R.Jankevičiūtės nuotr.

    Ar jums nėra susidaręs įspūdis, kad kur jūs begyventumėte, kiek kartų besikeltumėte į kitą butą, jus persekioja kaimynai su plaktukais, grąžtais ir kitais triukšmą keliančiais prietaisais? Tas nuolatinis triukšmas, ypač tyliai sėdint namuose, atrodo, gali išvesti iš proto. Žinoma, suvokiame, kad remontą darysime kažkada ir mes, todėl niekur nesikreipiame ir tyliai kenčiame, o gal neverta tylėti?

    Į Seimo narę Agnę Zuokienę ne vieną kartą kreipėsi miesto gyventojai dėl problemų, susijusių su butų remontais daugiabučiuose namuose. Gyventojai skundžiasi, jog vykstant remontams (ypač kapitalinio pobūdžio) jie priversti kęsti nepakeliamą triukšmą, į jų butus pro langus ir ventiliacijos angas patenka statybinės dulkės, remontai trunka ilgai, jų trukmė bei eiga yra neprognozuojama ir gyventojams sunku prisiderinti.

    Pensininkai, neįgalieji, vaikai ar vaikus namuose auginančios motinos daug laiko praleidžia namuose. Tokiems gyventojams ypač sunku ištverti nuolatinį triukšmą ir taršą. Suprantama, jog tai labai neigiamai veikia sveikatą.

 Institucijoms sudėtinga imtis priemonių

    Kreipiantis dėl problemų sprendimo, susiduriama su problema, nes būsto remonto darbai yra laikini, epizodinio pobūdžio ir jų negalima priskirti stacionariems triukšmo bei taršos šaltiniams. Todėl kompetentingoms institucijoms yra sudėtinga nustatyti triukšmo ir taršos dydį bei imtis atitinkamų priemonių.

    Akivaizdu, jog remonto darbais keliamas triukšmas yra problema, kurią būtina spręsti, vienaip ar kitaip reglamentuojant triukšmingų darbų trukmę. Žinoma, triukšmingų darbų trukmės reguliavimas gali būti traktuojamas kaip nuosavybės teisės varžymas, tačiau kaip bet kokia kita teisė, nuosavybės teisė taip pat gali būti ribojama, jeigu toks ribojimas tarnauja viešam interesui. Ypač turint omenyje, kad kitų gyventojų (butų savininkų), kurie dėl triukšmo negali normaliai gyventi, nuosavybės teisė taip pat yra pažeidžiama.

 A. Zuokienės siūlomi Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimai

    Seimo narė, siūlydama įstatymo pakeitimus, siekia, kad daugiabučių namų gyventojai būtų apsaugoti nuo neigiamo triukšmo poveikio, atsirandančio atliekant remonto darbus, taip pat reglamentuoti triukšmingų remonto darbų atlikimo trukmę bei nustatyti gyventojų informavimo apie tokius darbus pareigą.

    A. Zuokienė, norėdama išsiaiškinti valstybės institucijų bei savivaldybių poziciją dėl triukšmingų remonto darbų daugiabučiuose kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). Sulaukta atsakymo, kad daugiabučiuose atliekami triukšmingi remontai yra problema, todėl pritaria, kad turėtų būti nustatyta konkreti remonto darbų trukmė ir laikas, kada jie galėtų būti atliekami.

    Daugumos savivaldybių nuomone, triukšmingus remonto darbus turėtų būti leidžiama vykdyti tik darbo dienomis dienos laiku t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio 6.00–18.00 val., taip pat, kad triukšmingi remonto darbai vienoje daugiabučio namo gyvenamojoje patalpoje (bute) turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 dienų. LSA siūlė nepalikti viską reglamentuoti pačioms savivaldybėms, o aiškiai šiuos principus išdėstyti įstatyme. Žinoma, mažesniuose miestuose, kur mažiau daugiabučių namų, ši problema nėra taip smarkiai įsišaknijusi kaip didžiuosiuose šalies miestuose, kur dėl triukšmo sulaukiama itin daug gyventojų skundų. Triukšmingų remonto darbų trukmės reguliavimo idėjai pritarė ir Sveikatos apsaugos ministerija.

    Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, yra nustatytos tam tikros „triukšmautojų“ pareigos, tačiau triukšmingų darbų atlikimo trukmės bei gyventojų informavimo apie tokius darbus pareigos įstatymas nereglamentuoja. Šiuo metu nustatyta administracinė atsakomybė tik už triukšmą patalpose vakaro ir nakties metu, tačiau neapimamas kai kurių kitų svarbių aspektų reguliavimas.

    Įstatymo projekte siūloma, kad triukšmingi darbai daugiabučiuose negalėtų būti atliekami toje pačioje patalpoje dažniau kaip kartą per 6 mėnesius. Vieną kartą atliekamais triukšmingais darbais laikomi triukšmingi darbai, trunkantys ne ilgiau kaip 20 dienų. Taip pat tokie darbai negali būti atliekami vakaro, nakties ir dienos nuo 6 iki 8 val. metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

    Kadangi šiuo metu yra apribotas triukšmo skleidimas vakaro (18–22 val.) ir nakties (22–6 val.) metu, paliekama galimybė jau 6 val. ryto pradėti triukšmingus remonto darbus, o tai kertasi su žmonių darbo ir poilsio režimu. Todėl triukšmingi darbai turėtų būti pradedami ne anksčiau kaip 8 val., t.y. kai dauguma žmonių jau būna išėję iš namų. Savaitgaliais ir švenčių dienomis, kai dauguma žmonių ilsisi ir nemažai laiko praleidžia namuose, siūloma triukšmingus remonto darbus riboti.

    Įstatymo projekte numatoma, jog „triukšmautojai“ privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki remonto pradžios raštu pateikti bendrijai, administratoriui ar įgaliotam asmeniui informaciją apie darbų vietą, rūšį ir pradžią. Pastarieji šią informaciją privalo ne vėliau kaip per 3 dienas pateikti toje pačioje laiptinėje, taip pat kitoje laiptinėje, jei ten yra butų, kurie ribojasi su remontuojama patalpa. Manytina, kad efektyviausias informavimo būdas – informacijos pakabinimas laiptinių skelbimų lentose, taip pranešimą matys ne tik butų savininkai, bet ir nuomininkai.

    Gyventojai, norėdami remonto darbus atlikti visų gyventojų bendrai naudojamose patalpose (pvz. laiptinėse), šiuo metu turi tokius darbus derinti su kitais savininkais, nes bendrojo naudojimo patalpos bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems bendraturčiams. Todėl visi remonto darbų klausimai (įskaitant trukmę) neišvengiamai turės būti derinami, atsižvelgiant į visų nuosavybės bendrininkų interesus. Dėl šios priežasties bendrojo naudojimo patalpose minėtų apribojimų taikyti netikslinga, kaip ir tuo atveju, kai darbus bendrojo naudojimo patalpose organizuoja bendrija arba administratorius, nes darbai atliekami visų gyventojų naudai.

    Įstatymo projekte numatoma, jog triukšmingų darbų atlikimo trukmės apribojimas bei pareiga informuoti apie tokius darbus netaikoma, kai imamasi neatidėliotinų priemonių siekiant išvengti žalos patalpoms arba atliekant neatidėliotinus avarijų likvidavimo darbus. Tokios situacijos nėra dažnos, todėl triukšmingi darbai nebus atliekami dažnai.

 Atsakomybės nustatymas „triukšmautojams“

    Kartu su projektu parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42(4) ir 183 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarbiausias tikslas, siūlant pakeitimus, – tobulinti teisinį reguliavimą, saugantį gyventojus nuo neigiamo triukšmo poveikio. Šiuo metu nustatyta atsakomybė už triukšmą keliančius ir viešąją rimtį trikdančius veiksmus viešose vietose, gyvenamosiose patalpose bei įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

    Numatoma administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą gyvenamosiose ir su jomis besiribojančiose negyvenamosiose patalpose ne tik vakaro ir nakties metu (kaip yra šiuo metu), bet ir dienos metu nuo 6 iki 8 val. Atsakomybė už viešosios rimties trikdymą dienos metu nuo 6 iki 8 val. numatoma ne tik tada, kai atliekami triukšmingi remonto darbai, bet ir kitais triukšmo atvejais. Pagal šiuo metu esantį reguliavimą triukšmauti galima jau nuo 6 val.

    Priėmus abu šiuos projektus, daugiabučių namų gyventojai bus labiau apsaugoti nuo neigiamo triukšmo poveikio, atsirandančio atliekant remonto darbus. Tikimasi, kad pakeitimai padės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę daugiabučiuose namuose.

 Papildyta 2012 05 08

    Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė informaciją apie triukšmo reglamentavimo praktiką Europos Sąjungos valstybėse: Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, atkreipiant dėmesį į esamą triukšmo reglamentavimą gyvenamuosiuose namuose, kaimynų skleidžiamo triukšmo problemos sprendimo būdus, statybos, remonto ir priežiūros darbų triukšmo ribojimą.

    Airijoje triukšmą sukėlusiam ar už jį atsakingam asmeniui arba institucijai teismas gali nurodyti imtis priemonių sumažinti triukšmą iki nurodyto lygio arba imtis specifinių triukšmo prevencijos arba ribojimo priemonių. Asmuo arba institucija turi vykdyti teismo nurodymą.

    Yra nustatytas konkretus galimas triukšmo lygis dienos (8–22 val.) ir nakties (22–8 val.) metu. Įstatyme nenustatytas konkretus triukšmo lygis, kuris būtų draudžiamas, tačiau jeigu kaimynystėje sklindantis triukšmas neigiamai paveikia piliečio gyvenimo kokybę, jis turi teisę skųstis. Vietinė valdžia turi įgaliojimus ir specialius garso lygio matavimo prietaisus, reikalingus tiriant skundus dėl kaimynų triukšmo.

    Galima kreiptis, pasirinktinai, į vietinės valdžios instituciją, Aplinkos apsaugos agentūrą arba apylinkės teismą. Teismo keliu dėl triukšmo gali būti skirta maksimali 3000 EUR bauda, 12 mėnesių laisvės atėmimas arba abi bausmės.

    Jungtinėje Karalystėje galioja tvarka, kad savivaldybė gali oficialiai išleisti įspėjimą apie planuojamus vykdyti darbus su nustatytais reikalavimais, kokiu būdu šie darbai turi būti atliekami, ir jį viešai paskelbti, jeigu manoma, kad tai yra reikalinga.

    Tokie reikalavimai gali konkrečiai nustatyti mašinas ar įrangą, kuri turi būti arba negali būti naudojama; taip pat reikalavimai gali nustatyti valandas, kuriomis darbai gali būti atliekami; nurodyti triukšmo lygį, kuris gali būti skleidžiamas. Nustatyta, kad asmuo, ketinantis vykdyti triukšmingus darbus, gali kreiptis į savivaldybę dėl sutikimo.

    Įstatymu yra nustatyta skundų dėl triukšmo naktį (23–7 val.) tyrimo tvarka, taip pat yra nuostatos dėl oficialių įspėjimų, pažeidimų, kai garsas viršija leistiną garso lygį, nuostatos dėl leistino garso lygio ir matavimo prietaisų patvirtinimo, taip pat dėl įrodymų, nuobaudų.

    Gavus nusiskundimą dėl trikdžio, vietinės tarnybos turi vykti į vietą. Triukšmadariui paliekamas raštiškas įspėjimas su reikalavimu trikdymą nutraukti, susilpninti. Įspėjimas paliekamas triukšmadariui, valdų savininkui arba gyventojams, jeigu triukšmadario negalima rasti, valdų savininkui, jeigu triukšmui įtakos turi statybos defektai.

     Jeigu kaimyno skleidžiamas triukšmas yra trikdantis, pirmiausia siūloma mandagiai aptarti tai su pačiu triukšmo skleidėju. Jeigu problema išlieka, siūloma vesti dienoraštį, užrašant triukšmo datą ir laiką, pradžios ir pabaigos laiką, kaip triukšmas jus veikia. Jeigu nepavyksta su kaimynu šiuo klausimu pakalbėti, siūloma išdėstyti problemą raštu. Dėl trikdymo sprendžiama pagal vidutinį žmogaus jautrumą garsui, nėra daroma išimtis žmonėms, dirbantiems pagal kitokį nei įprasta darbo grafiką arba ypatingai jautrią klausą turintiems žmonėms.

    Triukšmu, dėl kurių imamasi priemonių, laikoma garsi muzika, šuns lojimas, triukšmas, kylantis dėl asmens meistravimo ar panašios veiklos, signalizacijos dėl įsibrovimo garsas. Tačiau triukšmu nelaikoma žingsnių, kalbėjimo, vandens nuleidimo, durų uždarymo garsas, vaiko verkimas arba vaikų žaidimo garsas ir pan.

    Suomijoje triukšmo reglamentavimo prioritetinė paskirtis – neigiamo triukšmo poveikio aplinkai ir gyventojams mažinimas. Siekiama, kad triukšmo lygis patalpose neviršytų Vyriausybės dienos ir nakties metui nustatytų rekomenduojamų reikšmių.

    Rekomenduojamas triukšmo lygis gyvenamuosiuose pastatuose, ligonių palatose, svečių kambariuose apgyvendinimo veikloje dienos metu (7–22 val.) yra 35dB, o nakties (22–7 val.) – 30 dB.

    Savivaldybės gali priimti aplinkos apsaugos taisykles dėl triukšmo mažinimo statybų ir priežiūros darbuose. Taisyklių laikymasis turi būti stebimas. Kai gyvenamieji pastatai yra statomi arba remontuojami, triukšmo lygis pastato viduje privalo neviršyti Vyriausybės nustatytų rekomenduojamų reikšmių.

    Švedijoje aplinkos taršos ir trikdymo lygis, kuriam esant nėra rizikos padaryti žymią žalą visuomenei, turi būti nustatytas aplinkos kokybės standartuose. Šiuose standartuose tarp kitų rodiklių turi būti nustatytas maksimalus triukšmo lygis. Nustatyta, kad asmuo už tyčinį triukšmą, kuris kelia žalą aplinkai, gali būti nubaustas pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, išskyrus atvejus kai atsakinga institucija leidžia tokią praktiką arba tai yra visuotinai priimtina.

    Jeigu neformaliu keliu susitarti nepavyksta, kaimynų triukšmu nepatenkintas asmuo gali kreiptis į nuosavybės savininką, kadangi Švedijoje savininkai yra traktuojami kaip pirmoji instancija, atsakinga už ginčų tarp kaimynų sureguliavimą. Ir savininkui, ir gyventojams padeda Švedijoje galiojanti nuomos sutarties pasirašymo tvarka, kai kartu su sutartimi yra pasirašomas ir susitarimas dėl atskirų taisyklių laikymosi – čia būna minimas ir triukšmas (muzika negali girdėtis gretimame bute, ūkio darbus galima atlikti nustatytomis valandomis ir pan.). Tokie susitarimai veikia kaip prevencija.

    Nacionalinė sveikatos ir socialinio aprūpinimo taryba yra išleidusi dvi rekomendacijas dėl triukšmo ribų, iš kurių viena taikoma gyvenamosioms patalpoms, o antroji – patalpoms ir atviroms vietoms, kuriose skamba garsi muzika. Gyvenamosiose patalpose triukšmas su girdimais tonų komponentais ir muzikos instrumentų triukšmas negali viršyti 25 dB triukšmo ribos.

