Informacija vartotojams

2010 12 15

Tikrinimo „Ar „Be E“ yra tikrai be „E“ rezultatai:

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo tikslinius patikrinimus dėl maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimo. Pirmojo patikrinimo etapo metu viso buvo ištirtas 91 mėginys. Juose atlikus 159 tyrimus Nacionalinioame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyta, kad keturi mėginiai neatitiko gamintojų deklaruojamų rodiklių ženklinimo etiketėje.

„Buvo patikrintos gamybos ir prekybos įmonės ir, remiantis rizikos analize, atrinkti mėginiai laboratoriniam ištyrimui, kad įsitikintume, ar gamintojai teisingai deklaruoja rodiklius ženklinimo etiketėje ir ar neklaidina vartotojų, deklaruodami, jog produktai išskirtiniai, t. y. be „E““, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotas Zenonas Stanevičius.

Iš gamybos įmonių ir prekybos buvo tyrimams paimti mėsos ir paukštienos gaminių ir pusgaminių, miltinių gaminių, prieskonių, majonezų, padažų, kečupo, gaiviųjų gėrimų ir nektarai, fermentinio sūrio ir jo gaminių, pieno ir pieno gaminių, varškės, varškės gaminių mėginiai.

Pasak Z.Stanevičiaus, akcijos tikslas buvo įsitikinti, ar gamintojai laikosi sąžiningos gamybos principo. Produktuose buvo tirti šie rodikliai: natrio glutamatas, fosfatai, nitritai, benzoatai, sorbatai, saldikliai – acesulfamas, aspartamas, sacharinas, dažiklis E120, Sudano, Para Red dažai ir kt.

Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad keturiais atvejais gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai. Nors gamintojas deklaruoja, kad nitritų nedėta UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje rasta 21,9 mg/kg nitritų. UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta 238,4±21 mg/kg kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta. Taip pat UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ rasta nitritų (15,09 mg/kg) ir aukščiausios rūšies virtoje dešroje vaikams „Be E“ „Žymenų“ rasta nitritų (17, 48 mg/kg).

Pažymėtina, kad nustatyti nitritų kiekiai minėtuose produktuose neviršija leistinų Lietuvos higienos normos HN 53:2010 kiekių, tačiau neatitinka ženklinime deklaruojamų išskirtinių produktų savybių.

Vertinant mėginių tyrimų rezultatus buvo vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ reikalavimais bei Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir kitų mokslinių institucijų pateiktais moksliniais duomenimis.

„Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute išanalizavę atlikto tyrimo rezultatus, galime daryti prielaidą, kad gamintojai, stengdamiesi pritraukti vartotoją ir norėdami suteikti produktui išskirtinių savybių, ženklinimo etiketėje nurodo, kad produktas „Be E“, „Jokių „E“, „Be dirbtinių dažiklių“ ir kt. Gamybos metu jei ir nenaudoja gryno nitrito, kuris žymimas E250, tačiau į mėsos gaminių sudėtį deda įvairias žaliavas - tropinių trešnių miltelius, arbatos Kombucha skonio ekstraktą ir kita, kurie yra būtent nitritų šaltinis. Vartotojui nesvarbu, kokiu būdu maisto priedas pateko, ar tiesiogiai įdėtas, ar su žaliavomis, kad ir natūralios kilmės. Svarbu suteikti teisingą informaciją ir sudaryti galimybę pačiam vartotojui pasirinkti, kokį produktą pirkti“, - komentavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas.

Visos šios įmonės bus įtrauktos į nesąžiningų įmonių sąrašą ir valstybinė kontrolė juose bus atliekama daug dažniau.

Pasak Z.Stanevičiaus tokio pobūdžio patikrinimas nėra vienkartinė akcija, jis bus tęsiamas ir mėginiai atrenkami nuolat, visuomenė informuojama apie rastus vartotojų klaidinimo atvejus.

Papildyta: penkių įmonių septyni gaminiai neatitiko gamintojų deklaruojamų rodiklių ženklinimo etiketėje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad atlikus maisto produktų, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. įvertinimo laboratoriniais tyrimais nustatyti dar tris mėginiai neatitinkantys gamintojų deklaruojamų rodiklių ženklinimo etiketėje.

