Būsimai mamai - sužinok savo teises!

 

 

2012 metų vasario mėnesį į Netylėk.lt atėjo keletas besilaukiančiųjų laiškų su prašymais patarti: 

J.P. kreipėsi dėl atlyginimo sumažinimo. Moteris yra 7 savaites nėščia, tačiau darbdaviui pažyma dar nebuvo pateikta. J.P., gavusi atlyginimą už sausio mėnesį, sužinojo, kad jis yra sumažintas. Pasak darbdavio, atlyginimo sąlyginį sumažinimą turėtų kompensuoti įdiegta papildoma motyvacinė sistema, kuri sektų įgyvendinamus mėnesio tikslus. Moteris teigė, kad darbo sutartyje buvo numatyta viena suma, o po bandomojo laikotarpio kiekvieną mėnesį buvo mokamas priedas, kuris, J.P. neinformavus, buvo panaikintas. Moteris klausė, kaip jai elgtis. 

J.P. atsakiau, kad darbo sutarties sąlygų keitimas reglamentuojamas darbo kodekso (toliau - DK) 120 str., kuriame rašoma, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, tačiau keičiant darbo apmokėjimo sąlygas yra būtinas darbuotojo sutikimas.  Tai reiškia, kad darbdavys teisiškai negalėjo sumažinti darbo užmokesčio be J.P. raštiško sutikimo.

 

Jei darbuotojas nesutinka su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį, t.y. dėl svarbių priežasčių, kai nėra darbuotojo kaltės. Tačiau darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. J.P. informavau, kad dėl darbo įstatymuose nustatytų teisių pažeidimo ji turi teisę kreiptis, t.y. pateikti skundą, į Valstybinę darbo inspekciją.

 

R. kreipėsi dėl psichologinio darbdavio spaudimo. Būsimoji mama darbdaviui pranešė, kad ji laukiasi, ir paprašė leidimo į darbo vietą atsinešti šildytuvą. Moteris dirba rūbų rūšiuotoja sandėlyje. Darbdavys nėščiajai pareiškė, kad ji dirba neproduktyviai ir pasiūlė jai greičiau išeiti dekretinių atostogų. Kitą dieną darbdavys moterį perkėlė į šiltesnę patalpą, kurioje ji rūšiuoja kojines. Tačiau moteriai reikia pasverti 10 kg maišus su kojinėmis, juos užkeliant ant svarstyklių. Gydytojas uždraudė moteriai kilnoti sunkius daiktus, tačiau dėl įtampos darbe ji bijo darbdaviui pasiskųsti. Moteris klausė, kas ją galėtų apginti.

 

Kadangi moteriai svarbūs du aspektai, pirmas, jos, kaip būsimos mamos, ir jos vaikelio sveikata, antras, moters darbo garantijos, pasiūliau jai remtis DK nuostatomis, siekiant palengvinti bendravimą su darbdaviu ar ginant savo teises teisme. 

Pirma, sunkus kilnojimas ir darbo vietos temperatūra nėra tinkamos sąlygos nėščiai moteriai, todėl remiantis DK 278 str. 1 d. nėščių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Taigi darbdavys privalo nustatyti galimą darbo poveikį nėščios sveikatai, kad apsaugotų nuo pavojaus. Nesant galimybėms nėščios perkelti į saugesnę darbo vietą, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (DK 278 str. 5 d.).

 

Antra, kadangi būsimoji mama dėl darbdavio veiksmų jaučia spaudimą išeiti iš darbo, nes, pasak jo, moteris dirba neproduktyviai, moteriai siūliau remtis DK 132, 146, 150, 154, 161, 162, 229 straipsniais, kurie reglamentuoja, kad su nėščia moterimi negali būti nutraukta darbo sutartis, be jos sutikimo draudžiama skirti viršvalandžius ar darbą naktimis, švenčių dienomis ir pan. Taip pat ji gali reikalauti dėl didelio darbo krūvio nustatyti darbą ne visą darbo dieną ar ne visomis savaitės dienomis. 

 

Nėščia moteris kreipėsi dėl pamaininio darbo. Moteris dirba pamaininį darbą, kuriame dažnai iš pirmos pamainos, kuri prasideda nuo 6 val. ir tęsiasi iki 14 val., reikia eiti į antrą pamainą, kuri prasideda nuo 14 val. ir tęsiasi iki 22 val., o kitą dieną vėl grįžti į pirmą pamainą. E. teiraujasi, ar galima taip dirbti ir kur jai kreiptis.

