Būsimai mamai - sužinok savo teises!

Kad gimęs vaikelis ir mamytė būtų sveiki!

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras mamytėms ir būsimoms mamytėms šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais organizuoja paskaitas apie aktualias infekcines ligas (Rotavirusinė ir pneumokokinė infekcijas, vėjaraupius) ir paskaitas bei mokymus, kaip išvengti neretai pasitaikančių  mamyčių pogimdinių psichologinių problemų.

Paskaitos bus nemokomos, jas skaitys kvalifikuoti specialistai.

Norėdamos dalyvauti paskaitose ir mokymuose, prašome registruotis el. paštu: svetlana.tarailiene@vvsb.lt.

Suformavus 20 – 25 žmonių grupę apie paskaitos laiką ir vietą informuosime asmeniškai.

Norėdamos užsiregistruoti, prašome nurodyti:

1. Paskaitos temą, kurią norėtumėte išklausyti, pvz.: infekcinės ligos, psichologo paskaita, infekcinės ir psichologo paskaita.

2. Pageidaujamą laiką – liepos arba rugpjūčio mėnuo.

3. Vardą pavardę ir elekroninį adresą.

Svetlana Tarailienė
Vilniaus miesto savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
 
svetlana.tarailiene@vvsb.lt
Tel.: 852711244
www.vvsb.lt

„Kreipiuosi į Netylek.lt norėdama daugiau sužinoti apie besilaukiančių moterų teises.  Kokie darbo kodekso punktai yra aktualūs nėščiosioms? Ar besilaukianti darbuotoja turi teisę į laisvadienį, jei tądien lankosi pas akušerį-ginekologą? Taip pat domina ir rizikos faktoriai,  į kuriuos darbdavys turėtų atsižvelgti,“ – ieško atsakymų būsima mama Tania.

Sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys savavališkai sumažino atlyginimą, spaudė savo noru išeiti iš darbo, neišleido atostogų, nemokėjo priedų ir premijų, – tokių ir panašių skundų galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Palyginus su ankstesniais metais, sunkmečiu besilaukiančios moterys darbdaviais skundėsi kur kas dažniau. Jei anksčiau į tarnybą nėščiosios kreipdavosi vos 1-2 kartus per metus, tai vien per pirmąjį 2009 metų pusmetį buvo gauta net 10 skundų. Sulaukiama ne tik skundų raštu: bijančios prarasti darbo vietą ar sulaukti neigiamos darbdavio reakcijos, darbe diskriminuojamos nėščiosios vengia oficialių pareiškimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau skambina telefonu, ar klausia elektroniniu paštu. Dar daugiau yra tokių, kurios tyliai kenčia, nes turi per mažai žinių apie savo teises ir įstatymines garantijas.

Nėščias moteris gina įstatymai

Ne paslaptis, kad kai kuriems darbdaviams besilaukianti darbuotoja - našta. Mat nėščiąsias reikia dažniau išleisti iš darbo, joms negali skirti sunkesnių užduočių ar dirbti viršvalandinius darbus, dėl prastesnės savijautos gali būti mažiau produktyvios ir kt. Viena moteris Netylek.lt pasipasakojo, kaip priimdamas į darbą, darbdavys buhalterei pasiūlė itin palankias sąlygas, tačiau iškėlė sąlygą - sudaryti nerašytą „sutartį“, kad ji bent penkerius metus jokiu būdu nepastos!
 
Siekdama užtikrinti, kad besilaukiančios moterys nebūtų atleidžiamos iš darbo dėl nėštumo, o darbdaviai sudarytų palankesnes sąlygas, užtikrintų jų saugą ir sveikatą, Europos Taryba priėmė direktyvą 1992/85/EEB,  kurios nuostatos perkeltos ir į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Juose  numatytos nėščiųjų teisės - motinystės sauga, draudimas dirbti naktį ir kt. pavojingi veiksniai.

Nėščiai moteriai įstatymai suteikia visą „puokštę“ teisių ir garantijų:

Svarbu žinoti, kad moteris darbuotoja yra laikoma nėščia nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią nėštumą. Įdomus atvejis kartą buvo nagrinėtas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme. Byloje spręstas klausimas - ar draudimas atleisti darbuotoją iš darbo galioja in vitro apvaisinimo atveju, kai pranešus apie atleidimą iš darbo, kiaušialąstės jau buvo apvaisintos spermatozoidais, bet dar neįvestos į gimdą. Teismas tuomet pasisakė, kad šiuo atveju moteris dar negali būti laikoma nėščiąja.

Motinystės sauga

Darbdavys negali įpareigoti besilaukiančią moterį dirbti tokiomis sąlygomis, kurios neigiamai paveiktų jos ir kūdikio sveikatą. Europos Tarybos 1992/85/EEB direktyvoje pateiktas nebaigtinis pavojingų veiksnių sąrašas. Pavojingais fiziniais veiksniais laikomi smūgiai, virpesiai, triukšmas, sunkių nešulių kilnojimas, jonizuojanti spinduliuotė ir pan., jeigu jie gali būti vaisiaus arba placentos pažeidimo priežastimi. Cheminiai veiksniai yra laikomi pavojingais, jeigu jie sukelia pavojų nėščiosios ar negimusio kūdikio sveikatai (gyvsidabris, gyvsidabrio dariniai, anglies monoksidas ir kt).