Pirmojo patikrinimo etapo metu viso buvo ištirtas 91 mėginys, o juose atlikus 159 tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyti septyni atvejai, kada gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai.

Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad AB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies karštai rūkytų dešrelių ženklinimo etiketėje rašoma „Be konservantų“, tačiau nustatyta 18,1±1,45 mg/kg nitritų. Tikėtinas nitritų šaltinis produkte – vaisių milteliai arba prieskoninės žolelės. Taip pat, AB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies dešrelių ženklinimo etiketėje rašoma „Be konservantų“ rasta 12,4±1,0 mg/kg nitritų. UAB „Stragutės mėsa“ virtose dešrelėse be „E“ rasta 15,62±1,25 mg/kg nitrito. Šio produkto sudėtyje yra tropinių trešnių milteliai ir jų koncentruotas sulčių skonio stipriklis. Nors gamintojas deklaruoja, kad nitritų nedėta UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje rasta 21,9 mg/kg nitritų. UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta 238,4±21 mg/kg kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta. Taip pat UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ rasta nitritų (15,09 mg/kg) ir aukščiausios rūšies virtoje dešroje vaikams „Be E“ „Žymenų“ rasta nitritų (17, 48 mg/kg).

Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė teikti rinkai bei įpareigojo gamintojus surinkti iš rinkos UAB „Mažeikių mėsinė“ aukščiausios rūšies virtą dešrą, UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinį pjautinį batoną“, UAB „Klaipėdos mėsinė“ aukščiausios rūšies virtas dešreles „Favorit“ „Be E“ ir aukščiausios rūšies virtą dešrą vaikams „Be E“ „Žymenų“. Taip pat AB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies karštai rūkytas dešreles „Be konservantų“, AB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies dešreles „Be konservantų“, UAB „Stragutės mėsa“ virtas dešrelėse be „E“. Visoms šioms įmonėms skirtos maksimalios baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Įmonės įtrauktos į nesąžiningų įmonių sąrašą ir valstybinė kontrolė juose bus atliekama daug dažniau.

Šaltinis: www.vmvt.lt

Nesaugus maistas

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – NMVRVI) tinklapio skiltyje „Nesaugūs produktai“ skelbiami visi produktai, kuriuos ištyrus buvo rasta neatitikimų, tačiau atkreipiame dėmesį, kad ne visais atvejais šiame sąraše paskelbti produktai yra nesaugūs.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija apie taikytas priemones nustačius laboratoriniais tyrimais neatitikimus normoms:

2010 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais NMVRVI laboratoriniais tyrimais nustačius neatitikimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) ėmėsi tokių priemonių:

1. Pomidorų ir baziliko traškučiai. 1,2 kg traškučių nustatytas nemalonus, aštrus, nebūdingas kvapas. Produkcijos gamintojas UAB „Aceris“, prekiavo UAB „Vaikoma“ parduotuvė „Aibė“. 2010-01-21 parengtas pranešimas ES Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistema (RASFF), surašytas sprendimas dėl maisto tvarkymo laikino sustabdymo, 1,2 kg šių produktų išimta iš rinkos.

2. Šaldyta žuvų filė su oda. Vadovaudamasi tyrimo duomenimis, Kauno miesto VMVT uždraudė prekybą šia žuvimi. Pagal gautą pranešimą iš Kauno m. VMVT, Vilniaus m. VMVT tikrina UAB „Salų žuvys“, kuri, kaip nurodyta pranešime, išplatino šią žuvį. UAB „Salų žuvys“ prekyba šia žuvimi sustabdyta, atrinkti mėginiai pakartotiniam tyrimui.

3. Šaldyta starkių filė. Perduotas pranešimas RASFF – žuvies įvežimas į Lietuvą sustabdytas pasienyje.

4. Silpnai sūdyta silkių filė aliejuje ir silpnai sūdyta Atlanto silkių filė aliejuje (abu atvejai). Gamintojas – UAB „Lignesa“. Dėl nesaugių produktų pateikimo į rinką Tauragės apskrities VMVT dėl nesaugių produktų 2010-01-08 surašė sprendimą, kuriuo uždraudė minėtų produktų tiekimą į rinką ir įpareigojo gamintoją surinkti jau išplatintus produktus bei saugiai juos sunaikinti (sunaikinta 230 vnt. arba 115 kg žuvų produktų). Medžiaga perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri UAB „Lignesa“ skyrė 750 Lt baudą (2010-03-25 Nutarimas Nr. 12 MS-7).

