Konkretūs žingsniai kenčiančioms

NETYLĖK! Ar gali būti, jog kas 11 minučių Lietuvoje moteris kreipiasi į policiją dėl šeimoje patiriamo smurto? Ar gali būti, jog vos vienas iš 800 smurtautojų sulaukia didesnės ar mažesnės bausmės po to, kai policija apsilanko įvykio vietoje?Ar gali būti, jog Lietuvoje didesnis procentas moterų, nei kai kuriose Afrikos šalyse mano, jog vyras turi teisę mušti moterį?Turėti problemų yra normalu. Ir kreiptis pagalbos yra normalu.Smurtas prieš moterį – grubus žmogaus teisių pažeidimas.
Pagal LR įstatymus smurtautojas, sukėlęs moteriai emocinį ir fizinį skausmą, sutrikdęs sveikatą, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu. Tačiau galimos ir kitos bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda ar areštas. Tyrimai rodo, jog dažniausiai moteris Lietuvoje nori sudrausminti smurtautoją ir siekia pakeisti jo elgesį bei įpročius. Lietuvoje jau kiekvienam yra prieinama nemokama pirminė teisinė pagalba, be to, ne viena įstaiga teikia pagalbą, konsultacijas ir prieglobstį nuo smurto nukentėjusioms moterims ir net smurtautojams vyrams. Štai, pavyzdžiui, Airijoje nėra nutylėtų smurto atvejų, nes moterys drąsiai ir atvirai išsako savo bėdas.Jei patyrėte smurtą, nekaltinkite savęs dėl to, kas įvyko. Būkit kantri, suteikit laiko sau. Niekas nepasveiksta greitai, iš karto ir galutinai.Nebauskit savęs už silpnumą, klaidas. Džiaukitės kiekviena, net ir maža savo pergale. Jūs esate verta meilės būdama tokia, kokia esate.Psichologinį, fizinį, lytinį ar ekonominį smurtą patyrusi moteris gali rinktis – nieko nedaryti, stengtis pakeisti situaciją ar nutraukti smurtinius ryšius.
Kiekvienos moters teisė:
NETYLĖTI
Smurto atveju kreiptis pagalbos. Kur?
Bendrosios pagalbos telefonu 112
NETYLĖTI
Gauti pirminę nemokamą teisinę konsultaciją Kur?
Informacija visą parą telefonu 118,
NETYLĖTI
Susisiekti su specializuotą pagalbą dėl smurto šeimoje teikiančiomis įstaigomis. Kaip?
8 800 66366 (pirmadieniais–penktadieniais nuo 10 iki 21 val.),
NETYLĖTI
Prašyti atskirti smurtautoją nuo šeimos. Kaip?
www.netylek.lt
NETYLĖTI
Siekti teisingumo teisminiu keliu. Kaip?
NETYLĖTI
Pačiai palikti smurtautoją . Išeiti kur?
Patyrusių smurtą moterų padrąsinimai ir patarimai:
„Didžiulės pagarbos verta moteris, kuri išdrįsta nebekentėti.“„Tą akimirką manyje dingo seksualinis potraukis – tiesiog nebegalėjau su juo daugiau mylėtis.“„Mano draugę vyras muša jau 15 metų. Aš jai niekuo negaliu padėti, nes ji pati nenori sau padėti.“„Sakiau, jei kada mane vyras muš, neatleisiu, skirsiuos. Tačiau buvo ir pirmas, ir penktas kartas. O aš delsiau. Dabar, kai jau išsiskyriau, nesuprantu, kodėl tiek kentėjau.“ „Tikrai pasaulyje yra normalių vyrų, tačiau ne visos moterys tuo tiki ir kenčia.“
2012 metų sausį Netylek.lt sulaukė kelių laiškų, kuriuose klausiama dėl smurto atvejų:
G. S. kreipėsi dėl patiriamo psichologinio smurto šeimoje. Jos vyras jau daugiau nei metus grasina, jog atims iš moters vaiką. Moteris baiminosi, kad vyras to nepadarytų, ir klausė, kur jai kreiptis.
Išsiaiškinusi, kokiame mieste moteris gyvena, susisiekiau su Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionu. Šio pensiono vadovė išgirdusi moters problemą pakvietė moterį atvykti į pensioną ir spręsti šią problemą kartu.