Lietuvoje pavojingų veiksnių sąrašas tvirtinamas Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.   Šiame įsakyme išvardintas nėščioms moterims draudžiamų darbų ir pavojingų veiksnių sąrašas. Pavyzdžiui, nėščioji negali dirbti darbų susijusių su litavimu, kalnakasybos darbų po žeme, naro darbų po vandeniu ir kt.

Darbdavys privalo pašalinti besilaukiančios darbuotojos sveikatai pavojingus veiksnius, O jei neįmanoma to padaryti, darbdavys privalo perkelti moterį į kitą darbą toje pačioje įmonėje. Svarbu tai, kad po perkėlimo nėščiajai turi būti mokamas iki tol gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Jeigu nėra galimybės moters perkelti į kitą darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, mokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
     Pvz.: Viena AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ darbuotoja, dirbusi orlaivių palydove, savo teisę į iki nėštumo buvusį vidutinį mėnesinį atlyginimą, sėkmingai apgynė teisme: kai minėta bendrovė negalėjo pritaikyti orlaivio aplinkos kūdikio besilaukiančiai moteriai, perkėlė darbuotoją dirbti administracinį darbą. Tačiau iki nėštumo gaudavusiai minimalų atlyginimą bei priedą už ore praleistą valandų skaičių darbuotojai vadovai paskyrė mažesnį nei minimalų atlyginimą ir priedą. Buvusi bendrovės darbuotoja savo teisę į iki nėštumo buvusį vidutinį mėnesinį atlyginimą išsikovojo teisme.

Galimybė pasitikrinti sveikatą darbo metu

Besilaukianti moteris turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu taip dažnai, kiek yra būtina, ir už tą laiką jai turi būti paliekamas vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 278 str. 7 d.) Darbo kodeksas nekonkretizuoja, kiek valandų nėščioji gali užtrukti tikrindamasi sveikatą, tai nenurodoma ir ES direktyvoje.

Viršvalandžiai, komandiruotės, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėjimai

Darbdavys neturi teisės siųsti nėščią moterį į komandiruotę, skirti atlikti viršvalandinius darbus, ar versti dirbti naktį (darbas nuo 22 iki 6 valandos), poilsio ir švenčių dienomis - be pačios moters sutikimo.

Galimybė dirbti ne visą darbo dieną ir pasirinkti kasmetinių atostogų laiką

 Nėščia moteris gali reikalauti nustatyti jai ne visą darbo dieną (tik nepamirškite, kad tokiu atveju gautumėte atitinkamai mažesnį atlyginimą). Be to, po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo stažo, nėščioji gali pati pasirinkti, kokiu metu išeiti kasmetinių atostogų. Beje, vyrams kasmetinės atostogos gali būti suteiktos moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Draudimas atleisti iš darbo

Atleidimo iš darbo dėl nėštumo rizika gali neigiamai paveikti besilaukiančių moterų fizinę ir psichologinę būseną. Todėl nuo tos dienos, kai nėščia moteris pateikia darbdaviui asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, ją draudžiama atleisti iš darbo. Išimtys - laikinoji darbo sutartis ir darbo kodekse numatytos išimtys, pvz.: leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai darbdavys likviduojamas, darbuotojui atimamos specialios teisės dirbti konkretų darbą, darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali tęsti darbo ir kt.

Besilaukiančioms moterims svarbu žinoti, kad įstatymai jus saugo ne tik nuo atleidimo iš darbo, bet ir įsidarbinant. Jei moterį atisakoma įdarbinti dėl jos nėštumo, tai jau - tiesioginės diskriminacijos atvejis.

Nebijokite  skųstis!

Besilaukiančios moterys turėtų būti ryžtingesnės ir kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nesibaimindamos galimų darbdavio reakcijų. Kai nėščios darbuotojos pusėn stoja tarnyba, darbdavys dažniausiai atsisako diskriminacinių veiksmų. Kartą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi moteris, kurios darbdavys, sužinojęs apie nėštumą, pervedė ją dirbti į šaltą sandėlį ir liepė kilnoti sunkius daiktus. Tarnybai susisiekus su darbdaviu, problema „išsisprendė“ per vieną dieną.

Tačiau  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali padėti tik kol nėščioji dar dirba. Kai besilaukianti moteris iš darbo jau atleista, grąžinti ją į darbą gali tik Darbo ginčų komisija arba teismas.

