo informacija vykdomas pagal dvišalę sutartį ir vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymo nuostatomis.

  Vartotojams belieka tikėtis, kad visos šios įstaigos atsakingai ir apdairiai atrenka, koks produktas gali užsidėti šį, kaip visuomenėje manoma, gerą kokybę nurodantį, ženklą. O pastebėjus neatitikimų, žinoti, kur kreiptis.

Papildyta 2012 01 24

 „Eko“ etikečių kelias

  Ekologiškų produktų gamintojas etiketes prieš spausdinimą privalo suderinti su „Ekoagros“. Kai naudojamas ženklinimas buvo nesuderintas su sertifikavimo įstaiga, 2009 m. nustatyti 2 atvejai, 2010 m. – 18 atvejų, 2011 m. – 8 atvejai. Pažeidimų atveju pareiškėjai privalo perženklinti produktus prieš pateikdami į rinką, o jeigu tokie produktai jau yra patekę į rinką, yra informuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dažniausiai pasitaikantys trūkumai – ekologiškumą nurodančių ženklų neatitikimai (matmenys, spalvos), taip pat nuorodų pateikimo vieta ar nenurodoma visa informacija apie gamintoją ar sudėtines dalis.

  Lietuvos gamintojai ant savo produkcijos dažniausiai naudoja žodį „ekologiškas“, o trumpindami ar orientuodami produktą į užsienio rinką renkasi „BIO“. Iš užsienio atvežti produktai dažnai turi tos šalies kalba padarytas nuorodas į ekologiškumą.

  Visi ES pagaminti, supakuoti ekologiški maisto produktai nuo 2010 m. liepos 1 d. privalo būti ženklinami ES ekologinės gamybos logotipu (Europos lapu). ES yra numačiusi pereinamąjį laikotarpį išnaudoti jau pagamintoms produktų pakuotėms, kurios buvo parengtos pagal ankstesnius ženklinimo reikalavimus. Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2012 m. liepos 1 d. ES ekologinės gamybos logotipu neprivaloma ženklinti tik iš trečiųjų šalių į ES rinką importuotų ekologiškų produktų, tačiau jie turi atitikti ES gamybos taisykles ir būti importuojami nustatyta tvarka bei gali turėti nuorodas į ekologiškumą (bio, eko ir t.t.).

  Valstybėms narėms, siekiant išlaikyti savo identitetą, norint parodyti produkto kilmę, Reglamentas leidžia greta ES ekologinės gamybos logotipo naudoti ir nacionalinius ženklus. Daugelis ES valstybių turi nacionalinius ekologiškų produktų ženklus, didesnėse valstybėse juos turi netgi atskiri regionai ar gamintojų asociacijos (privatūs ženklai). Lietuvoje galioja privalomas ekologiškų produktų ženklas „ekologinis žemės ūkis“, jei paskutinis gamybos etapas buvo vykdytas Lietuvoje. Tačiau šalia šio ženklo turi būti ir privalomojo ES ekologinės gamybos logotipo naudojimas.

  Vartotojui belieka laukti ir viltis, kad nuo liepos „ekologiškais“ pavadinti maisto produktai tikrai bus ekologiški.

Klaidinanti reklama

  Susirūpinimą kelia ekologiškų produktų reklama, kuri dažnai klaidina vartotoją. Iškabose ar reklaminiuose stenduose dažnai galima išvysti užrašus, skelbiančius, kad prekiaujama ekologiškais produktais, tačiau patys produktai būna įprastiniai ir ant jų nėra jokių nuorodų į ekologiškumą.

  Pagal šiuo metu galiojantį Reklamos įstatymą tokiais atvejais nei Všį „Ekoagros“ nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negali imtis priemonių, nes patys produktai paženklinti tinkamai.

Straipsnyje panaudota R.Jankevičiūtės nuotr.