D. kreipėsi dėl jam brangios moters, kuri gyvena kartu su broliu, prieš seserį naudojančiu psichologinį bei fizinį smurtą. Nors mergina tvarkinga, atlieka buities darbus, bet kartu gyvenantis brolis visada randa prie ko prisikabinti. Brolis ne tik keikiasi, daužo indus, bet ir kelia ranką prieš seserį. Moters gyvenimo draugas D. bandė su jos broliu kalbėtis, tačiau veltui. D. klausė, kur kreiptis, kad ši situacija pasikeistų.
Pirmiausia paminėjau, jog ši moteris turėtų kreiptis į psichologą Moterų informacijos centre. Nurodžiau kontaktus, kuriais ji galėtų kreiptis.
Taip pat patyrus psichologinį smurtą būtų naudinga užfiksuoti (klyksmus ir keiksmus), kad būtų įrodymų, o patyrus fizinį smurtą nedelsiant kviesti policiją, kad jie imtųsi atitinkamų priemonių ir būtų užkirstas kelias smurtaujančio asmens savivalei.
O. S. gyvena nuosavame name su sugyventiniu ir jų dukra. Jos sugyventinis niekur nedirba ir nuolat geria. Moteris patiria nuolatinį psichologinį smurtą. Nuo smurtaujančio vyro kenčia ir vaikas. Moteris ne kartą norėjo išvaryti sugyventinį iš namų, tačiau jai vis pritrūkdavo psichologinio palaikymo ir teisinių žinių. Ji klausė, kur galėtų kreiptis, kad jai būtų suteikta psichologinė pagalba.
Pateikiau moteriai kontaktus, kad ji galėtų susisiekti su Vilniaus universiteto Teisės klinika, kuri teikia nemokamą teisinę pagalbą. Taip pat dėl šios moters susisiekiau su Moterų informacijos centru, kuris teikia psichologinę ir teisinę informaciją.
Patyrusi smurtą moteris geriausiai žino, ko ji labiausiai noriPatyrusi smurtą moteris gali ir turi kreiptis bendrosios pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams, ji tuo pačiu metu ar vėliau gali įteikti savo pareiškimą, į kurį dažniausiai po kelių mėnesių gaus atsakymą, kad siekdama teisingumo, ji turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl geriausia, jei moteris, patyrusi smurtą, nedelsdama kreiptųsi ne tik į policiją, bet ir į teismą. Nors bausmės parinkimas yra išimtinė teismo teisė, kurią lemia daug aplinkybių, tačiau aprašydama, kas, kada, kur ir kaip nutiko, moteris turi teisę prašyti teismo vienos ar kitos bausmės, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai.- jei norite smurtautoją sudrausminti ir tikitės, kad jo elgesys pasikeis, prašykite laisvės apribojimo bausmės. Tuomet smurtautojas teismo nustatyta tvarka turės reguliariai atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Savo pareiškime būtinai parašykite, kuriose vietose vertėtų uždrausti jam lankytis ir su kokiais, blogą įtaką darančiais žmonėmis, norėtumėte, jog būtų uždrausta bendrauti, bei motyvuokite, kodėl. Taip pat nurodykite, kuriuo laiku teismo prašote įpareigoti jį būti namuose;- jei siekiate padarytos savo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašykite teismo apriboti smurtautojo laisvę ir įpareigoti jį atlyginti arba pašalinti žalą savo darbu, pinigais arba baudžiamajame procese įteikite civilinį ieškinį prokurorui ar teismui;- jei smurtautojas nedirba, o Jūs norite, kad jis pradėtų dirbti, prašykite teismo apriboti jo laisves ir įpareigoti jį pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Pagal daugelį BK straipsnių yra numatyta ir viešųjų darbų bausmė, tačiau būtent viešuosius darbus smurtautojas turi teisę atsisakyti dirbti. Tokiu atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė bus pakeista kita, todėl kaltinamasis neišvengs bausmės;- jei smurtautojas turi priklausomybių, prašykite teismo įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos. Tam bus reikalingas teisiamojo sutikimas, tačiau prašyti verta, nes tikėtina, jog smurtautojas sutiks su tokiu sprendimu. Tačiau ir tokiu atveju įsipareigojimo jis bus priverstas laikytis tik konkretų teismo nurodytą laikotarpį.