Net ir užsitikrinusios savo darbo vietos stabilumą nėštumą liudijančia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma, kai kurios moterys patiria darbdavių psichologinį spaudimą. Tuomet nėščioji priversta dirbti priešiškoje, ją žeminančioje aplinkoje. Psichologinį smurtą, priešingai nei kitus diskriminavimo dėl laukimosi atvejus, įrodyti sudėtingiau, tačiau įmanoma, ypač jei nėščia moteris buvo priversta kreiptis į gydytoją dėl darbe patirtos nervinės traumos, ir jai prireikė medikamentų. 

Psichologinės prievartos atvejų Darbo ginčų komisija ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paprastai netiria. Moteris, patyrusi psichologinę prievartą gali kreiptis į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat į teismą - dėl neturtinės žalos atlyginimo.

     Tik NETYLĖKITE! – Dėl savęs, ir dėl stebuklėlių, kuriuos nešiojate po širdimi!

Preparato anti-D imunoglobulino injekcija padeda moterims išsaugoti nešiojamą gyvybę

Motinos įsčiose bręstantis ir augantis vaisius lygiomis dalimis gauna motinos ir tėvo genetinį palikimą. Didžioji dauguma žmonių turi rezus faktorių. Jei vaikelio laukiasi pora, kurioje ir vyrui ir moteriai nustatytas rezus neigiamas faktorius arba pora, kurioje vyras turi rezus neigiamą, o moteris rezus teigiamą – kūdikis saugus. Tačiau, jei mamai nustatytas rezus neigiamas, o tėčiui - rezus teigiamas, yra pavojus, jog kūdikis turės rezus teigiamą faktorių ir kūdikio ir mamos ląstelės nuolat kausis.  Pavojus iškyla ne laukiantis pirmojo kūdikio, bet per vėlesnius nėštumus. Mat pastojusi su rezus neigiamu faktoriumi moteris gimdydama pirmą kartą ar nutraukdama pirmąjį nėštumą ar patyrusi pirmojo nėštumo persileidimą iš nešioto vaisiaus gauna eritrocitų, kuriuos mamos organizmas nuo to momento identifikuoja kaip svetimas ląsteles. Todėl kitų moters nėštumų metu, jei vaisius yra rezus teigiamas, kyla grėsmė, kad į vaisių patekę mamos imunoglobulinai naikins eritrocitus ir sukels hemolizės ligą (nuo mažakraujystės, geltos - iki kepenų, širdies, smegenų pakenkimo).

Prieš 40 metų buvo atrastas efektyvus pagalbos būdas – anti-D imunoglobulinas, kuris suleidžiamas besilaukiančiai mamai 28-32 nėštumo savaitę ir sumažina ląstelių kovos riziką iki 0,2 proc. bei nesukelia (bent jau iki šio nežinoma) jokio pašalinio poveikio. Suleistas imunoglobulinas neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, kol jie dar nesuspėja sukelti motinos organizmo imuninės reakcijos ir antikūnių gamybos.

Svarbu žinoti: imunoglobulinas skiriamas turinčioms rezus minusą faktorių nėščioms moterims, apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu.

LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas

Dažna rezus minus faktorių turinti moteris nėštumo priežiūrą renkasi privačioje klinikoje. Besilaukiančioms svarbu žinoti, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jei nėštumą prižiūrinti įstaiga nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, nors ir sąžiningai mokėjot mokesčius ir jums, kaip rašoma anti-D- imunoglogulino tvarkoje, preparatas privalo būti skiriamas nemokamai, jei esat apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, – galite susidurti su sunkumais.  Nes anti D-imunuglobulinas jums nemokamai bus suleistas tik pirminės sveikatos priežiūros centre, į kurio pacientų sąrašus esate įregistruota.

Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa anti D imunoglobuliną tiekia 338 asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.

Netylek.lt pasidomėjo, kuriose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, būsimoms mamoms prireikus bus skirtas ant D imunoglobulinas?

Privačių sveikatos priežiūros įstaigų įvairiuose Lietuvos miestuose sąrašas - lentelėje:

Plačiau skaitykite: "Nėščiųjų diskriminacija Lazdynų poliklinikoje: „savos“ ir „svetimos“

Kasmetinis renginys kūdikių besilaukiančioms mamoms Vilniaus Rotušėje!

Kasmet Lietuvoje daugiau nei  32 000 moterų laukiasi kūdikių. Nuo 2005 m. tapo tradicija Mamos dienos  proga pakviesti kūdikių besilaukiančias moteris į Vilniaus Rotušę. Idėja tokį  renginį organizuoti kilo Agnei ir Artūrui Zuokams kartu su fotomenininku Romu Čekanavičiumi bežiūrint į nėščių moterų fofotgrafijas. Iš pradžių gimė mintis surengti fotografijų parodą besilaukiančioms moterims Motinos dienos proga.  Nuo tol kaskart daugiau nei  300 būsimų mamyčių susirenka pasidžiaugti būsima motinyste ir pasiklausyti koncerto.

Plačiau apie jau šeštus metus organizuojamą optimistiškiausią metų renginį Lietuvoje skaitykite čia: