Jei šeimoje jaučiatės žeminama, išnaudojama, gniuždoma ir skriaudžiama, jums nuolat grasina, jus baugina, stumdo ir  muša, - NETYLĖKITE! Smurtas prieš moterį yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Ir kokios bebūtų smurtą sukėlusios priežastys, šio reiškinio pateisinti negalima. Patyrusi psichologinį, fizinį, lytinį ar ekonominį smurtą, renkatės Jūs – nieko nedaryti, stengtis pakeisti situaciją ar nutraukti smurtinius ryšius. 
       Netylek.lt viena paskui kitą pasiekė dvi smurto šeimoje istorijos:

      SOS

     „Mano teta Giedrė (vardas pakeistas), jau daugiau nei 20 metų kasdien patiria vyro smurtą. Ji įbauginta, todėl pati kreiptis pagalbos nedrįsta. Kartu su neįgaliu savo vaiku dabar ji glaudžias daugiabučio namo rūsyje, nes bijo sugrįžti į savo trijų kambarių butą, kur ir vėl bus vyro mušama, o neįgalus vaikas savaitėmis bus  neišleidžiamas iš savo kambario... Labai tikimės iš jūsų skubios pagalbos“, - laiške  pasakojo skriaudžiamos moters dukterėčia.


      „Čia ne policijos – šeimos reikalai“

     Daugumoje šalių įprasta, jog patyrusios smurtą moterys kreipiasi pagalbos į policiją, socialinius darbuotojus, bendruomenę, draugus, teismą. Kartą Giedrė  jau buvo išdrįsusi nueiti į policiją, tačiau ten jai nebuvo leista parašyti pareiškimo - neva tai yra šeimos reikalai, o moterų krizių centre ji sulaukė siūlymo pirmiausiai pamėginti susitaikyti su smurtautoju.  Taip užsisuko „užburtas ratas“, kai ilgus metus kentėjusi ir  nesulaukusi aplinkinių pagalbos, nebežinojo, kas jai galėtų padėti.

     „Greitoji pagalba“

     Netylėk.lt komandos bei dukterėčios įkalbėta nebedelsti, Giedrė ryžosi dar kartą kreiptis socialinės bei teisinės pagalbos ir laikinai, 3 dienoms buvo apgyvendinta „Moterų krizių centre“, vėliau prieglobstį jai suteikė giminaitė. Iškart buvo pradėtas ir tyrimas privataus kaltinimo tvarka. Prasidėjus teismo procesui, miesto savivaldybė suteiks moteriai laikiną būstą bendrabutyje, o teismui priėmus sprendimą, prieš šeimą smurtavęs vyras bus iškeldintas iš Giedrės buto.

     Netylek.lt už pagalbą suteikiant  laikiną saugų būstą ir konsultavimą dėkoja Alytaus miesto moterų krizių centrui ir jo vadovei Angelei Barauskienei.

     Prieš akis Giedrei – dar ilgas sudėtingas procesas, tačiau „greitoji pagalba“ moteriai suteikta – ji jau ištrūko iš smurto rato. Ir tik  nuo jos tvirto apsisprendimo ir stiprybės labiausiai priklausys problemos sprendimo sėkmė.

     Didžiausia neteisybė – jog auką teko iškeldinti iš namų, ir būtent smurto auka šiuo metu patiria teisių suvaržymus, rūpesčius ir nepatogumus, o ne smurtautojas.  Mat pagal galiojančią šiuo metu tvarką, smurtą patiriančios moterys su vaikais priverstos bėgti nuo smurtautojo iš namų ir ieškoti laikino prieglobsčio. Policijos pareigūnai gali sulaikyti smurtaujantį vyrą, bet negali jo laikyti ilgiau nei 48 valandas. Apie reikalingus teisinės bazės pakeitimus, kurie leistų aukai, o ne smurtautojui likti namuose, girdime jau ne vienerius metus. Kol kas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas vis dar svarstomas Vyriausybėje  - derinamos ginčytinos nuostatos ir projektas tobulinamas. O tuo tarpu Lietuvoje  pagalbos dėl smurto kreipiamasi kas 11 minučių...

 

      SOS

     Antroji netylek.lt pasiekusi smurto šeimoje istorija kiek kitokia, tačiau ne mažiau skaudi:

„Gyvendama 8 metus santuokoje su vyru, atvykusiu į Europą iš vienos Artimųjų Rytų valstybės, nuolat girdėjau tik priekaištus, buvau gniuždoma, žeminama, vadinama psichiniu ligoniu, ir visa tai girdėdavo mažametė mūsų dukrytė. Besilaukiant antrojo vaikelio, visą nėštumą buvau terorizuojama.“ – laiške pasakojo iš Anglijos į Lietuvą pas tėvus sugrįžusi ir su vyru skirtis apsisprendusi moteris, kurią dabar labiausiai gasdina jo grasinimai pagrobti vaikus ir išvežti savo gimtinėn.

     Laimei, šiai moteriai neprireikė 20-ies metų suvokti, jog yra psichologinio smurto auka, kad daugiau nebegalima grimzti į depresiją, būti menkinamai ir išnaudojamai. O suvokimas, jog esi vertas gyventi kitaip, - jau yra labai didelis žingsnis į priekį.

     Netylek.lt kreipėsi į Motinos ir vaiko pensiono direktorę Nijolę Dirsienę patarimo, o ji yra susidūrusi su ne viena  panašia istorija, tad iš karčios patirties patarė – „reikia saugoti vaikus ir išsiskirti. Deja, bet teisinių priemonių visiškai apsaugoti vaikus - nėra,  net ir tuomet, jei moteris jau būtų išsiskyrusi.“

     Netylek.lt komanda labai tikisi, jog rekomenduotas teisininkas jautriai ir profesionaliai atliks savo darbą ir  padės šiai moteriai kuo greičiau išsivaduoti nuo saitų su smurtautoju bei apsaugoti vaikus.

 

      Kur kreiptis pagalbos?

     Jei pripažinote sau, jog nebeturite kitos išeities ir privalote išsigelbėti, arba pažįstate smurtą kenčiančią moterį, kuri pati bijo ieškoti pagalbos   -  daug naudingos informacijos rasite  - Netylek.lt atmintinėje „ KONKRETŪS ŽINGSNIAI KENČIANČIOMS“

 

    

Komentarai



ak
2010-07-12 19:31:29
Kol kas kaip pas musulmonus: skirtumas tas, kad už kreipimąsi pagalbos policija akmenimis neapmėto... Užtat apmėto vyrų pasaulio įstatymais.

Atsakyti
vaida
2010-07-14 17:12:08
oi o dar kiek yra tylinciu ir savo skausmo niekam nesakanciu

Atsakyti