 

E. atsakiau, kad LR Darbo kodeksas nenumato konkrečios normos, garantuojančios teisę nėščiai moteriai pasirinkti darbo pamainos laiką, tačiau nėščiai moteriai draudžiama skirti viršvalandinius darbus be jos sutikimo.

 

Be to, nėščių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbdavys nustatęs galimą neigiamą poveikį privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Tačiau nustatyti, ar asmuo gali atlikti pavestą darbą nepakenkdamas savo ir būsimo kūdikio sveikatai, gali tik gydytojas.

 

Todėl moteriai rekomendavau kreiptis į gydytoją, kuris įvertinęs jos sveikatos būklę, nustatytų, ar  dirbamas darbas gali turėti neigiamą poveikį. Tada darbdavys turėtų perkelti moterį į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio ar moters sutikimu suteikti atostogas iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokėti jai priklausantį vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

„Kreipiuosi į Netylek.lt norėdama daugiau sužinoti apie besilaukiančių moterų teises.  Kokie darbo kodekso punktai yra aktualūs nėščiosioms? Ar besilaukianti darbuotoja turi teisę į laisvadienį, jei tądien lankosi pas akušerį-ginekologą? Taip pat domina ir rizikos faktoriai,  į kuriuos darbdavys turėtų atsižvelgti,“ – ieško atsakymų būsima mama Tania.

Sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys savavališkai sumažino atlyginimą, spaudė savo noru išeiti iš darbo, neišleido atostogų, nemokėjo priedų ir premijų, – tokių ir panašių skundų galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Palyginus su ankstesniais metais, sunkmečiu besilaukiančios moterys darbdaviais skundėsi kur kas dažniau. Jei anksčiau į tarnybą nėščiosios kreipdavosi vos 1-2 kartus per metus, tai vien per pirmąjį 2009 metų pusmetį buvo gauta net 10 skundų. Sulaukiama ne tik skundų raštu: bijančios prarasti darbo vietą ar sulaukti neigiamos darbdavio reakcijos, darbe diskriminuojamos nėščiosios vengia oficialių pareiškimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau skambina telefonu, ar klausia elektroniniu paštu. Dar daugiau yra tokių, kurios tyliai kenčia, nes turi per mažai žinių apie savo teises ir įstatymines garantijas.

 2012 metų sausio mėnesį į Netylėk.lt atėjo visa šūsnis besilaukiančiųjų laiškų su prašymais patarti:

A. S. kreipėsi dėl darbdavio nesąžiningumo. Jis moteriai nesumokėjo atostoginių pinigų. Besilaukianti moteris nėštumo atostogų turėjo išeiti nuo rugsėjo 19 dienos. Tačiau ji turėjo dar neišnaudotas 2 savaites apmokamų atostogų, tad parašė prašymą darbdaviui ir nuo rugsėjo 7 dienos išėjo apmokamų atostogų. Nėščioji skundėsi, jog iš darbovietės negavo jai priklausančių atostoginių pinigų. Moteris mėgino susisiekti su įmonės savininku, tačiau jis nekėlė ragelio. Paskambinus į įmonės buhalteriją, moteris sužinojo, kad buhalterija prašymo negavo. Nėščia moteris mano, kad įmonės direktorius net nenuvežė prašymo, nors tikino, kad prašymas nuvežtas. Moteris klausė, kur kreiptis ir ką daryti.

 

Kreipiausi į Valstybinę darbo inspekciją. Specialistai pateikė klausimus ir moteriai rūpimą informaciją. Pirmiausia jie klausė, ar moteris prašydama apmokamų atostogų sulaukė darbdavio sutikimo?

 Taip pat jie pateikė atsakymą, jog Darbo kodekso 176 str. yra nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Valstybinė darbo inspekcija atsakė, kad moters atveju darbdavys privalės sumokėti už uždelstą laiką po grįžimo iš motinystės atostogų.

Moteriai nusiunčiau ir Valstybinės darbo inspekcijos kontaktus, kad ji galėtų išsamiau aptarti problemą.

