Kai dabar jau atsistatydinęs iš posto, buvęs Sveikatos apsaugos ministras  Algis Čaplikas sausio 15 dieną Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ištarė sparnuotą frazę – „Kad reforma turėtų simbolį, nupirksime mes tą sraigtasparnį. Vieną tikrai turėsime“, - per Lietuvą nuvilnijo pasipiktinimas: vieni pirštu prie smilkinio sukioja ir šaiposi iš tokių svaičiojimų, kiti – stebisi ir mėgina įžvelgti sunkiai suvokiamą ir nuostolingą naudą – kai kuriuose rajonuose panaikinus chirurgijos ir reanimacijos skyrius, įsigyti ar išsinuomoti sraigtasparnių ir gabenti sunkius ligonius   į respublikines gydymo įstaigas didmiesčiuose!

     Ar nederėjo, ypač per sunkmetį, pirmiausiai įvertinti ir išanalizuoti ligonių gabenimo sraigtasparniais poreikį, sraigtasparnio nutūpimo prie įstaigų galimybes ir sąlygas, įvertinti kilimo bei tūpimo pavojų tamsiuoju paros metu, sraigtasparnių išlaikymui per metus patiriamas išlaidas, skrydžių sąnaudas?

     Kaimyninėje Lenkijoje veikia keliolika sraigtasparnių skubios medicinos pagalbos tarnybos padalinių. Pastaraisiais metais, įsisavinę lėšų iš ES struktūrinių fondų, jie atnaujino seną techniką ir įsigijo daugiau nei dvidešimt sraigtasparnių EC-135 "Eurocopter“. Keletą tokio tipo sraigtasparnių turi ir Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

      „Netylėk!“ pasidomėjo, kokios apytiksliai šių sraigtasparnių gamintojo  paskaičiuotos 1 val. eksploatacinės išlaidos? Vidutinė vienos  valandos skrydžio kaina -  2350 Lt. + degalai (dar apie 700 Lt).  Jei medikai norėtų tokį sraigtasparnį išsinuomoti iš privačios aviakompanijos, tai atsieitų apie 7000 Lt/val.  Vieno sraigtasparnio išlaikymo per metus išlaidos priklausytų nuo to, kiek valandų būtų skraidoma, kokio senumo technika būtų įsigyta. Jei remtumėmės kaimyninės Lenkijos patirtimi, per metus skubios medicinos sraigtasparniu skaidoma nuo 300 iki 500 valandų (nuo 915 000 iki 1525000 litų ). Nepamirškime, kad dar prisidės pilotų mokymo, jų atlyginimų, techninės sraigtasparnių priežiūros išlaidų ir daug kitų faktorių. Galiausiai, viena skrydžio valanda kainuos apie  4000-5000 litų! Jei skubios pagalbos prireiktų ligoniui iš Klaipėdos, jo gabenimas sraigtasparniu iki Vilniaus truktų 1 val. 30 min., ir mokesčių mokėtojams tai kainuotų apie 7000 litų.

     Vienas pigesnių variantų – nuomoti sraigtasparnius iš pasieniečių.  Tačiau kas nutiks, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba mažiau dėmesio skirs sienų apsaugai, nes tuo tarpu turės užsiimti rimtų ligonių pervežimu? 

     Pasak Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Povilo Noreikos, įsisavinus ES struktūrinių fondų lėšas, kaip tai padarė kaimynė Lenkija, sraigtasparnių skubios medicinos pagalbos tarnybos idėją įgyvendinti būtų realiau. 
 
     Net ir kur kas turtingesnėse užsienio šalyse sraigtasparniai naudojami tik ypatingiems atvejams, kai reikia operatyviai pergabenti sunkiai traumuotą ligonį ar organus transplantacijoms.    2000-aisiais metais JAV tam eksploatavo  377 sraigtasparnius, o  šiuo metu – daugiau nei 800. Skaičiuojama, jog vienas sraigtasparnis kainuoja apytiksliai 1,5 - 5,5 mln. dolerių, o per metus patiriamos vieno sraigtasparnio išlaikymo išlaidos – dar  1 mln. dolerių, vidutinė vieno skrydžio kaina iki 20 000 dolerių. Nors išsaugota tūkstančiai žmonių gyvybių, tačiau tai - itin pavojingas darbas pilotams, kurie dažnai būna priversti leistis tam nepritaikytose vietose.  Per 10 metų JAV avarijas patyrė 83 sraigtasparniai (70 žmonių mirė, 62 buvo sužeisti).

     Pasaulyje vis dažniau diskutuojama, kas vienu ar kitu atveju būtų pasikeitę, jei pacientas į ligoninę būtų buvęs pristatytas dešimtis kartų pigesnėmis priemonėmis – greitosios pagalbos automobiliais. Pripažįstama, jog tokių atvejų, jog galima būtų teigti, kad žmogus išgyveno tik dėl to, jog buvo atskraidintas, - vis mažiau. Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, jog traumuotų pacientų, išskyrus keletą kompleksinių atvejų, gabenimas oru yra pavojingesnis, nei greitosios pagalbos automobiliu. Kaip rodo Kalifornijos Silikono slėnio 947 pacientų, atgabentų į priėmimo skyrių sraigtasparniais, atvejų tyrimas -  22.8%  iš jų tai buvo išties reikalinga, nes atvejai buvo rimti, tačiau net   33.5% atvejų pacientai net nebuvo paguldyti į ligonines, o sutvarsčius žaizdas išleisti gydytis į namus. Lygiai toks pats skaičius – 33 % atvejų, kai sraigtasparniais atgabenti pacientai net nebuvo paguldyti į ligoninę, užfiksuotas ir Los Andželo ligoninės audito ataskaitoje. Net ir didžiausi sraigtasparnių propaguotojai, deja, negali pasiremti statistika, jog pradėjus naudoti sraigtasparnius, vienoje ar kitoje ligoninėje sumažėjo mirtingumo dėl traumų skaičiai.

„Netylėk!“ pasidomėjo -  kokios yra šiuo metu galimybės ir sąlygos „sveikatos reformos simboliui - sraigtasparniui“ nusileisti prie gydymo įstaigų Lietuvoje?

Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinika neturi specialios aikštelės sraigtasparniams nutūpti, tam nepritaikytas ir gydymo įstaigos stogas. Negaunant tikslinio finansavimo sraigtasparnių nusileidimo aikštelės statybų projektas “įšaldytas”.

Všį Klaipėdos jūrininkų ligoninė  stogas nėra pritaikytas sraigtasparnių nusileidimui.  Lietuva yra ratifikavusi tarptautines jūrines konvencijas, o pagal šių konvencijų reikalavimus, privalome užtikrinti savalaikį žmogaus gyvybės gelbėjimą jūroje, ir skubiai pacientą pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą. Aikštelės statybai parengtas ir patvirtintas projektas, šalia ligoninės rezervuotas sklypas aikštelės statybai, bet lėšų įrengimui vis neskiriama.

Všį Šiaulių apskrities ligoninė neturi specialios aikštelės sraigtasparniams nutūpti, tam nepritaikytas ir gydymo įstaigos stogas, net nebūtų techninių galimybių pritaikyti. Nepraranda vilties, kad anksčiau ar vėliau turės europinius standartus atitinkančią sraigtasparnių nutūpimo aikštelę. “Šiauliai yra strategiškai labai svarbus miestas, nes čia yra NATO karinės pajėgos. Jau seniai parengtas projektas ir vieta paskirta sraigtasparnių nusileidimo aikštelei statyti. Tačiau jis neįgyvendinamas dėl finansinių dalykų. Medicininė aviacija reikalinga ne tik ekstremalių situacijų atvejais, bet ir skubią pagalbą suteikiant civiliams piliečiams”.

Všį Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligoninė sraigtasparnių nusileidimo aikštelės neturi, tam nepritaikytas ir įstaigos stogas.

Kauno medicinos universiteto klinikos turi sraigtasparnių tūpimo aikštelę, kurią reikia modernizuoti. Aikštelės reikalingos visos Lietuvos mastu, kad būtu užtikrinta medicininė pagalba ekstremaliais atvejais.
 
Všį Panevėžio apskrities ligoninė neturi specialios aikštelės sraigtasparniams nutūpti, tam nepritaikytas ir gydymo įstaigos stogas, tačiau Karinių oro pajėgų aviacijos bazė – už 3 km.

     Jau dešimtį metų, nuo tada kai Vyriausybė nutarė įrengti sraigtasparnių aikšteles prie šių ligoninių, o apskričių viršininkai, įpareigoti įgyvendinti projektą, lėšų neatsiranda.  Kai karinės oro pajėgos atskraidina  „ekstrinį“ pacientą  (nuo keleto iki 11 kartų per metus), neturėdamos orlaiviams nutūpti pritaikytų modernių aikštelių, gydymo įstaigos susiduria su įvairiais sunkumais: sugaištamas gyvybiškai brangus laikas, kol atlaisvinama automobilių stovėjimo aikštelė,  o jei leidžiamasi pievoje, sunkios būklės ligoniui, kai gyvybė pakibus ant plauko ir kiekviena uždelsta minutė lemtinga, tenka kratytis kelis šimtus metrų nuo sraigtasparnio iki ligoninės priimamojo nelygiu duobėtu keliu...  

     Ir iš tiesų – Lietuva - drąsi šalis:  įvaizdžiui formuoti jau išleidome 63 mln. litų, dabar dar nusipirkime sveikatos  reformos simbolių - sraigtasparnių!