1. Paradoksalu, bet šiandien Lietuvoje tiek menkaverčio, tiek kokybiško produkto kaina beveik nesiskiria. Todėl nenuostabu, kad kadaise itin gerą vardą turėjęs „lietuviškas maisto produktas“ praranda savo vertę, nes vis dažniau maistingos medžiagos pakeičiamos itin pigiais „kamšalais”, kurie nėra kokybiška maisto sudėtinė dalis.

 Taip. Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalį savo mėnesio išlaidų Lietuvos žmonės skiria maistui. Apmaudu, jog tokios didžiulės išlaidos tenka ne kokybiškam, o menkaverčiam ir sveikatai nepalankiam maistui. Mokame užaukštintą kainą už reklamos specialistų gražiai pateiktus, bet kokybės kriterijų neatitinkančius produktus.

 Kuo tikėti vartotojui? Kaip atsirinkti vertą mokamos kainos produktą? Daugumoje šalių yra sukurtos kokybės sistemos, kontroliuojamos valstybės. Kai kur tai yra šviesoforo principu paženklintos sudedamosios produktų dalys, perspėjančios jog itin atsargiai reiktų rinktis raudona spalva paženklintus produktus. Skandinavijos šalyse populiari „rakto skylutės“ sistema. Šiuo ženklu paženklinti produktai atitinka kokybinius reikalavimus ir pan.

 Lietuvoje prieš 5 metus Žemės ūkio ministerija taip pat sukūrė ženklą „Kokybė“. Tai puikus aprašas tiek mėsos, tiek pieno produktams ar daržovėms. Toks ženklas ant produkto reiškia, jog jo sudėtis atitinka kokybinius maistingumo reikalavimus. Tokius kriterijus išlaikyti nėra paprasta, todėl ne vienas gamintojas, pabandęs šią sistemą, po kurio laiko jos atsisakė, nes pirkėjas mieliau renkasi gražiai papuoštą produktą nei tą, kuris yra kokybiškas ir pelnytai paženklintas „Kokybės“ ženklu. Šiuo metu šį ženklą rasime vos ant 39 produktų – 6 ūkių daržovių ir 33 bitynų produkcijos. Nė vieno mėsos ar pieno produkto. Absoliutus lašas jūroje.

 Todėl jau trečius metus siūlau idėjas tiek Sveikatos, tiek Žemės ūkio ministerijoms, kaip pagerinti mūsų maisto kokybę ir kaip sukurti sistemą, leidžiančią žmonėms pasitikėti maisto pramone. Neginčijami faktai, kad net „Metų gaminio“ medaliais ne kartą buvo apdovanoti vartotojus klaidinantys produktai.

 Užrašai ant produktų etikečių – tai tik reklama, todėl būtina skaityti sudėtį, norint įsigyti maisto produktą, kurį vertinga valgyti.

 Valstybinio patentų biuro svetainėje galima atrasti daugybę su žodžiais „sveikas“, „sveikata“ registruotų maisto produktų prekės ženklų, tačiau jais ženklinamų produktų turinys gali neatitikti registruoto ženklo reklamuojamo teigiamo poveikio sveikatai.

 2. Tai, ką Lietuvos maisto pramonė vadina geriausiais gaminiais, dažnai tėra antrarūšis produktas?

 Taip. Daugybę kartų kreipiausi į atsakingas institucijas, siūlydama kompetentingiems specialistams iš naujo įvertinti ir reglamentuoti maisto priedų naudojimą „Aukščiausios rūšies“ gaminiuose, juose nustatant kuo mažesnius maisto priedų kiekius arba iš viso atsisakant sintetinių maisto priedų naudojimo. Visgi, maisto pramonės lobistai ciniški ir nepajudinami – tiesiai į akis sako, uždrausite vienus priedus, mes krausime kitus.  Visame pasaulyje maisto priedai – skonio stiprikliai, dažikliai ir konservantai  naudojami tik „ekonominės klasės“ produktų gamyboje, todėl ir kaina jų yra itin žema. Kodėl Lietuvos vartotojas turi mokėti didelę kainą už menkavertį gaminį, net jei jis pavadintas šio vardo neverta „aukščiausia rūšimi“?

