Kai kuriems Lietuvos gamintojams panorėjus ir laisvai pasirinkus, maisto gaminių pavadinimai etiketėse „nulietuvinami“ -  pasirenkami angliški žodžiai, arba jie rašomi pramaišiui: „Enjoy non stop SLIM DRIVE Sorbetice. New Formula L-Karnitinas,  0% fat“,  „majonezas Extra quality“, „Campanella cream cheese Žalumynų fiesta“ ir pan.  Kodėl pirmenybė teikiama angliškiems, o ne lietuviškiems gaminių pavadinimams, jei gaminys -  lietuviškas, o anglų kalbą moka vos  26 proc. Lietuvos gyventojų (agentūros "TNS Opinion & Social", Europos Komisijos užsakymu atlikto "Eurobarometro" tyrimo duomenys).
 
     Net jei nesate vienas iš 26 proc. gerai mokančių anglų kalbą Lietuvos gyventojų,  visi mes turime teisę į informaciją, kuri mums turi būti pateikta valstybine kalba, ir tik papildomai ji gali būti pateikta užsienio kalba (kalbomis). Deja, bet šiuo metu teisės aktai aiškiai neapibrėžia  konkretesnių maisto produktų ženklinimo reikalavimų ir informacijos pagrindiniame regėjimo lauke pateikimo keliomis kalbomis sekos bei pirmenybės.   Dažnas lietuvis pasišaipo, jog mūsų Seimas niekais užsiima ir „kiemo“ problemas tesprendžia...  Bet jei tik kas lieka nepatvirtinta teisės aktuose, būtinai atsiranda norinčių tai „apeiti“? Tuomet geriausiu atveju informacija gaminio etiketėje pateikiama ir valstybine kalba, nors turėtų  būti atvirkščiai. 

     Netylėsime!  Toks ženklinimas, kai užrašai ant lietuviško gaminio etiketės pateikiami kita kalba yra didesni, ryškesni, labiau pastebimi, nes pateikiami pagrindiniame regėjimo lauke, o lietuviški, vos 1 mm šrifto dydžio rašmenys atsiduria kitoje pakuotės pusėje,  yra nepakankamas! Akivaizdu, kad kol nebus patvirtintų veiksmingesnių instrumentų lietuvių kalbai ginti, atsiras vis daugiau nepatenkintų vartotojų, kurie skųsis, jog į parduotuvę jau reikia neštis ne tik ilgiausias vengtinų maisto priedų sąrašus-atmintines, bet ir žodyną – kad išsiverstum, ką ruošiesi valgyti... 
 
     Jei mūsų kalbos sergėtojai nemato bėdos, gal už mus nuspręs Briuselis? Kad  etiketės būtų aiškesnės ir labiau atitiktų Europos Sąjungos poreikius, svarstomas  Europos Parlamento ir tarybos reglamentas  „Dėl  informacijos apie maistą teikimo vartotojams“. Jį priėmus, visoms ES šalims bus privaloma pagrindiniame regėjimo lauke išdėstyti  ilgą sąrašą privalomos informacijos ne mažesniu nei 3 mm šrifto dydžio raštmenimis („iš vieno taško, kad vartotojai galėtų greitai ir lengvai perskaityti ženklinimo informaciją nevartydami pakuotės“). Tuomet „Kalbos reikalavimų“ straipsnis skelbs: „privalomoji informacija apie maistą teikiama kalba, kurią būtų paprasta suprasti valstybės narės, kurios rinkoje šis maisto produktas parduodamas, vartotojams. Valstybės narės, kurių rinkoje parduodamas maisto produktas, gali nustatyti, kad jų teritorijoje duomenys būtų teikiami viena ar keliomis Bendrijos oficialiomis kalbomis“. Tikėtina, jog Lietuvoje bus pasirinkta bent jau kaip viena iš galimų kalbų – lietuvių kalba.

     Mūsų gamintojai vartotojus vis paragina: „Pirk prekę lietuvišką!“, mums daugiau patriotizmo norėtųsi  pareikalauti ne tik iš vartotojo, bet ir iš gamintojų.