Praėjusiais metais atliktas Lietuvos mokinių mitybos įpročių tyrimas parodė, kad mūsų vaikai valgyklose maitinasi nepakankamai sveikai: daug mokinių vartoja per mažai vaisių ir daržovių, juodos duonos, žuvies, pieno ir jo produktų, geria daug saldžių gazuotų gėrimų,  karšto patiekalo valgykloje nevalgo daugiau nei pusė vaikų, o salotų ir vaisių  mokykloje valgo tik kas šeštas moksleivis, trečdalis vaikų iš valgyklos išeina nesijausdami sotūs ir pavalgę...

     Sveikatos apsaugos ministerija jau patvirtino beveik metus rengtą ir derintą naują mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką, kuri turėtų paskatinti vaikus maitintis sveikiau. Nuo rugsėjo 1-osios mokiniams valgyklose nebebus siūlomi produktai, turintys daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar  nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų. Pagal naująjį mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą mokiniams nebus galima tiekti bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies,  konservuotų mėsos ir žuvies gaminių (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų, ar į kurio sudėtį įeina GMO.

     Patvirtintas ir maisto priedų, kurių neturi būti vaikams tiekiamuose maisto produktuose, sąrašas. Jame - 17 pavadinimų dažikliai, po 8 konservantus ir saldiklius, 6 aromato ir skonio stiprikliai:

     Dažikliai:

 
E 102 tartrazinas
E 104 chinolino geltonasis
E 110 saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S
E 122 azorubinas, karmosinas
E 123 amarantas
E 124 ponso 4R, košenilis raudonasis A
E 127 eritrozinas
E 128 raudonasis 2G
E 129 alura raudonasis AC
E 131 patentuotas mėlynasis V
E 132 indigotinas, indigokarminas
E 133 briliantinis mėlynasis FCF
E 142 žaliasis S
E 151 briliantinis juodasis BN, juodasis PN
E 154 rudasis FK
E 155 rudasis HT
E 180 litolrubinas BK

     Konservantai:

E 200 sorbo rūgštis
E 202 kalio sorbatas
E 203 kalcio sorbatas
E 210 benzoinė rūgštis
E 211 natrio benzoatas
E 212 kalio benzoatas
E 213 kalcio benzoatas

     Saldikliai:

 
E 950 acesulfamas K
E 951 aspartamas
E 952 ciklamo rūgštis ir jos natrio bei kalcio druskos
E 954 sacharinas ir jo natrio, kalio bei kalcio druskos
E 955 sukralozė
E 957 taumatinas
E 959 neohesperidinas DC
E 962 aspartamo-acesulfamo druska

     Aromato ir skonio stiprikliai:

E 620 glutamo rūgštis
E 621 mononatrio glutamatas
E 622 monokalio glutamatas
E 623 kalcio glutamatas
E 624 monoamonio glutamatas
E 625 magnio glutamatas

      Atsirado konkretūs valgiaraščiai

     Valgiaraščiai moksleivių maitinimui turės būti sudaromi remiantis   http://vasc.sam.lt pateiktais patiekalų receptūrų pavyzdžiais:

  VASC „Rekomenduojami pagrindinio maitinimo patiekalai (valgiaraščiai)“

     Pagal suderintą valgiaraštį mokiniams turės būti sudarytos sąlygos valgyti šiltą maistą. Pietums bus tiekiamas karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pieno produktai) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvės, makaronai, kruopos ir pan.), taip pat daržovės / vaisiai arba jų salotos, duona (rekomenduojama, ruginė) ir gėrimas (rekomenduojama sultys).

     Kad būtų laikomasi patvirtintų valgiaraščių ir asortimento sąrašo, prižiūrės mokyklos visuomenės sveikatos specialistas. Kol šios tvarkos projektas dar buvo derinamas su įvairiomis institucijomis, Seimo narė A. Zuokienė pasiūlė griežtinti pernelyg švelnias numatytas mokinių maitinimo organizavimo neatitikimų fiksavimo ir kontrolės priemones. Kai kalbama apie vaikų sveikatą bei maitinimą, sankcijų parinkimai turėtų būti kuo griežtesni. 

     Nesąžiningos maisto tvarkymo įmonės moksleivių maitinti nebegalės!

     Po to, kai Seimo narė A.Zuokienė iškėlė problemą – „ar gali kai kurios vaikų maitinimą organizuojančios įmonės, įtrauktos į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „juodąjį sąrašą“ ( nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą), sudaryti sąlygas sveikai maitinti moksleivius?“, -  į Seimo narės pasiūlymus buvo atsižvelgta ir naujajame moksleivių maitinimo tvarkos apraše atsirado nuostata - sudarant sutartis dėl maitinimo paslaugų teikimo mokyklose, draudžiama sudaryti sutartis su  teikėjais įtrauktais į „Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą“ (skelbiamas VMVT interneto svetainėje). Savivaldybėms nuo šiol rekomenduojama į viešųjų maitinimo paslaugų pirkimo konkursų sąlygas įtraukti sąlygą tiekėjams - kad šie negali būti įtraukti į nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą.

     „Tausojantis“ patiekalas

     Statistika rodo, jog 60- 80 vaikų iš 1000 serga virškinimo trakto ligomis.  Todėl mokyklose turi būti organizuojamas  ir tausojantis  maitinimas - sergantiems  virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. VMVT duomenimis,  tausojantis maitinimas 2009 m. nebuvo vykdomas net 90 proc. mokyklų.

     Sveikatos apsaugos ministerija, nustatanti mokinių maitinimo organizavimo reikalavimus, dėl ankstesnės „tausojančio maitinimo“ tvarkos sulaukdavo daugybės skundų: mokyklose tokio maitinimo reikėdavo vos keletui mokinių, bet valgyklų darbuotojams vis tiek tekdavo kasdien pagaminti jiems atitinkamus patiekalus atskiruose induose ir skirti tam papildomo darbo laiko, o dažnai tokie mokiniai net neateidavo valgyti į valgyklas, tad buvo patiriama papildomų išlaidų ir nuostolių. Ėmus iš viso nebegaminti tausojančių patiekalų, kontroliuojanti institucija skirdavo valgykloms nuobaudų. Todėl naujoje moksleivių maitinimo tvarkoje atsirado nuoroda, kad visada bent vienas iš valgyklose tiekiamų karštų  patiekalų turės būti virškinimo sistemą tausojantis - tai yra virtas arba garuose troškintas lengvai virškinamas, nedirginantis patiekalas -  ir jį galės rinktis tiek virškinamojo trakto ligomis sergantys, tiek visi kiti.
 

      Vis mažiau galimybių piktnaudžiauti greitais užkandžiais

     Praėjusiais metais atlikto Lietuvos mokinių mitybos vertinimo duomenimis,  50% moksleivių kasdien valgo saldainių ir kitų saldumynų, 25% jų kasdien valgo pyragaičių ir sausainių, 40% mokinių traškučiais užkandžiauja 2-3 kartus per savaitę ir dažniau! Mokyklose neuždrausta įrengti maitinimo automatų. Užkandžių automatus įrenginėja ne pačios mokyklos, o įvairios pelno siekiančios įmonės, todėl vykdyti užkandžių asortimento ir kainų kontrolę  - sudėtinga. Vis dėlto, prioritetas turi būti atiduodamas karštam ir sveikam maistui. Vaikams, perkantiems laisvai pasirenkamus patiekalus už savo pinigus, reikia sudaryti kuo mažiau galimybių piktnaudžiauti greitais užkandžiais. Ne vieno Lietuvos miesto mokyklos įdėjo daug pastangų, kad užkandžių automatai būtų visiškai išgyvendinti  iš mokyklų ir papildomus užkandžius bei gėrimus, pasibaigus pietų pertraukai, siūlo mokyklų valgyklų  bufetuose. 102 (9%) mokyklose vis dar  veikia užkandžių ir gėrimų aparatai.

     Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors ir  nedraudžiama mokyklose įrengti maitinimo automatus, tačiau juose nebus galima prekiauti šiuo metu populiariais, tačiau įtrauktais į Netiekiamų į mokyklas maisto produktų sąrašą gaminiais –  bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais ar energetiniais gėrimais ir pan. 

     Vaikų sveikata daugiau nei 50%  priklauso nuo mitybos. Išvardytų netiekiamų moksleiviams produktų vaikai neturėtų valgyti ne tik mokyklos valgykloje, jų  iš viso neturėtų likti vaikų mityboje.