 Keli pavyzdžiai, kaip esame klaidinami:

 Dešrelės vaikams su vitaminais ir kalciu („Biovela“)

Ant pakuočių puikuojasi užrašai „su kalciu“, „su vitaminais“, tačiau atidžiai pastudijavus matyti, jog produkte itin nedideli vitaminų kiekiai. Tuo tarpu higienos norma labai aiški – norint taip reklamuotis, produkte privalo būti bent 15 proc. reikalingos dienos normos vitaminų ar kalcio kiekis.

 Margarinas „Vilnius“(UAB „Vilniaus margarinas“)

Ant margarino „Vilnius“ užrašyta „Aukščiausios kokybės garantija“. Ar tai tik žodžių žaismas ar teiginys, kurį įmonė gali pagrįsti argumentais? Deja, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, paprašiusi išskirtinės kokybės įrodymų, jų negavo. Įmonė pasižadėjo nebenaudoti ateityje šio užrašo, tačiau prabėgo pusmetis nuo įspėjimo, o ženklas vis dar tebėra ant pakuočių.

 Jogurto gėrimas „Smilgelė“(„Pieno žvaigždės“)

Nors produkto sudėtyje yra cukraus,abejotino poveikio maisto priedo karmino, vos tik 50 proc. jogurto, tačiau ant pakuotės skelbiama „sveikam gyvenimui“. Vartotojai klaidinami. Gamintojas dar 2006 m. užregistravo gražiai skambantį šūkį ir jį naudoja ant diskutuotinos kokybės produktų.

Ant pakuotės perskaičius „krabų skonio lazdelės“ kyla klausimas, o iš ko jos padarytos. Nejaugi, perkame iliuziją, nes produkte gali net nebūti tos sudėtinės dalies, kuriuo jis vadinamas, tai yra vaisių „vaisių skonio gėrime“, krabų mėsos „krabų skonio lazdelėse“, pieno miltelių „pieniškose dešrelėse“ ir pan. 

Surimis – kruopščiai išvalyta ir iškaulinta žuviena (žuvų mėsa), iš kurios pašalinti riebalai ir jie sutrinta iki pastos konsistencijos. Surimio gaminiuose yra ir kitų žaliavų: krakmolo, sojų baltymų, kiaušinio baltymo miltelių, įvairių maisto priedų, taip pat ir kvapiųjų medžiagų (krabų, krevečių, omarų...).Belieka nulipdyti krevečių, krabų, omarų, vėžių uodegėlių pavidalą ar lazdelių, šiaudelių formą.     

Taigi, krabų skonio mėsos gaminiuose krabų mėsos tikrai nėra...

Desertinių varškės sūrelių pakuotė, kurioje yra 4 vnt. glaistytų varškės sūrelių „Pasaka“ („Pieno žvaigždės“)

 Ant išorinės pakuotės nėra produktų sudėties aprašymo (ant vidinių pakuočių sudėtis pažymėta, tačiau per išorinę pakuotę žymėjimo nesimato).  Atidžiau pasižiūrėjus matyti, jog vaikų veidukais „aplipdytoj“ pakuotėj galime rasti gaminį, kurio aš, kaip mama, niekad nepirkčiau. Viename iš sūrelių yra maisto priedas E420 – sorbitolio sirupas, kuris nėra rekomenduojamas vaikams.

3. Ar gali būti, jog valgantys jogurtą apsigauna, manydami, jog sveikai maitinasi?

Kartu su mitybos specialistais  kreipiausi į atsakingas institucijas, tačiau sulaukiau atsakymo, kad atlikti laboratorinius tyrimus dėl raugintame pieno gaminyje esančio krakmolo kiekio netikslinga. Todėl vartotojui, galvojančiam apie sveikatą patarčiau arba gamintis natūralų jogurtą namuose pačiam, arba ieškoti prekyboje  tik ekologiško jogurto be krakmolo ir želatinos.

Taip. Reklama skelbia, jog valgyti jogurtą labai sveika, kad tai gerina medžiagų apykaitą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir net sulieknėti. O ką žada tikroji sudėtis? Vos ne kiekviename rasime modifikuoto (pakeistų savybių) krakmolo, dervos, želatinos, įvairios gumos. Gamintojui krakmolas – pigiausias užpildas (po oro ir vandens), kuriuo gali prikimšti gaminį ir atpiginti produkcijos savikainą. 200 g jogurto indelyje krakmolo būna net iki 70 g  – apie 30 proc.! Toks jogurtas yra kaloringas ir skatina nutukimą. Modifikuotas krakmolas lėtina žarnyno peristaltiką, todėl gresia vidurių užkietėjimas, didėja hemorojaus ir storosios žarnos vėžio tikimybė.