- jei Jūsų pinigai nėra bendrai tvarkomi, galite prašyti finansinių nuobaudų, kurios mokamos valstybei. Jei smurtautojui skiriama bauda, o turtas abiejų sutuoktinių yra tvarkomas bendrai, smurtą patyrusiai moteriai gali tekti pačiai sumokėti baudą, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai. Išvengti kaltinamajam priteistos baudos mokėjimo, moteris gali prašydama teismo nustatyti, kad bauda yra asmenine kaltinamojo skola.- jei siekiate laisvės atėmimo ar kito izoliavimo, tuomet kreipdamasi į teismą prašykite pagal Civilinį Kodeksą laikinojo apribojimo priemonių – negyventi kartu, nesilankyti nurodytais adresais ar pagal Baudžiamąjį Kodeksą taikyti kardomąją priemonę, iškeldinant smurtautoją iš būsto. Kaip daugelyje pasaulio šalių, taip ir Lietuvoje jau tampa normalu, kad smurtą naudojęs vyras iškraustomas iš namų, o ne moteris su vaikais, bėgdama nuo smurtautojo, turi ieškotis prieglobsčio.Tokia laikinoji apsaugos priemonė bus taikoma, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nenorėdama toliau su smurtautoju gyventi, moteris civiline tvarka galės kreiptis dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Tokiu atveju bus žymiai lengviau įrodyti kaltę.Bandydamas išvengti arešto ar laisvės atėmimo bausmės, smurtautojas gali bandyti įrodyti, jog nusikaltimas buvo atliktas lengvinančiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, susijaudinus ar netyčia. Pasaulio patirtis rodo, jog teisminiuose ginčuose moters dienoraštis, užrašai, nuotraukos, liudininkų parodymai padėdavo teismui priimti teisingą sprendimą.
Lentelėje išvardinti Lietuvos respublikos Baudžiamojo Kodekso straipsniai bei pagal juos numatytos bausmės:
Laisvės apribojimas
Viešieji darbai
Bauda
Areštas
Laisvės atėmimas
138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
taip
taip
iki 5 metų
139 straipsnis. 1 dalis*. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo
taip
taip
taip
taip
iki 1 metų
140 straipsnis.1 dalis*. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
taip
taip
taip
iki 2 metų
145 straipsnis.* Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
taip
taip
taip
taip
iki 4 metų
148 straipsnis.* Žmogaus veiksmų laisvės varžymas
taip
taip
taip
Iki 3 metų
152 straipsnis.* Seksualinis priekabiavimas
taip
taip
taip
154 straipsnis. 1 dalis. *Šmeižimas
taip
taip
taip
Iki 2 metų
155 straipsnis. *Įžeidimas
taip
taip
taip
taip
Iki 1 metų
163 straipsnis. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis
taip
taip
taip
Iki 5 metų
164 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaiką
taip
taip
taip
iki 2 metų
165 straipsnis. *Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas
taip
taip
taip
taip
iki 2 metų
284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas
taip
taip
taip
taip
Iki 2 metų
* ikiteisminis tyrimas pradedamas turint nukentėjusiojo skundą, jo teisėto atstovo ar tam tikrais atvejais prokuroro reikalavimu.Už sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą ar seksualinį prievartavimą baudžiama laisvės atėmimo bausme.Lietuvos įstatymuose numatytos bausmės už psichinę prievartą, lytinį bei fizinį smurtą. Fizinis smurtas vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo mastą bei bendrojo nedarbingumo praradimo mastą, kurį nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Prievartos kaltininkas visada atsakingas už savo veiksmus. Smurtui nėra nė vienos priežasties, nė vieno pateisinimo. Daugumoje šalių įprasta, jog patyrusios smurtą moterys kreipiasi pagalbos į policiją, socialinius darbuotojus, bendruomenę, draugus, teismą.
Privataus kaltinimo skundo pavyzdys
Pareiškimo teismui pavyzdys* (vardai, pavardės ir kiti asmens duomenys nėra tikri!):
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui**
Pareiškėja:Rita Vyšniauskienė a/k 17803155425gyv. Flamenko g. 58-5, Vilnius
PAREIŠKIMAS***2006-06-27Vilnius
DĖL BAUDŽIAMOJO PROCESO PRADĖJIMO PRIVATAUS KALTINIMO TVARKA
2005-11-25 vyras – Linas Vyšniauskas a/k 17610231332, gyv. Flamenko 58-53 trenkė man per galvą iš nugaros (aš negalėjau apsisaugoti), praradau sąmonę ir nukritau nuo laiptų. Atsigavusi iškviečiau policiją. Tai buvo pirmasis kartas, kai buvau sužalota. Girtas vyras, apimtas agresijos, į mane mėtė daiktus, kurie jam tuo metu buvo po ranka: kėdę, indus ir net peilį. Policijai išvykus vyras pagrasino, kad manęs gyvos nebepaliks. 2006-03-06 vyras nutempė mane staigiu judesiu nuo laiptų, trenkė per veidą, tampė už plaukų. Norėjau iškviesti policiją, tačiau vyras pasakė, kad paliudys policijai, jog susižalojau nelaimingo atsitikimo metu. 2006-03-20 ryte 7.30 vyras ir vėl griebėsi smurto. Man paprašius liautis gėrus (nesustodamas vartojo alkoholį jau dvi savaites) pradėjo mušti per veidą, spardyti kojomis. 2006-03-26 man grįžus namo vyras gėrė mūsų nepilnamečių vaikų ir jų draugų akivaizdoje, jiems girdint mane įžeidinėjo, kelis kartus spyrė. 2006-06-05 girtas vyras ir vėl pradėjo mušti per veidą, spardė. 2006-06 -05 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriuje buvo atliktas sveikatos sutrikdymo masto tyrimas. Buvo nustatytas vidutinis sveikatos sutrikdymas. Šį faktą gali patvirtinti:Nijolė Baltruškytė a/k 15812156464, gyv. Flamenko g. 58-6(vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta). Prašau teismo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti Liną Vyšniauską baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d. Prašau teismą įpareigoti L. Vyšniauską susitvarkyti dokumetus, įsidarbinti, gydytis nuo alkoholizmo bei sutaisyti sugadintą mūsų šeimos turtą. PRIDEDAMA: 2006-06-05 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto pažyma apie sveikatos sutrikdymą. (Specialisto išvada dėl kūno sužalojimo padarymo ar išrašas iš ligos istorijos)
Rita Vyšniauskienė (Parašas)(vardas, pavardė)
*Pareiškimo pavyzdys parengtas talkinant Vilniaus universiteto Teisės klinikai bei Vilniaus m. policijai.**Nurodykite teismą pagal savo gyvenamąją vietą*** Žemiau pateikti klausimai, galintys padėti Jums teisingai užpildyti pareiškimą. Nebijokite aprašyti visus įvykius. Net ir mažiausia smulkmena yra svarbi ir žymi! Nurodykite ir tai, kas Jums atrodo visai nesvarbu. Pareiškimas – tai išsamus smurtavimo atvejų aprašymas, todėl pasistenkite išdėstyti visas aplinkybes. Dėstydama faktus remkitės aukščiau pateiktu pavyzdžiu ir aprašykite savo situaciją.
Būtinai nurodykite:1. Kada įvyko smurtavimas (pasistenkite atsiminti datą, tačiau jeigu sunku nustatyti tikslią datą, pabandykite tą įvykį susieti su kokiu nors atsitikimu, pvz.: švente, išvyka ar pan.).2. Kokioje vietoje įvyko prieš Jus nukreiptas smurtavimo įvykis.3. Kokios būsenos tuo metu buvo smurtautojas (neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, blaivus ir pan.).4. Ar yra smurtavimo įvykio liudytojų. Būtinai nurodykite, ar tai galėjo matyti ar matė Jūsų vaikai.5. Ar dėl smurtavimo buvo kreiptasi į policiją ar kitas valdžios institucijas, jeigu buvo kreiptasi, nurodykite minėtų institucijų reakciją/veiksmus.6. Užpildžiusi pareiškimą dar kartą peržvelkite, ar nurodėte visą aukščiau paminėtą informaciją (įvykio datą, laiką, vietą, smurtautojo būseną, liudytojus, institucijas į kurias buvo kreiptasi).
Įstaigos visoje Lietuvoje, kuriose suteiks specializuotą pagalbą šeimoje nuo smurto nukentėjusioms moterims
Apie teisinę pagalbą nuo smurto nukentėjusioms vilnietėms:
Norint gauti NEMOKAMĄ pirminę teisinę pagalbą*, neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Vilniaus miesto gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama:- VšĮ Vilniaus universiteto teisės klinika, Vilniaus g. 25 LT – 2001 VilniusNorėdami gauti konsultaciją, užsiregistruokite telefonu: 231 28 00 darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Čia Jums patars, kaip elgtis, padės užpildyti pareiškimą teismui.- Vilniaus m. savivaldybė Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, darbo laikas nuo 8 iki 17 val. Penktadienį 8-15.45, pietūs 12-13 val. Konsultuojami ir priimami tik nurodytais telefonais paskambinusieji ir iš anksto užsiregistravusieji.
*Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą.Norint gauti NEMOKAMĄ antrinę teisinę pagalbą**, reikia pateikti dokumentus, jog asmens turtas ir metinės pajamos neviršija LR Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Kai kuriais atvejais įstatymo numatyta tvarka antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant turtą ir pajamas.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Odminių g. 3, Vilnius, darbo laikas nuo 8 iki17 val. Penktadienį 8 – 15 45, pietūs 12-1245
**Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.Fizinis smurtas vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo mastą bei bendrojo nedarbingumo praradimo mastą, kurį nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Patyrus fizinį smurtą, reiktų kreiptis: Į Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutą, tel. 8- 5 278 90 43 . Adresas: Vilnius, Didlaukio g. 86E. Darbo laikas: 8-16 val. (pietų pertrauka 12:00-12:30). Su siuntimu iš policijos ar poliklinikos - specialistai vertina nemokamai, Apžiūros be siuntimo kaina - 20 lt; apžiūra su medicininiais dokumentais - 46 litai. Išvada atiduodama nukentėjusiai.
„PAGALBOS MOTERIMS LINIJA“ PRADEDA TEIKTI EMOCINĘ PARAMĄ INTERNETU
Prasidėjus 2011 metams, “Pagalbos moterims linija” plečia savo veiklą ir pradeda teikti emocinę paramą internetu. “Pagalbos moterims linija “ 8 800 66366 kasmet atsako į 14-16 tūkst. skambučių. Dažniausiai skambina moterys patiriančios smurtą, išgyvenančios krizę šeimoje, dėl sutuoktinio alkoholizmo, neištikimybės, skyrybų, patyrusios prievartą.

Paskambinti ir tiesiogiai kalbėtis kartais nėra lengva. Apie savo jausmus ir išgyvenimus kartais yra lengviau parašyti, nei papasakoti. Tai padeda sudėlioti savo mintis ir išreikšti susikaupusius jausmus.

Emocinė parama internetu yra prieinama ne tik Lietuvoje, bet ir moterims, kurios yra išvykusios iš Lietuvos ir susiduria su tam tikrais sunkumais ir išgyvenimais. Tai bus viena iš galimybių suteikti emocinę paramą moterims, esančioms toli nuo namų, artimųjų, patiriančioms smurtą ar įtrauktoms į prostituciją bei susiduriančiomis su kitokiais sunkumais svetur.

Į laiškus atsakinės „Pagalbos moterims linijos“ savanorės. Laiškus galima rašyti apie pačius įvairiausius sunkumus ir išgyvenimus. Savanorės pasistengs įsigilinti į problemą, suprasti ją, suteiks informaciją, kur galima ieškoti tolimesnės pagalbos. Pagalba laiškais yra anoniminė ir konfidenciali. Tai reiškia, kad laišką nebus skelbiami, juos skaitys tik „Pagalbos moterims linijos“ savanorės. Į laiškus bus atsakoma kuo greičiau. Ilgiausiai tai gali užtrukti tris dienas.

Moterų laiškų laukiame adresu: pagalba@moteriai.lt

„Pagalbos moterims linijos“ veiklą Kaune organizuoja VŠĮ „Moters pagalba moteriai“, Klaipėdoje –VŠĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“. Šios organizacijos yra Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos tikrosios narės. „Pagalbos moterims linijos“ savanorės teikti emocinę paramą internetu mokėsi iš didelę patirtį šioje srityje turinčios „Jaunimo linijos“.
Daugiau informacijos:
Aušrinė Krikščionaitienė
„Pagalbos moterims linijos“ koordinatorė Kaune
Mob. tel: 8 618 05 005
E.p. ausrine@moters-pagalba.lt
Vytautė Tatter
„Pagalbos moterims linijos“ koordinatorė Klaipėdoje
Mob. tel: 8 650 60094
E.p. pml@moteriai.lt