2012 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Seime lankėsi Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojų Gražinos Kosarievos ir Žilvino Radavičiaus vadovaujama 8–12 klasių moksleivių delegacija, kuri po susitikimo atsiuntė savo įspūdžius: 

   Seime susipažinome su keramikos kūrinių paroda „Ateities archeologija“ (parodos pavadinimo autorė – menotyrininkė Laima Kreivytė), susipažinome su kelių kartų Lietuvos menininkų – skulptoriaus, Lietuvos dailininkų sąjungos nario Jono Noro Naruševičiaus, dailininkės, keramikės, nusipelniusios kultūros ir švietimo darbuotojos Onos Kreivytės-Naruševičienės (šios parodos iniciatorės), dailininko, keramiko, Lietuvos dailininkų sąjungos nario Ryto Naruševičiaus – galimi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų, Naruševičių (herbas „Wadwicz/“Vadvič“) palikuonys, (galimi Žilvino Radavičiaus giminės nuo 1818 m.) – ir nusipelniusių menininkų: tarptautinių keramikų simpoziumų laureatės Liucijos Šulgaitės, Eglės Einikytės-Narkevičienės, Ričardo Lukošiūno, Genovaitės Jacėnaitės, Editos Jakubonytės, Sigitos Lukošiūnienės bei kitų intelektualų – darbais.

    Svarbus J. N. Naruševičiaus nuopelnas yra tas, kad jis yra keturių iš dešimties Vilniaus operos ir baleto teatrą puošiančių realistinių, nuostabaus grožio skulptūrų („Borisas Godunovas“ – Modesto Musorgskio operos herojus, „Violeta“ – iš Džiuzepės Verdžio operos „Traviata“, „Margiris“ – kompozitoriaus Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ herojus ir „Mefistofelis“ – Johano Volfgango fon Gėtės dviejų dalių tragedijos „Faustas“ herojus) autorius. Tikimės, kad dar ne viena šio skulptoriaus sukurta skulptūra papuoš sostinę.

    Susipažinę su menininkų darbais, apžiūrėjome LR Seimo antruosius rūmus, naują Seimo posėdžių salę, bendravome su parlamentarais. Ypač įdomus buvo susitikimas su Seimo nare Agne Zuokiene, kuri vedė ypač įdomią ir informatyvią, integruotą istorijos ir politologijos paskaitą apie 1992 metų tuomečio Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytauto Landsbergio pasirašytą LR Konstituciją, pasakojo apie Seimo, Vyriausybės bei Prezidentūros institucijų darbą. Parodė istorines, Konstitucijos pasirašymo procesą fiksuojančias, nuotraukas.

    Džiugu, kad kaip aktyvi visuomenės veikėja, politikė ir daugiavaikė motina, už humanitarinę veiklą apdovanota ne vienu Lietuvos ir tarptautinių organizacijų apdovanojimu A.Zuokienė jaučia pilietinę pareigą sąžiningai rūpintis Lietuvos žmonėmis, teikia daugybę įstatymų pataisų, kurios privalo garantuoti socialinę piliečių gerovę, kovoja prieš pramonininkais, kurie su nekokybiškais maisto produktais kenkia visuomenės sveikatai. Liūdi, kad daugybė jaunų mūsų šalies žmonių negali atrasti savęs Lietuvoje, todėl yra priversta palikti Tėvynę ir iškeliauti laimės ieškoti į tolimas šalis. Pasak parlamentarės, nėra jokių garantijų, kad mes susigrąžinsime prarastus žmones. Todėl privalome investuoti kuo daugiau į „Nepriklausomybės vaikus“ – po 1990 metų gimusį jaunimą, iš kurio tikimasi labai daug. Čia pat apgailestavo, kad tuščiai ir neūkiškai iššvaistoma dešimtys, gal net šimtai milijonų litų, kurie iš dalies užtikrintų jaunimo gerovę. Svarbūs pinigų švaistymo židiniai yra nesuderinti su Seimu, Vyriausybės veikla, kai pinigai išleidžiami už tam tikrų dokumentų parengimą, per didelis ne visada kokybiškai dirbančių Seimo narių skaičius ir kiti neatsakingi valdininkai, kurie neteisingais savo sprendimais finansiškai ir ekonomiškai žaloja valstybę.

    Moksleiviai liko patenkinti apsilankymu Seime. Kai kurie iš jų jau dabar jaučiasi šios „Lietuvos įstatymų kalvės“ vienais iš šeimininkų, sieja savo ateitį su politika ir svajoja apie tarnybą šaliai. Moksleiviai džiaugėsi, kad išplėtė savo žinių, kurios jiems padės laikant abitūros egzaminus, lygį, praturtėjo dvasiškai.

    Pastaruoju metu LR Konstitucijos pažinimo poreikis ypač aktualus, nes mokyklose rengiami LR Konstitucijos pažinimo žinių patikrinimo egzaminai.