5. Plikyti ilgagrūdžiai ryžiai. Ryžiuose buvo juntamas pašalinis kvapas. Realizacija uždrausta. 2010-03-29 ilgagrūdžiai plikyti ryžiai buvo utilizuoti UAB „Smulkus urmas“.

6. Saldainiai Elvan Napolitan „Compound chocolate". UAB „Angolita“ iš Turkijos importavo 696 kg saldainių „Compound chocolate“. Atlikus mėginio tyrimus dėl genetinės modifikacijos, buvo nustatyti genetiškai modifikuoti organizmai, viršijantys teisės aktais nustatytą leistiną normą. Šiaulių apskrities VMVT nurodymu produkcijos realizavimas buvo sustabdytas, saldainiai grąžinti UAB „Angolita“ perženklinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1829/2003 reikalavimus, ir tik po to buvo leista tiekti šiuos saldumynus į Lietuvos rinką.

7. Kiaušiniai. 2010-01-25 Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikus pateiktų į rinką AB „Vievio paukštynas“ kiaušinių patvirtinamuosius tyrimus, nustatyta, kad jie užkrėsti salmonelėmis. 360 vnt. kiaušinių partija buvo nukreipta sunaikinti kaip šalutiniai gyvūniniai produktai.

8. Kiaulės raumuo. 2010-03-20 VMVT iš NMVRVI gavo pranešimą, kad atlikus patvirtinamąjį cheminį tyrimą Prancūzijos AFSSA - FOUGERES laboratorijoje, mėsoje nustatyti antibiotiko spektinomicino likučiai, viršijantys didžiausią leistiną koncentraciją (DLK) – 79 800 μg/kg (DLK – 300 μg/kg) ir linkomicino 41 350 μg/kg (DLK – 100 μg/kg). VMVT informavo Vilniaus apskrities VMVT dėl antibiotikų nustatymo, kuri 2010-03-20 priėmė sprendimą dėl produktų sulaikymo ir atšaukimo iš rinkos. 2010-03-23 išsiųstas pranešimas RASFF.

9. Švieži granatai iš Izraelio. 16 869 kg vaisių siuntą importavo UAB „Baltic Fresch Fruit“. Granatų siunta buvo nesaugi, juose nustatyti per dideli pesticidų likučiai. Didžioji dalis produktų buvo grąžinti siuntėjui Niva Fruit Export, 1 627 kg buvo eksportuota į Rusijos Federaciją, 755 kg realizuoti, 79 kg utilizuota UAB „Baltic Fresch Fruit“, 4 kg skirti laboratoriniams tyrimams.

10. Apelsinai. (Kilmės šalis Egiptas, gamintojas „EL WADI EKSPORT CO“ siunta 72 000 kg, importuotojas UAB „Augma“ Vidmantai, Kretingos rajonas). Apelsinai (72 000 kg) 2010 m. kovo 23 d. per Malkų pasienio postą išvežti iš Lietuvos teritorijos.

11. Apelsinai. (Kilmės šalis Egiptas, gamintojas „EL WADI EKSPORT CO“ siunta 59 670 kg, importuotojas UAB „Augma“ Vidmantai, Kretingos rajonas). Apelsinai (59 670 kg) 2010 m. kovo 27 d. per Malkų pasienio postą išvežti iš Lietuvos teritorijos.

12. Apelsinai. (Kilmės šalis Egiptas, gamintojas „EL GEBALY“ siunta 23 757 kg, importuotojas Maxima LT, UAB Savanorių pr. 247, Vilnius). 2010 vasario 18 d. nesaugūs apelsinai dėl per didelių pesticidų likučių utilizuoti (23 757 kg) bioatliekų utilizavimo įmonėje UAB „Chitinas“, Medžiukų km., Jauniūnų seniūnijoje, Širvintų raj.

13. Apelsinai „Novels“ (Kilmės šalis Egiptas, gamintojas „CAPESPAN“, siunta 20 280 kg, importuotojas Maxima LT, UAB Savanorių pr. 247, Vilnius). Apelsinų „Novels“ siunta (20 280 kg) 2010 m. balandžio 8 d. utilizuota UAB „Chitinas“.

