Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, nebūčiau kalbėjus, jei ne skaudūs paskutiniųjų dienų įvykiai.

Vakar teisingumo ministras pasižadėjo pateikti siūlymus dėl nusikaltimų prieš vaikus.

Noriu visiems priminti, jog viskas seniai jau peržiūrėta, pateikta ir šiandien čia svarstome vieną iš tokių siūlymų, tik kažkodėl atskeltą nuo paketo.

Net neabejoju, jog prieštaraujančių šiam projektui po svarstymo nebus.

Viso mano pateikto paketo siūlymai susiję  su nu­si­kal­ti­mais vai­ko sek­su­a­li­nio ap­si­spren­di­mo lais­vei ir ne­lie­čia­mu­mui. Tai yra ne­paisant to, kaip mū­sų Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se įvar­din­tas nu­si­kal­ti­mas – ar kaip itin sun­kus, ar sun­kus, ar apy­sun­kis, ar ne­sun­kus – ty­rė­jai ga­lė­tų nau­do­ti vi­sas įma­no­mas prie­mo­nes, net ir tas, ku­rios iki šiol bu­vo lei­džia­mos nau­do­ti tik itin sun­kiems ar sun­kiems nu­si­kal­ti­mams. Ma­nau, kad tai pa­leng­vins ir su­trum­pins iki­teis­mi­nius ty­ri­mus, su­teiks dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo tei­sė­sau­ga ir kar­tu įpa­rei­gos pro­ku­ro­rus dė­ti vi­sas pa­stan­gas nu­si­kal­ti­mams at­skleis­ti. Pri­ėmę šias pa­tai­sas mes dau­giau ne­iš­gir­si­me, jog kaž­kas ne­bu­vo pa­da­ry­ta, nes bu­vo su­riš­tos ran­kos, tai yra niekas negalės savo neveikimo pridengti ne­bu­vusiu tam tei­si­niu pa­grin­du.

Ir visgi šiandien išėjau į tribūną ne tik tam, kad priminčiau savo siūlymų esmę. Esu čia dėl to, jog pasakyčiau, kad net ir pelnytai kritikuodami vienas ar kitas institucijas dėl jų neatlikto arba ne taip atlikto darbo, mes, esantys čia, Seime, pirmiausia paklaustume savęs, ar aš pats, kaip įstatymų leidėjas, padariau viską, kad Lietuvos vaikai jaustųsi saugiau, o žmonės pasitikėtų teismais ir teisėsauga.

No­riu pri­min­ti, jog daugiau nei prieš dvejus metus  Sei­me bu­vo pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja po Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo dėl Drą­siaus Ke­džio skun­do. Pa­ci­tuo­siu ke­lias šios rezoliucijos eilutes: „Kaip ma­ty­ti iš Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos, ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai, nu­ma­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 10 ir 13 straips­niuo­se, bu­vo ne­ga­li­mi, nes bu­vo ti­ria­mas ne­sun­kus nu­si­kal­ti­mas, o ope­ra­ty­vi­nės veik­los prie­mo­nės ga­li­mos tik ti­riant la­bai sun­kius, sun­kius ir apy­sun­kius, taip pat kai ku­riuos ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus.“ Citatos pabaiga. Taip pat ne­bu­vo ga­li­ma tai­ky­ti ir Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 154 straips­ny­je nu­sta­ty­tų veiks­mų, klau­sy­tis po­kal­bių, per­duo­da­mų elek­tro­ni­nių ry­šių tin­klais, da­ry­ti įra­šus, juos kon­tro­liuo­ti ir pan.

Taigi, Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, nustatė, ištyrė.

Ir kas iš to. Nieko. Ar ši rezoliucija, juo labiau, kad visas Seimas jai pritarėm, neturėjo mūsų paskatinti paruošti projekto nurodytoms spragoms užkaišioti?

Pacituosiu dar:  Teisės ir teisėtvarkos ko­mi­te­to nuo­mo­ne, ope­ra­ty­vi­nės prie­mo­nės to­kio po­bū­džio by­lo­se, in­ter alia ti­riant D. Ke­džio pa­reiš­ki­mą dėl sek­su­a­li­nės prie­var­tos prieš jo ma­ža­me­tę duk­rą, bu­vo būtinos sėk­min­gam vi­sų ap­lin­ky­bių at­sklei­di­mui.

Ir ne tik šiam nusikaltimui, kaip žinia, seksualinę prievartą kasmet patiria apie 140 vaikų Lietuvoje.

Taigi, po šios Seimo rezoliucijos aš užregistravau tiek Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, tiek Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimus. Kaip matome, praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas, kol mes atėjome iki svarstymo stadijos.

Man, pirmiausia kaip mamai, žiauriai apmaudu, jog toks paprastas projektas tiek ilgai klaidžiojo Seimo koridoriais  ir dar kažin kiek laiko užtruks iki priėmimo. Ir kaip minėjau tai tik dalis pakeitimų. Kita dalis užstrigusi Teisės ir teisėtvarkos komitete, nors esu į juos kreipusis net raštu, prašydama kuo greičiau apsvarstyti.

Tad ši mano kalba apie mūsų pačių darbo kokybę, apie mūsų tiesioginį darbą reaguojant į šalyje esančias teisinio reguliavimo spragas. Ir išties gėda už teisingumo ministrą tik vakar supratusį, kad reikia pradėti lopyti šioje srityje spragas, prabilusį apie psichologus teisme, nors nacionalinė teismų administracija bei teismai puikiai žino, jog ne tik aš, bet ir Seimo narė Vaidevutė Margevičienė to nepaliaujamai siekiame ne vienerius metus.

Taip pat noriu priminti, jog gėdingai jau metus Socialinių reikalų komitete yra įstrigęs mano paruoštas Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektas dėl nusikaltusių prieš vaikus asmenų darbo ribojimo. Šiam projektui jau yra pritarę Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai.

Todėl visus kviečiu kuo skubiau pritarti mano pasiūlytam projektui bei dar kartą visiems pagalvoti, kokius skaudulius išryškino Garliavos istorija ir ką esantys Seime, kaip įstatymų leidėjai, o ne intrigantai, kiršintojai, vertintojai ir populistai galime padaryti.