4. Lietuvoje itin aukštos maisto produktų kainos. Ar viena priežasčių yra didelis pridėtinės vertės mokestis (PVM)?

Taip. Net 14 ES šalių PVM maisto produktams yra mažesnis nei 9 proc., o trijose – nulinis. Lietuvoje – viskas atvirkščiai. Ir tai, kad maistas Lietuvoje toks brangus, o PVM net 21 proc. (didesnis tik Danijoje – 25 proc.), vertinu kaip Seimo narių nusikaltimą prieš Lietuvos žmones. 

Manęs dažnai klausia, o kaip viskas sureguliuota kitose šalyse? Dažniausias kelias – mokestinis. Pasirodo, ne visam maistui taikomi vienodi mokesčiai – sveikatai nepalankiems produktams PVM mokestis yra didesnis (15–20 proc.). Tai vadinama „sin tax“ („nuodėmės mokesčiu“). Pirkdami nesveikus produktus, žmonės moka papildomą „sin tax“, kuris yra įskaičiuotas į PVM, nes juk ateityje šių žmonių gydymas brangiau kainuos valstybei. Todėl žmonėms tiesiog apsimoka valgyti sveikiau ir pigiau.

Danijoje jau įvestas „riebalų mokestis“ – papildomai apmokestinti maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų. Apie panašius savo planus jau paskelbė Didžioji Britanija, Vengrija, Rumunija.

-Airijoje daugumai maisto produktų PVM yra nulinis, išskyrus kepinius, kuriems PVM – 13,5 proc., o saldumynams, šaldytiems produktams – 21 proc.

-Ispanijoje dvigubai didesnis nei standartinis PVM prieskoniams, kuriuose daug sintetinių priedų.

-Italijoje 2,5 karto didesnis nei standartinis PVM dešroms, cukrui ir kt.

Lietuva yra aklavietėje, nes esamų mokesčių didinti nebeįmanoma. Todėl aš siūlau mažinti sveikatai palankaus maisto PVM – vaisiams, daržovėms, „Kokybės“ ženklu paženklintiems ir ekologiškiems produktams.

Neatsakinga į biudžetą žiūrėti vien buhalterio akimis. Pritarus mano siūlymams, valstybė gautų daug daugiau naudos nei prarastume mokesčių. Visi siūlymai yra susiję su sveikata, vadinasi, ateityje mažiau lėšų išleisime žmonių gydymui.

Sumažinus PVM iki 9 proc.

 -išskirtinės kokybės produktams: daugiau ūkių ir gamintojų siektų ženklo „Kokybė“, padidėtų  sveikatai palankesnių ir maistingesnių produktų pasiūla, kuriuos vartotojai turėtų galimybę įsigyti konkurencingesnėmis  kainomis.

-vaisiams ir daržovėms: žmonės galėtų dažniau jų įsigyti, jų daugiau vartoti (šiuo metu jų suvartojama perpus mažiau nei rekomenduojama paros norma), dėl to sumažėtų širdies, insulto, stemplės, skrandžio, storosios žarnos vėžio, diabeto ir kitų ligų tikimybė. Seimas jau buvo pritaręs šiai idėjai, bet dar neįsigaliojus ją atšaukė.

-ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams: gamintojai galėtų plėsti savo ekologinius ūkius, būtų sudarytos didesnės galimybės vartotojams rinktis kokybiškus ir sveikus maisto produktus, kuriuose mažiau sintetinių cheminių medžiagų likučių ir kurie neužteršti hormonais, antibiotikais ar genetiškai modifikuotais organizmais. Trejus metus Lietuvoje galiojo mažesnis PVM tarifas ekologiškiems maisto produktams ir tai buvo didžiulis impulsas plėsti šią veiklą, tačiau 2008 metais Seimas šią lengvatą panaikino.

5. Ar gali būti, kad maistą internetu pardavinėjantys subjektai tikrinami tik kartą per dvejus metus?

 Taip. Gyvenimo tempas vis greitėja, žmonės nebeturi laiko ilgiems pasivaikščiojimams prekybos centruose ar turguose, todėl mielai užsisako siūlomas paslaugas internetu. Šalyje yra įregistruoti 124 nuotolinę prekybą vykdantys maisto tvarkymo subjektai.

Visgi, dauguma pirkėjų nežino, kad nėra specialių teisės aktų, reglamentuojančių nuotolinę prekybą maistu, tačiau nuotoline prekyba užsiimantys maisto tvarkymo subjektai priskiriami mažos rizikos grupei ir tikrinami vieną kartą per dvejus metus. Taip pat patikrinimai atliekami gavus vartotojų skundų.

Nuo 2014 m. gruodžio įsigalios naujas Europos reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriame atskiras skirsnis skirtas prekybai nuotoliniu būdu. Bet ar turime dar 2 metus laukti, kad būtų nustatytos specialiosios taisyklės ir tikrai nenorime, jog Lietuviškoje teisėje tai jau būtų sureglamentuota dabar?

Būsimam reglamento, kuris bus privalomas Lietuvai skelbiama, jog tokią pačią informaciją, kuri privaloma parduotuvėse, perkantiems nuotoliniu būdu privalo būti pateikta  prieš pasibaigiant pirkimo procesui , o visi privalomi duomenys turi būti pateikiami pristatymo metu.

6. Ar dažnai taip pasitaiko, kad tyrimų rezultatus apie pavojingus sveikatai produktus sužinome tik tada, kai jie ne tki jau nupirkti, bet jau ir suvartoti?

 Taip, nerimą kelia vis dažniau pasigirstančios istorijos, kad įvežami ir pardavinėjami nesaugūs, sveikatai galintys pakenkti maisto produktai. Dažniausiai išgirstame apie vaisius ir daržoves, kuriuos ištyrus aptinkami pesticidai. Kreipiausi į atsakingas institucijas, siekdama išsiaiškinti, pagal kokią sistemą vykdoma maisto kontrolė ir dėl kokių priežasčių rinkoje atsiduria apnuodytas maistas.

-iš trečiųjų šalių – tikrinami dokumentai, iš kurių sprendžiama ar reikia daryti laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiama į tai, ar yra gauti skubūs tarpatutiniai perspėjimo signalai, ar importuojama prekė įtraukta į „jautrių“ prekių sąrašą, ar siuntoms taikomi specialieji ES teisės aktai dėl sustiprintos kontrolės, siuntos yra tikrinamos. Jei atrenkami siuntos mėginiai, visa siunta sulaikoma, kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, ir tik gavus tyrimų rezultatus, šias siuntas leidžiama realizuoti.

-jei negyvūninio maisto mėginių atrinkimui dažnumas ES teisės aktuose nėra numatytas, tiriama viena siunta iš dešimties tos pačios šalies, to paties produkto, to paties siuntėjo siunčiamų siuntų pasirinktinai.

Akivaizdu, jog vartotojai, pirkdami maisto produktus lošia loterijoj. Juk jei iš 1/10 atrinktųmėginių, buvo sulaikyta daugiau nei 2000 daržovių ir vaisų, tai yra 100 vilkikų, kas būtų, suskaičiavus ne vien tik daržoves ir vaisus , bet ir patikrinus ne tik kas dešimtą, bet dažnesnę siuntą. Ar įmonės-pažeidėjos daro kokias nors išvadas ir tobulina darbo bei gamybos kokybę? Ne. Dauguma jų baudžamos nuolatos, kai kurios net 10 ir daugiau kartų...

7. Ar tiesa, kad skelbiamas nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas ir įmonės ten patenka net po kelis kartus per metus?

 Taip, Lietuvoje vis daugėja nesąžiningų įmonių, per kelerius metus baustų po kelis ar net keliolika kartų. Danijoje galioja informavimo apie maisto higieną „šypsenėlių“ sistema. 5 skirtingos „šypsenėlės‘ ir vartotojai supranta, ko galima tikėtis. Ši pasiteisinusi sistema motyvuoja įmones bei padeda gerinti maisto saugą šalyje. Jei panašis ženklinimas, aiškiai nurodantis įmonės patikimumą, galiotų Lietuvoje? Idėja, ne nauja, bet nesulaukianti palaikymo.Kodėl Lietuvos įmonės taip bijo „šypsenėlių“ sistemos įvedimo?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetiniame puslapyje skelbiamas nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas. 2009 m. į sąrašą buvo įtrauktos 44 įmonės, 2010 m. – 47, 2011 m. – 34 įmonės. Į sąrašą įtrauktos maisto tvarkymo įmonės reaguoja labai skirtingai: vienos nedelsiant pašalina išaiškintus trūkumus, investuoja lėšas į naujų technologijų įsigijimą ir prašo VMVT teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų išbraukti iš šio sąrašo, kitos nededa jokių pastangų. Dešimtys įmonių į sąrašą patenka nuolatos.

Per penkerius metus maisto prekybos įmonių skaičius padaugėjo daugiau nei dvigubai. Todėl 2011 m. nustatyta tris kartus daugiau teisės aktų reikalavimų pažeidimų nei 2010 metais.

8. Ar dažnai tėveliai nerimauja dėl maisto mokyklose ir darželiuose kokybės ir maistingumo?

 Taip. Tvarka buvo peržiūrėta daugybę kartų ir dar kartą pakeista nuo šių metų liepos mėnesio. Tačiau ir toliau pasirenkant maisto tiekėją vadovaujamasi tik kaina, o mano siekis buvo ir bus, kad svarbiausiu kriterijumi būtų maistingumas. Tam pritaria ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes visi suprantame, kad viena kaina yra menkaverčio produkto ir visai kita – kokybiško, kuriuo turėtų būti maitinami vaikai. 

Visgi, reikia pasidžiaugti, jog jei iki šiol griežtesni reikalavimai buvo tik maitinimui mokyklose, tai naujoji tvarka apims ir darželius, todėl nori tikėtis kad visi vaikai bus maitinami sveikatai palankiu maistu.

9. Stebuklingi receptai: ligoninėse sveikas ir visavertis maistas vaikams už 5–6 Lt per parą?

 Taip. Sužinojusi, jog ligoninėse vaikai maitinami vos už kelis litus per parą, teiravausi tiek respublikinių, regioninių ar rajoninių ligoninių, tai kokį  maistą jie teikia mažiesiems ligoniukams? Atsakymai raminantys, bet ar įtikinami? Ligoninės rašo, jog jų valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams. Atrodo, kad viskas tiesiog idealu, jokių nusiskundimų. Vaikai už 5 litus gali visą parą sveikai maitintis: gauti įvairų, šviežią, sveikatą tausojantį maistą kelis kartus per dieną. Tik kažkodėl aš tuo netikiu...

Ar žinote, kad....

• maisto produktams lengvatinių tarifų be Lietuvos netaiko tik Latvija, Estija, Slovakija ir Vengrija;
• terminai „natūralus“, „natūralaus skonio“ „natural“, „nature“, „natura“, „natūraliai raugintas“ nėra aiškiai reglamentuoti teisės aktais. Galite pasikliauti, jog nesate klaidinami, tik pamatę užrašus „natūrali kvapioji medžiaga“; „natūralus vaisių ir uogų vynas“, „natūralus mineralinis vanduo“- visais kitais atvejais – atidžiai studijuokite etiketes.
• 2011 metais į Lietuvą įvežta 2 000 tonų – tai yra 100 vilkikų – sveikatai kenksmingų ir nesaugių maisto produktų;
• VMVT interneto svetainėje nuo 2009 m. skelbiamas nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas. 2009 m. į sąrašą buvo įtrauktos 44 įmonės, 2010 m. – 47, 2011 m. – 34 įmonės. Dešimtys įmonių į šį sąrašą patenka nuolatos;
• Danijoje galioja informavimo apie maisto higieną „šypsenėlių“ sistema. Ši pasiteisinusi sistema motyvuoja įmones bei padeda gerinti maisto saugą šalyje. Lietuvoje šios sistemos įvedimui nepritarta;
•  šiuo metu galiojančių specialių teisės aktų, reglamentuojančių nuotolinę prekybą maistu, nėra. Nuotoline prekyba užsiima 124 maisto tvarkymo subjektai, tačiau jie priskiriami mažos rizikos grupei ir tikrinami vieną kartą per dvejus metus;
• Nuo 2010 metų, ant produktų, turinčių dažiklių E 110, E104, E122, E 129, E 102, E124 privalo būti užrašas „Gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“. Dauguma gamintojų pakeitė sudėtį nenorėdami ant produkto skelbti tokios antireklamos.
• Dauguma ligoninių, kuriose gydomi vaikai, maitinimui per parą skiria 5-6 litus ir tvirtina, jog vaikai gauna sveiką maistą, atitinkantį paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams.
• 2011 metais į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežta dvigubai daugiau maisto papildų nei 2009-aisiais (atitinkamai 249,6 t ir 117 t);

V.Uspaskichas siūlo mažinti PVM maisto produktų gamintojams, D.Kreivys sako, kad išloš prekybininkai, o kaip galvojate Jūs?