14. Plikyti „Sodžiaus“ ryžiai. (Kilmės šalis Brazilija, fasuotojas UAB „Skanėja“, platintojas UAB „Rivona“). Vilniaus miesto VMVT 96 850 kg ryžių uždraudė realizuoti dėl stipraus pašalinio kvapo. 13 936 kg ryžių „Sodžius“ utilizuoti UAB „Chitinas“, o 82 914 kg realizuoti rinkoje, kadangi ne visas kiekis šių produktų turėjo pašalinį kvapą. Prekybininkų nuomone, dalis šios ryžių siuntos galėjo būti netinkamai sandėliuojama, dėl ko ir atsirado pašalinis kvapas.

Šaltinis: VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus parengta informacija

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai praėjusiais metais dėl nustatytų saugos reikalavimų neatitikimų uždraudė tiekti į Lietuvos rinką daugiau kaip 580 tonų maisto produktų ir 100 tonų pašarų.

Galėjome suvalgyti:

1. 297 t šaldytų žuvų iš Kinijos, Rusijos ir Kanados
2. 70 t aliejaus iš Ukrainos (dėl benzo(a)pireno)
3. 60 t vynuogių „Sultana“ iš Turkijos ir Peru (dėl pesticidų)
4. 22 t paukštienos produkcijos iš Airijos ir 5 t iš Lenkijos (dėl salmonella)
5. 25 t skaldytų ryžių iš Pakistano (dėl aflatoksinų)
6. 23,4 t kalmarų filė iš Peru (dėl mikrosporidijų)
7. 20 t obuolių (dėl pesticidų)
8. 12 t grikių (dėl nebūdingo kvapo) iš Lenkijos
9. 1,9 t barbekiu skonio žemės riešutų su apvalkalu (dėl melamino) iš Peru
10. 1,8 t traškučių iš Vokietijos (buvo nustatyta, kad iš sausų traškučių pakuotės sklinda cheminės medžiagos)
11. 38 tūkst. vnt. marinuotų karnišonų iš Vietnamo (dėl svetimkūnių)
12. 15,6 tūkst. vnt. gazuoto mineralinio vandens „Poliana Kvasova“ iš Ukrainos (dėl nitritų)
13. 340 vnt. vaisių košelės kūdikiams iš Čekijos (klastotės)
14. 100 vnt. dietinio šokolado „Schneekoppe“ iš Vokietijos (dėl alergenų)
15. 32 vnt. maisto papildų iš JAV (dėl jų sudėtyje esančių ES neleistinų medžiagų).

Nevalgyk bet ko! Atmintinė vartotojui:

Maistas apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Reglamente (EB) Nr. 178/2002. Maisto įstatymas nustato, kad į rinką turi būti teikiamas Maisto įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Šiame reglamente „maistas“ (arba „maisto produktas“) – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. „Maistas“ – tai ir gėrimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant.

Produktų saugos įstatymas nustato gamintojams, platintojams ir paslaugos teikėjams pareigą užtikrinti gaminių, tame tarpe ir maisto produktų, saugą. Maisto įstatymo nustato vartotojų informavimo reikalavimus.

Pagrindinė institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji užtikrina maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), saugo vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus.

Vartotojo teisės gali būti pažeistos:

- įsigijus netinkamos kokybės prekę;
- netinkamo prekės ženklinimo atveju;
- netinkamos prekės reklamos atveju.

NETINKAMOS KOKYBĖS PREKĖS

Vartotojas, nusipirkęs netinkamos kokybės, nesaugų maisto produktą, pirmiausia, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti:

- kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės prekę,
- atitinkamai sumažinti kainą
- arba grąžinti prekę pardavėjui ir reikalauti grąžinti už ją sumokėtus pinigus.

Šiomis teisėmis vartotojas gali pasinaudoti, jeigu turi prekės pirkimo čekį ir tol, kol nesibaigė jos tinkamumo vartoti terminas. Minėtomis teisėmis pirkėjas taip pat gali pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu jam bus parduota prekė, kurios tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs.

Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo reikalavimus.

Pardavėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Jeigu pardavėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų netinkamos kokybės prekių, dėl prekių keitimo, kainos sumažinimo, ir pinigų grąžinimo, vartotojas turi teisę kreiptis į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar Valstybinę vartotojų teisių gynimo tarnybą.

Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

Šios institucijos, išnagrinėjusios vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jei pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Taip pat jos informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus.

Jeigu pardavėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia klausimą dėl vartotojo teisių gynimo.


NETINKAMAI ŽENKLINAMOS PREKĖS

Informacijos teikimas vartotojui – vienas svarbiausių akcentų vartotojų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teisės aktuose yra nustatyta, kokią informaciją vartotojui teikti privaloma.

Reikalavimus maisto produktų ženklinimui nustato:

•        Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 119: 2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530)
•        Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės (Žin.,2002, Nr. 50-1927; 2004, Nr. 76-2630)

Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas, tačiau, pateikiant mitybinį teiginį, t.y., informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių savybių bei pateikiant ar reklamuojant maisto produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas.

Mitybinis teiginys – bet kuriuo būdu pateikiama informacija, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių savybių, suteikiančių energijos (kaloringumo); suteikiančių sumažintą ar padidintą energijos (kaloringumo) kiekį; nesuteikiančių energijos (kaloringumo); informacijoje apie maistines medžiagas: turi maistinių medžiagų; turi jų mažesnį ar didesnį kiekį; jų neturi;

Leidžiami tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę bei maistines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, skaidulines medžiagas, natrį, vitaminus, mineralines medžiagas) ir medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai.

Maisto priedai

Europos Sąjungoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, leidžiama vartoti tik tuos maisto priedus, kurie įtraukti į leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašą. Kiekvienas maisto priedas, leistas vartoti ES, sąraše nurodomas pavadinimu ir žymimas E raide su atitinkamu skaičiumi.
Visus maisto priedus, panaudotus gaminant maistą, gamintojas privalo nurodyti maisto produkto etiketėje. Ženklinti maisto priedus galima dviem būdais:

- nurodyti grupės pavadinimą pagal pagrindinę atliekamą funkciją ir priedo pavadinimą, pvz., “antioksidatorius askorbo rūgštis”;
ARBA
- nurodyti grupės pavadinimą pagal pagrindinę atliekamą funkciją ir E numerį, pvz., “antioksidatorius E300”.

Maisto priedai padeda prailginti produktų tinkamumo vartoti trukmę, apsaugoti juos nuo gedimo, suteikti patrauklią prekinę išvaizdą, pageidaujamą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes, taip pat išlaikyti produktų kokybę juos gabenant ir laikant. Tačiau gamintojai maisto priedus naudoja ir dėl ekonominių tikslų – jų naudojimas sumažina maisto produktų savikainą, didina pelną, kadangi leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis.

Maisto priedus draudžiama naudoti, norint užmaskuoti nekokybiškas žaliavas, maisto gedimą ar kitas nepageidaujamas savybes. Tobulinant pakavimo ir apdorojimo technologijas, daugelio maisto priedų būtų galima atsisakyti, tačiau dėl to padidėtų produktų kaina.

Papildomi užrašai ant maisto produktų

Ekologiškas

Jei norite natūralaus, ekologiško maisto, ieškokite produktų, kurie būtų pažymėti ženklais.

Be to, turi būti nurodytas pavadinimas ir adresas institucijos, kuri šiuos ženklus suteikė. Žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija 1997 m. įsteigė VšĮ „Ekoagros” ir pavedė jai vykdyti ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus. Ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbai atliekami, vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 (nuo 2009 m. sausio 1 d. Tarybos Reglamentu (EEB) 834/2007) ir Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis.

Genetiškai modifikuotas organizmas

Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu (Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2 str. 3 d.).

Siekiant užtikrinti šių produktų atsekamumą bei todėl, kad kai kuriems žmonėms nepriimtinas toks įsiterpimas į gamtą, ir jie norėtų tokio maisto išvengti dėl religinių ar etinių sumetimų, genetiškai modifikuoti produktai privalo būti paženklinti.