    Kai kuriuose didelių gyvenamųjų namų rajonuose yra įsteigtos skundų priėmimo ir nagrinėjimo tarnybos, veikiančios visą parą. Tačiau šios paslaugos teikiamos nekilnojamąjį turtą valdančių (prižiūrinčių) bendrovių iniciatyva, todėl tai nėra viešoji paslauga.

    Vokietijoje taikomos Mašinų ir įrengimų triukšmo taisyklės lauko sąlygomis naudojamoms mašinoms ir įrengimams. Gyvenamosiose, laisvalaikio, turizmo, kurortinėse, gydymo ir slaugos zonose neleidžiama naudotis tam tikromis mašinomis ir įrengimais (volai, įvairūs varikliai, elektros generatoriai, kompresoriai, betono maišyklės, kranai, suvirinimo aparatai ir kt.) sekmadieniais ir švenčių dienomis nuo 20.00 iki 7.00 val. Žoliapjovėmis, trimeriais, lapų pūstuvais ar surinktuvais negalima naudotis ir darbo dienomis 7.00 – 9.00 val., 13.00 – 15.00 val. ir 17.00 – 20.00 val., nebent jie paženklinti „eco“ ženklu pagal ES reglamentavimo reikalavimus.

    Statybos standartas DIN 4109 „Garso izoliacija pastatuose – reikalavimai ir testavimas“ priimtas siekiant apsaugoti gyventojus nuo kaimynų triukšmo gyvenamosiose zonose. Šis standartas taikomas ir tokiam triukšmui kaip kalbėjimas, muzika, vaikščiojimas. Standarte nustatyti reikalavimai garso izoliacijai (dB) priklausomai nuo patalpų paskirties.

    Įgyvendindamos Federacinį taršos kontrolės įstatymą, atskiros Vokietijos žemės yra priėmusios savo įstatymus, kuriuose nustatytas triukšmo ribojimas. Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje nuo 22.00 iki 6.00 val. yra ramybės laikas, kurio metu uždrausta visa veikla, išskyrus skubios pagalbos teikimą ir prevenciją, maitinimą 22–23 val., veiklą, kuriai yra išduotos atitinkamos licencijos. Pagal Berlyno žemėje galiojantį įstatymą draudžiama trikdyti ramybę nakties metu 22–6 val. Trikdyti ramybę taip pat draudžiama sekmadieniais ir švenčių dienomis. Muzikos instrumentai ir muziką atkuriantys prietaisai turi būti naudojami atsižvelgiant į nustatytą ramybės laiką ir tokiu garsu, kad netrukdytų aplinkiniams. Triukšmo apribojimai negalioja vaikų keliamam triukšmui, bažnyčių varpų triukšmui sekmadieniais ir švenčių dienomis, triukšmui, kylančiam dėl skubios pagalbos veiksmų. Lauke vykstantiems triukšmingiems renginiams reikalingas atsakingų institucijų leidimas.

    Brandenburgo žemės taršos kontrolės įstatyme nustatyta, kad ramybės laikas, kurio metu draudžiama veikla, yra nuo 22.00 iki 6.00 val. Išimtys taikomos skubios pagalbos atvejais, veiklai, kuriai gautos licencijos, maitinimo paslaugoms 22.00–24.00 val., svarbių švenčių metu. Muzikos instrumentus ir muzikos atkūrimo prietaisus galima naudoti tokiu garsu, kad nebūtų trukdoma aplinkiniams. Viešose vietose, parkuose, kempinguose, paplūdimiuose, baseinuose aplinkinius trukdančių muzikos instrumentų ir muziką atkuriančių prietaisų naudojimas yra draudžiamas. Fejerverkų šaudymas gali trukti ne ilgiau kaip 30 min. ir turi baigtis iki 22.00 val., o birželio ir liepos mėnesiais – iki 22.30 val. Atsakingos vietinės valdžios institucijos gali nustatyti išimtis specialiomis progomis (tradicinės šventės, mugės, koncertai, kiti renginiai).