LIETUVOS PILIEČIŲ KREIPIMASIS

DĖL KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ KAINŲ IR PRIEMOKŲ SUMAŽINIMO

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui                                    

gerb. Algirdui Butkevičiui

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui

gerb. Jurui Požėlai

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui

gerb. Sauliui Urbanavičiui

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc.  

Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. 

Lietuvoje pacientas nežino, kiek turės primokėti už vaistus, nors ir yra patvirtinti oficialūs kainynai. Farmacinės kompanijos ir didmenininkai gali „remti“ vaistines savo dotacijomis, o vaistinės – minėtų kompanijų produkciją reklamuoti kaip tą, kuriai taikomos nuolaidos. Dažnai tas pats vaistas skirtingose vaistinėse ar toje pačioje vaistinėje skirtingomis dienomis kainuoja dvigubai brangiau, nors mažmenos ir didmenos antkainius reguliuoja valstybė. Tačiau niekas nereguliuoja farmacinių kompanijų priemokų, kurias jos tiesiogiai moka vaistinėms, todėl pacientas pats turi ieškoti, kur pigiau. Keista, kai su receptu, kuris kompensuojamas 50 proc., pacientas turi primokėti daugiau, nei turintis nekompensuojamą receptą. Valstybė reguliuodama vaistų kainas bei antkainius, palieka spragą - tiesioginius farmacinių didmenos kompanijų bei vaistinių susitarimus, todėl kainininkuose kainos padidintos. Lietuvoje deklaruojamų vaistų kainyne per 5 metus nepasikeitė nei vieno vaisto kaina – priežasčių daug ir dalis jų akivaizdžiai korupcinės.

Pasaulyje inovatyviesiems ir originaliems vaistams tenka 80–90 proc. vaistams skirtų išlaidų, kai Lietuvoje jos sudaro tik 58 proc. Įprasta pasaulinė praktika – pasibaigus originalaus vaisto patentinės apsaugos laikotarpiui ir tą patį vaistą pradėjus gaminti generinėms kompanijoms, vaisto kaina krenta 70–80 proc., o Lietuvoje tik 30 proc. Pagal visas vaistų grupes Lietuvoje gyventojai permoka už generinius vaistus.  

Lietuvoje kompensuojamiesiems vaistams taikomas tik 5 proc. PVM, o aplinkinėse šalyse – 9–12 proc. Visgi, vaistų kainos Lietuvoje vidutiniškai 20 proc. didesnės nei užsienyje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Lenkijos kainas, mūsų šalies gyventojai už kai kuriuos vaistus sumoka net iki 65 proc. daugiau.

Daliai pacientų skiriami itin brangūs vaistai, kainuojantys 200–500 tūkst. eurų.  Kaip matyti iš ataskaitų, pacientų skaičius nedidėja, tačiau vos ne dvigubai didėja skiriamos brangiausių vaistų dozės. Kadangi istorijų, kai dalis pacientų turi už itin brangius vaistus susimokėti patys nemažėja, svarbu, jog itin brangių vaistų skyrimo tvarka būtų labai aiškiai reglamentuota (kaip pvz., Latvijoje dėl vaistų brangesnių nei 4270 eur).

Kreipimosi motyvai ir prašymai

Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno.  

P r a š o m e: 

• peržiūrėti šiuo metu galiojantį  kainyną ir 30–50 proc. sumažinti gyventojų priemokas.

• informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

 • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina.

• informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

• informuoti, kiek pacientų mirė 2015 metais dėl komplikacijų (kraujo krešėjimo) chirurginių operacijų metu? 

Piliečių parašai pridedami atskirame sąraše.

Piliečių atstovė Agnė Zuokienė