Jei modifikuotas visas produktas, informacija apie tai bus prie produkto pavadinimo, o jei tik ingredientas – produkto ingredientų saraše. Europos Sąjungoje net minimalūs (0,9 %) genetiškai modifikuotos žaliavos likučiai nemodifikuotoje žaliavoje privalo būti paženklinti.

Produktai, pagaminti ar turintys genetiškai modifikuotų organizmų, turi būti pažymėti užrašu „Pagaminti iš genetiškai modifikuotų...", „Genetiškai modifikuoti organizmai", „Produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų". Trumpiniai GM ar GMO draudžiami.

Teisės aktai

Teiginiai apie sveikatingumą

Ženklinant maisto produktus nė vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.
Vis daugiau maisto produktų ženklinama ir reklamuojama pateikiant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Todėl siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą 2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.

Valstybinis aplinkos sveikatos centras pagal gautas paraiškas sudarė teiginių sąrašą kartu su jiems taikomomis sąlygomis ir su nuorodomis į susijusius mokslinius įrodymus, kurį pateikė Europos Komisijai. Ji iki 2010 m. sausio 31 d. patvirtins leistinų teiginių sąrašą ir būtinas šių teiginių vartojimo sąlygas. Kol šie teiginiai nėra visapusiškai įvertinti ir patvirtinti Europos Bendrijoje, jų pateikimas Europos Komisijai yra tik paraiška ir nėra šių teiginių vartojimo, ženklinimo ar reklamos pagrindas.

Kiti papildomi užrašai

Jei produkto etiketėje pateikta informacija yra neteisinga, neišsami, kita kalba, sugadinta ar neįskaitoma, informuokite apie tai Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Jei šiuos trūkumus pastebėjote jau nusipirkę produktą, grąžinkite jį pardavėjui ir prašykite, kad jis pirkinį pakeistų ar gražintų sumokėtus pinigus.

BAUDOS UŽ NETINKAMĄ ŽENKLINIMĄ

(bus papildyta)

NETINKAMA REKLAMA

Reklamos įstatymas, Maisto įstatymas nustato tam tikrus draudimus informacijai, susijusiai su maistu, maisto reklamai.

Reklamos įstatymų reikalavimų laikymąsi kontroliuojančios institucijos:

• Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti.

• Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vyriausybės įgaliotos institucijos – kitų šio įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę:

- įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti Reklamos įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą;

- skirti reklaminės veiklos subjektams administracinę nuobaudą – įspėjimą, kad, per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą laiką nenutraukus Reklamos įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimo, bus skiriamos Reklamos įstatymo 22 straipsnyje nustatytos baudos;

- įstatymų nustatytais atvejais skirti baudas.

Konkurencijos taryba, be Konkurencijos įstatymo nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

- priimti sprendimą dėl reklamos pripažinimo klaidinančia;

- gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka laikinai, kol bus priimtas galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta klaidinančia ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams esminės žalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės;

- įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas;

- skirti reklaminės veiklos subjektams administracinę nuobaudą – įspėjimą, kad, per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nenutraukus klaidinančios reklamos naudojimo, bus skiriamos Reklamos įstatymo 22 straipsnyje nustatytos baudos;

- įpareigoti reklaminės veiklos subjektus, kurių reklama pripažinta klaidinančia, ją paneigti;

- šio bei Konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais skirti baudas.

Asmenys, kurių teisės bei įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant Reklamos įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į TEISMĄ su ieškiniu dėl:

• reklamos naudojimo nutraukimo;

• padarytos žalos atlyginimo;

• įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą.
Kreiptis dėl reklamos naudojimo nutraukimo bei įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą teisę taip pat turi vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos. (Reklamos įstatymo 26 straipsnis).

Maisto įstatymo reikalavimų laikymąsi kontroliuojanti institucija

Valstybinė maisto ir veterinerinė tarnyba

Jei produkto etiketėje pateikta informacija yra neteisinga, neišsami, kita kalba, sugadinta ar neįskaitoma, informuokite apie tai Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jei šiuos trūkumus pastebėjote jau nusipirkę produktą, grąžinkite jį pardavėjui ir prašykite, kad jis pirkinį pakeistų ar gražintų sumokėtus pinigus.
Nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones (Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 d. ).

A. Zuokienės paskaitos moksleiviams apie sveiką mitybą ir gyvenseną prezentacija