 

K. kreipėsi dėl pažeistų nėščiosios teisių. Kai moteris pirmąkart parašė, ji buvo 9 savaitę nėščia. Būsimoji mama iki šiol dirba parduotuvės sandėlyje prekių priėmėja. Moteriai dažnai tenka priiminėti atvežtas prekes ir štampuoti jas. Tačiau sąlygos, kuriomis jai tenka dirbti, nėščiajai yra per sunkios: sandėlis - šaltas, net sunkiausias prekes moteriai tenka kelti pačiai, ilgos darbo valandos. Gydytojai būsimai mamai griežtai uždraudė kilnoti sunkius daiktus, tačiau darbdavys nesutiko moters perkelti į kitą darbo vietą ar darbą.

Praėjus kiek laiko ši moteris parašė ir dar vieną laišką. Šįkart darbdavys liepė jai išeiti nemokamų atostogų, nors moteris turėjo sukaupusi ir apmokamų atostogų. Nuo lapkričio pabaigos nedarbingumo pažymėjimą gavusi moteris laikinai nedirbo, o po švenčių buvo pasirengusi grįžti į darbus. Tačiau darbovietės vadovybei pranešus, kad nuo sausio moteris vėl grįš į darbą, darbdaviai pasiūlė rašyti prašymą dėl nemokamų atostogų, nes darbdavys neišsaugojo sergančios ir besilaukiančios darbuotojos darbo vietos, į jos vietą buvo priimtas naujas darbuotojas.

Būsima mama klausė, ar darbdavys gali liepti išeiti neapmokamų atostogų, jei besilaukianti moteris dar turi apmokamų atostogų ir kaip gali taip būti, kad darbdavys nepriima nėščios moters į darbą, po ligos jai norint čia grįžti.

 

Į pirmąjį klausimą atsakiau, jog jei gydytojai neleidžia moteriai kelti sunkių daiktų ir ji turi pažymą, tai su šia pažyma moteris turi nueiti pas darbdavį ir paprašyti, kad darbdavys įvertintų riziką ir imtųsi priemonių, kaip kad nurodyta Darbo kodekso 278 str., pagal kurį darbdavys privalo nustatyti galimą poveikį nėščiosios sveikatai, kad apsaugotų nuo pavojaus.

Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščioji nebepatirtų tokių veiksnių poveikio.

Į antrąjį klausimą atsakiau, jog Darbo kodekso 184 str. numatyta, kad nemokamos atostogos yra skiriamos tik darbuotojui to pageidaujant. Priminiau, jog Darbo kodekso 169 str. 4 dalyje nustatyta, kad po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo įmonėje kai kurios darbuotojų grupės, tarp jų ir kūdikių besilaukiančios moterys, turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Net ir nesuėjus šešiems nepertraukiamo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.

Taip pat šiuo klausimu patariau moteriai kreiptis ir į Valstybinę darbo inspekciją, nes kiekviena situacija yra individuali ir geriausiai pasikonsultuoti su šios srities specialistais.

 V. D. yra besilaukianti moteris. Darbdavys, sužinojęs, jog moteris nėščia, sumažino V. D. atlyginimą. Nėščioji įmonėje dirba tik 6 mėnesius, tačiau praėjus 5 mėnesiams vadovas nėščiai moteriai sumažino atlyginimą iki minimumo. Moteris klausė, ar gali būti sumažintas darbo užmokestis nėščiai moteriai ir į kokias institucijas jai reiktų kreiptis.

 Būsimai mamai atsakiau, jog įstatymas nenumato galimybės mažinti atlyginimo tais atvejais, kai darbuotoja laukiasi. Jei atlyginimas sumažintas tik dėl moters nėštumo, tai tada yra šios moters, kaip darbuotojos, teisių pažeidimas. Sumažinti atlyginimą darbdavys gali tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, kaip kad numatyta Darbo kodekso 120 str. Nurodžiau moteriai kontaktus ir pasiūliau kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl darbo teisių pažeidimo.

 

B. G. pasakojo, kad iki nėštumo gaudavo atlyginimą pagal autorinę sutartį, o gimus vaikui ji gauna labai nedidelę motinystės pašalpą. Moteris klausė, ar įmanoma parengti įstatymo pataisą, kuri leistų motinoms, gaunančioms mažas pajamas, papildomai užsidirbti, neatimant iš jų motinystės pašalpos.

 

Jaunai mamai atsakiau, jog šios problemos buvo jau ne kartą svarstytos Seime, tačiau konservatoriai, deklaruojantys šeimynines vertybes, nuolat blokuoja tokius siūlymus, tad permainų galima tikėtis tik kitais metais, kai bus išrinktas naujas Seimas.

Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos yra įsigaliojęs Ligos ir motinystės socialinio pakeitimo įstatymas, kuriuo remiantis tėvai turi apsispręsti dėl motinystės gavimo pašalpos trukmės. Jei pasirenkama pašalpą gauti vienerius metus, mokama 100 proc. išmoka, jei pasirenkami dveji metai, pirmaisiais metais mokama 70 proc. išmoka, o antraisiais 40 proc. Pasirinkę antrą variantą, antraisiais vaiko auginimo metais atostogų išėjęs asmuo gali dirbti, o „Sodros“ mokama pašalpa dėl gaunamų pajamų nemažėja.

 Nėščias moteris gina įstatymai

Ne paslaptis, kad kai kuriems darbdaviams besilaukianti darbuotoja - našta. Mat nėščiąsias reikia dažniau išleisti iš darbo, joms negali skirti sunkesnių užduočių ar dirbti viršvalandinius darbus, dėl prastesnės savijautos gali būti mažiau produktyvios ir kt. Viena moteris Netylek.lt pasipasakojo, kaip priimdamas į darbą, darbdavys buhalterei pasiūlė itin palankias sąlygas, tačiau iškėlė sąlygą - sudaryti nerašytą „sutartį“, kad ji bent penkerius metus jokiu būdu nepastos!
 
Siekdama užtikrinti, kad besilaukiančios moterys nebūtų atleidžiamos iš darbo dėl nėštumo, o darbdaviai sudarytų palankesnes sąlygas, užtikrintų jų saugą ir sveikatą, Europos Taryba priėmė direktyvą 1992/85/EEB,  kurios nuostatos perkeltos ir į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Juose  numatytos nėščiųjų teisės - motinystės sauga, draudimas dirbti naktį ir kt. pavojingi veiksniai.

Nėščiai moteriai įstatymai suteikia visą „puokštę“ teisių ir garantijų:

LR Darbo kodeksas kartu su kitais poįstatyminiais norminiais teisės aktais sukuria garantijų ir lengvatų sistemą nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms.

Svarbu žinoti, kad moteris darbuotoja yra laikoma nėščia nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią nėštumą. Įdomus atvejis kartą buvo nagrinėtas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme. Byloje spręstas klausimas - ar draudimas atleisti darbuotoją iš darbo galioja in vitro apvaisinimo atveju, kai pranešus apie atleidimą iš darbo, kiaušialąstės jau buvo apvaisintos spermatozoidais, bet dar neįvestos į gimdą. Teismas tuomet pasisakė, kad šiuo atveju moteris dar negali būti laikoma nėščiąja.

DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse „Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo” nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. DK 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str. „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės“).

Motinystės sauga

Darbdavys negali įpareigoti besilaukiančią moterį dirbti tokiomis sąlygomis, kurios neigiamai paveiktų jos ir kūdikio sveikatą. Europos Tarybos 1992/85/EEB direktyvoje pateiktas nebaigtinis pavojingų veiksnių sąrašas. Pavojingais fiziniais veiksniais laikomi smūgiai, virpesiai, triukšmas, sunkių nešulių kilnojimas, jonizuojanti spinduliuotė ir pan., jeigu jie gali būti vaisiaus arba placentos pažeidimo priežastimi. Cheminiai veiksniai yra laikomi pavojingais, jeigu jie sukelia pavojų nėščiosios ar negimusio kūdikio sveikatai (gyvsidabris, gyvsidabrio dariniai, anglies monoksidas ir kt).

LR DK 278 straipsnis „Motinystės sauga” numato, kad nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nustatyti, ar asmuo gali atlikti pavestą darbą nepakenkdamas savo ir kūdikio sveikatai, gali tik gydytojas.

Lietuvoje pavojingų veiksnių sąrašas tvirtinamas Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.   Šiame įsakyme išvardintas nėščioms moterims draudžiamų darbų ir pavojingų veiksnių sąrašas. Pavyzdžiui, nėščioji negali dirbti darbų susijusių su litavimu, kalnakasybos darbų po žeme, naro darbų po vandeniu ir kt.

Vadovaudamasis sveikatos priežiūros įstaigos pažyma ir/ar nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Svarbu tai, kad po perkėlimo nėščiajai turi būti mokamas iki tol gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Jeigu nėra galimybės moters perkelti į kitą darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, mokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.

     Pvz.: Viena AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ darbuotoja, dirbusi orlaivių palydove, savo teisę į iki nėštumo buvusį vidutinį mėnesinį atlyginimą, sėkmingai apgynė teisme: kai minėta bendrovė negalėjo pritaikyti orlaivio aplinkos kūdikio besilaukiančiai moteriai, perkėlė darbuotoją dirbti administracinį darbą. Tačiau iki nėštumo gaudavusiai minimalų atlyginimą bei priedą už ore praleistą valandų skaičių darbuotojai vadovai paskyrė mažesnį nei minimalų atlyginimą ir priedą. Buvusi bendrovės darbuotoja savo teisę į iki nėštumo buvusį vidutinį mėnesinį atlyginimą išsikovojo teisme.

 
Galimybė pasitikrinti sveikatą darbo metu

Besilaukianti moteris turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu taip dažnai, kiek yra būtina, ir už tą laiką jai turi būti paliekamas vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 278 str. 7 d.) Darbo kodeksas nekonkretizuoja, kiek valandų nėščioji gali užtrukti tikrindamasi sveikatą, tai nenurodoma ir ES direktyvoje.

Viršvalandžiai, komandiruotės, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėjimai

Darbdavys neturi teisės siųsti nėščią moterį į komandiruotę, skirti atlikti viršvalandinius darbus, ar versti dirbti naktį (darbas nuo 22 iki 6 valandos), poilsio ir švenčių dienomis - be pačios moters sutikimo.

Nėščios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu (DK 154 str. 4 d.;  DK 161 str. 6 d.). Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (DK 278 str. 10 d.). Nėščios moterys gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, budėjimui tik jų sutikimu (DK 150 str. 4 d.; DK 155 str. 4 d.).


Galimybė dirbti ne visą darbo dieną ir pasirinkti kasmetinių atostogų laiką

Vadovaudamasi  DK 146 str. 1 d. 3 p, nėščia moteris gali reikalauti nustatyti jai ne visą darbo dieną (tik nepamirškite, kad tokiu atveju gautumėte atitinkamai mažesnį atlyginimą).

Be to, po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo stažo, nėščioji gali pati pasirinkti, kokiu metu išeiti kasmetinių atostogų. Beje, vyrams kasmetinės atostogos gali būti suteiktos moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

 

Draudimas atleisti iš darbo

Atleidimo iš darbo dėl nėštumo rizika gali neigiamai paveikti besilaukiančių moterų fizinę ir psichologinę būseną. Todėl nuo tos dienos, kai nėščia moteris pateikia darbdaviui asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, ją draudžiama atleisti iš darbo. Išimtys - laikinoji darbo sutartis ir darbo kodekse numatytos išimtys, pvz.: leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai darbdavys likviduojamas, darbuotojui atimamos specialios teisės dirbti konkretų darbą, darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali tęsti darbo ir kt.

Besilaukiančioms moterims svarbu žinoti, kad įstatymai jus saugo ne tik nuo atleidimo iš darbo, bet ir įsidarbinant. Jei moterį atisakoma įdarbinti dėl jos nėštumo, tai jau - tiesioginės diskriminacijos atvejis.

 

Nebijokite  skųstis!

Besilaukiančios moterys turėtų būti ryžtingesnės ir kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nesibaimindamos galimų darbdavio reakcijų. Kai nėščios darbuotojos pusėn stoja tarnyba, darbdavys dažniausiai atsisako diskriminacinių veiksmų. Kartą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi moteris, kurios darbdavys, sužinojęs apie nėštumą, pervedė ją dirbti į šaltą sandėlį ir liepė kilnoti sunkius daiktus. Tarnybai susisiekus su darbdaviu, problema „išsisprendė“ per vieną dieną.

Tačiau  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali padėti tik kol nėščioji dar dirba. Kai besilaukianti moteris iš darbo jau atleista, grąžinti ją į darbą gali tik teismas. Vadovaujantis DK 295 straipsnio 2 dalimi, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, kai darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, tokiu atveju per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Net ir užsitikrinusios savo darbo vietos stabilumą nėštumą liudijančia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma, kai kurios moterys patiria darbdavių psichologinį spaudimą. Tuomet nėščioji priversta dirbti priešiškoje, ją žeminančioje aplinkoje. Psichologinį smurtą, priešingai nei kitus diskriminavimo dėl laukimosi atvejus, įrodyti sudėtingiau, tačiau įmanoma, ypač jei nėščia moteris buvo priversta kreiptis į gydytoją dėl darbe patirtos nervinės traumos, ir jai prireikė medikamentų. 

Psichologinės prievartos atvejų Darbo ginčų komisija ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paprastai netiria. Moteris, patyrusi psichologinę prievartą gali kreiptis į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat į teismą - dėl neturtinės žalos atlyginimo.

     Tik NETYLĖKITE! – Dėl savęs, ir dėl stebuklėlių, kuriuos nešiojate po širdimi!


 

Preparato anti-D imunoglobulino injekcija padeda moterims išsaugoti nešiojamą gyvybę

Motinos įsčiose bręstantis ir augantis vaisius lygiomis dalimis gauna motinos ir tėvo genetinį palikimą. Didžioji dauguma žmonių turi rezus faktorių. Jei vaikelio laukiasi pora, kurioje ir vyrui ir moteriai nustatytas rezus neigiamas faktorius arba pora, kurioje vyras turi rezus neigiamą, o moteris rezus teigiamą – kūdikis saugus. Tačiau, jei mamai nustatytas rezus neigiamas, o tėčiui - rezus teigiamas, yra pavojus, jog kūdikis turės rezus teigiamą faktorių ir kūdikio ir mamos ląstelės nuolat kausis.  Pavojus iškyla ne laukiantis pirmojo kūdikio, bet per vėlesnius nėštumus. Mat pastojusi su rezus neigiamu faktoriumi moteris gimdydama pirmą kartą ar nutraukdama pirmąjį nėštumą ar patyrusi pirmojo nėštumo persileidimą iš nešioto vaisiaus gauna eritrocitų, kuriuos mamos organizmas nuo to momento identifikuoja kaip svetimas ląsteles. Todėl kitų moters nėštumų metu, jei vaisius yra rezus teigiamas, kyla grėsmė, kad į vaisių patekę mamos imunoglobulinai naikins eritrocitus ir sukels hemolizės ligą (nuo mažakraujystės, geltos - iki kepenų, širdies, smegenų pakenkimo).

Prieš 40 metų buvo atrastas efektyvus pagalbos būdas – anti-D imunoglobulinas, kuris suleidžiamas besilaukiančiai mamai 28-32 nėštumo savaitę ir sumažina ląstelių kovos riziką iki 0,2 proc. bei nesukelia (bent jau iki šio nežinoma) jokio pašalinio poveikio. Suleistas imunoglobulinas neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, kol jie dar nesuspėja sukelti motinos organizmo imuninės reakcijos ir antikūnių gamybos.

Svarbu žinoti: imunoglobulinas skiriamas turinčioms rezus minusą faktorių nėščioms moterims, apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu.

LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas

Dažna rezus minus faktorių turinti moteris nėštumo priežiūrą renkasi privačioje klinikoje. Besilaukiančioms svarbu žinoti, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei nėštumą prižiūrinti įstaiga nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, nors ir sąžiningai mokėjot mokesčius ir jums, kaip rašoma anti-D- imunoglogulino tvarkoje, preparatas privalo būti skiriamas nemokamai, jei esat apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, – galite susidurti su sunkumais.  Nes anti D-imunuglobulinas jums nemokamai bus suleistas tik pirminės sveikatos priežiūros centre, į kurio pacientų sąrašus esate įregistruota.

Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa anti D imunoglobuliną tiekia 338 asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Netylek.lt pasidomėjo, kuriose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, būsimoms mamoms prireikus bus skirtas ant D imunoglobulinas?

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose sąrašas - lentelėje:

 

Plačiau skaitykite: "Nėščiųjų diskriminacija Lazdynų poliklinikoje: „savos“ ir „svetimos“

 


Kasmetinis renginys kūdikių besilaukiančioms mamoms Vilniaus Rotušėje!

Kasmet Lietuvoje daugiau nei  32 000 moterų laukiasi kūdikių. Nuo 2005 m. tapo tradicija Mamos dienos  proga pakviesti kūdikių besilaukiančias moteris į Vilniaus Rotušę. Idėja tokį  renginį organizuoti kilo Agnei ir Artūrui Zuokams kartu su fotomenininku Romu Čekanavičiumi bežiūrint į nėščių moterų fofotgrafijas. Iš pradžių gimė mintis surengti fotografijų parodą besilaukiančioms moterims Motinos dienos proga.  Nuo tol kaskart daugiau nei  300 būsimų mamyčių susirenka pasidžiaugti būsima motinyste ir pasiklausyti koncerto.

Plačiau apie jau septintus metus organizuojamą optimistiškiausią metų renginį Lietuvoje skaitykite čia: