Justo Venslovo nuotr. 

     Vasario pabaigoje prie Seimo piketavę kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenantys žmonės reikalavo, kad politikai užtikrintų jų teisę į švarią aplinką ir sutramdytų verslininkų apetitą. Tuomet mus pasiekė ir Kalvarijos savivaldybės gyventojų bendruomenės skundas, kuriame rašoma: „Jusevičių ir aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2005 metų, kada šiame kaime esantis kiaulių kompleksas atnaujino savo veiklą, gyvena pasibaisėtinose sąlygose. Gyventojai priversti kęsti nuolatinį dvoką ir kvėpuoti užterštą orą, gerti vandenį iš užterštų šulinių. Į nuolatinius mūsų skundus jokia valdžios institucija nereaguoja. Mes priversti savo teises ginti teismuose. Manome, kad yra pažeidžiamos mūsų teisės<...>“

      Ar Danijoje taip pat galima užauginti dvigubai, o teršti trigubai daugiau nei leidžia normos?

     Kadangi žmonių skunduose buvo minima būtent danų kapitalo įmonė (UAB „Saerimner“), paprašėme LRS Parlamentinių tyrimų departamento specialistų padaryti apžvalgą - kokius reikalavimus ir taisykles  Danijoje, o ir kitose ES šalyse (Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje) įstatymai nustato kiaulių augintojams?

     Danijos ūkininkai privalo laikytis griežtų taisyklių ir reikalavimų. Didžiausiame pagal leistinas normas kiaulių ūkyje Danijoje užauginama 27 tūkst. kiaulių per visus metus. Dar vienas svarbus reikalavimas šioje šalyje – daug kiaulių auginantys ūkininkai turi turėti nuosavą žemės sklypą srutoms panaudoti. Šio sklypo dydis turi būti pakankamo dydžio: kiekvienam 1,4 gyvulių vienetui ūkininkas turi turėti 1 hektarą žemės, kuriame galėtų pilti srutas. Pavyzdžiui, jei ūkis užaugina 9 tūkst. kiaulių per metus, jis privalo turėti 178 hektarus nuosavos žemės, jei mažiau – dalis tos žemės turi priklausyti jam nuosavybės teise, o trūkstamą žemės sklypą galima išsinuomoti iš kaimyninio ūkio. Didžiausių ūkių savininkams nuosavybės teise turi priklausyti visa naudojama žemė.

     Jei ūkininkai augina 90 kiaulių per metus, tuomet negali to daryti rekreacinėse ir turizmo zonose bei 50 m iki jų. Kiaulių gamybos įrenginiams (gyvuliams laikyti skirtoms patalpoms, srutų rezervuarams ir kt.) taikomi ir kiti atstumo reikalavimai – ne mažesnis negu 50 m atstumas iki šulinio, 25 m – iki maistinių ir perdirbamų augalų, 15 m – iki privatinės nuosavybės, taip pat kelio arba upelio.

     Danijoje ūkininkas turi užtikrinti, kad nebūtų srutų nuotėkio į aplinką, atliekami ūkių patikrinimai iš anksto neįspėjus.  O skysto mėšlo saugyklos turi būti tokio dydžio, kad kiaulių fermose jų talpos užtektų 9 mėnesiams.
Leidimo išdavimo didesniam nei 250 gyvulių vienetų ūkiui procesas trunka 1-2 metus.
     
     Taigi, reguliavimas aplinkos srityje dažnai yra griežtesnis negu ES reikalavimai, ir Danijos valdžios taikoma žemės ūkio kontrolės sistema yra viena griežčiausių pasaulyje.

 

      Palyginkime, kas būtų, jei šiuos griežtus danų reikalavimus perkeltume į savo teisę ir pritaikytume juos Kalvarijos rajone Jusevičių kaime veikiančiam kiaulių kompleksui:  Pirmiausiai reiktų pastebėti, kad tokiu atveju Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime veikiančiame UAB „Saerimner“ kiaulių komplekse  apskritai nebūtų leidžiama auginti tokio didelio skaičiaus kiaulių, nes čia užauginama ne 27, o 102 tūkst. kiaulių per metus!  Danijoje toks ūkis turėtų turėti bent 20 km spindulio plotą nuosavos žemės aplinkui fermą srutoms išlaistyti. Ir, žinoma, šiame plote negalėtų būti nei mokyklų, nei gyvenamųjų namų. Jusevičių kaime 1500 m spinduliu aplink fermą gyvena 478 gyventojai, iš jų - 18 vaikų iki 3 m. amžiaus, 90 vaikų - 3-18 m. amžiaus. Veikia dvi mokyklos:  pradinėje mokykloje mokosi 16, o pagrindinėje - 104 moksleiviai.

     Akivaizdu, kad kiaulių ūkiai šiandien Lietuvoje yra kur kas didesni, nei Danijoje, o jiems keliami reikalavimai ir normos – ne tokios griežtos. Danijai atstovaujanti europarlamentarė Margrete Auken apie kiaulių augintojus sako: "Mes juos Danijoje vadiname sunkiasvoriais kapitalistais, arba kiaulių baronais. Jie norėtų ir Danijoje statyti tokius didžiulius kompleksus, tačiau yra suvaržyti įstatymais, aplinkosaugos reikalavimais".


      
      Sanitarinė apsaugos zona – tik dokumentuose?

     Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos, įsakymu Nr. V-586, 2004 08 19. Nerimą kelia tai, jog aplink Jusevičių kaime esantį kiaulių kompleksą visai nėra nustatyta sanitarinė zona, nors pagal seniai  galiojantį 1995 12 29 LR Vyriausybės nutarimą,  kiaulių kompleksuose, kurių pajėgumas yra nuo 12 000 iki 54 000 kiaulių per metus, turi būti nustatyta 1500 metrų sanitarinė zona, kurioje draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninius objektus. Jusevičių kaime 1500 m spinduliu aplink fermą gyvena 478 gyventojai, veikia dvi mokyklos. Kadangi gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus, o esamos žemės ūkio įmonės ar objektai, kurių sanitarinėse apsaugos zonose yra sodybų ar visuomeninių objektų, gali būti rekonstruojami atsižvelgiant į vietos sąlygas.

2010 06 15 Seimo narė Agnė Zuokienė pateikė pasiūlymą numatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų.

      
     Baudos – ne saugiklis

     Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintas „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas“ (73 punktą) nustatyta, jog didžiausias leistinas kiaulių ūkis - 54 000 kiaulių per metus. Bendrovės „Saerimner“ padalinys Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime baustas net 25 kartus! Bendra sumokėtų baudų suma - 16 700 lt. Matyt, baudos negąsdina ir tai nėra pakankamas saugiklis nepažeisti įstatymų. Vienas pagrindinių ir dažniausiai minimų nusižengimų - vietoj galimo auginti  25 000 kiaulių skaičiaus,  fermoje auga 29-31 000 kiaulių.
 
     Pasak bendrovės „Saerimner" vadovų, nei vienas šiuo metu galiojantis norminis teisės aktas nereglamentuoja nei maksimalaus leistino kiaulių fermos metinio pajėgumo, nei vienu metu leistino laikyti gyvulių skaičiaus. Jų nuomone, leistinas maksimalus metinis pajėgumas grindžiamas neteisingu Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, supratimu ir interpretavimu.

      
     Gyventojai skundžiasi ne be pagrindo 

     Gyventojai skundžiasi, jog pastaraisiais metais dėl per didelės amoniako koncentracijos padaugėjo kvėpavimo ligų susirgimų, žmonėms ašaroja akys, juntamas rūgšties kvapas. Be to laistant srutomis teršiamos žemės ūkio kultūros, gruntiniai vandenys, o antibiotikai, kurie naudojami gyvulių gydymui bei profilaktikai, pagreitina atsparių ligų sukėlėjų atsiradimą. Pasak gyventojų, išlaistomo skysto mėšlo kiekiai gali viršyti leidžiamą normą (170 kg bendrojo azoto į vieną hektarą).

Netoli kiaulių komplekso gyvenančios moters skundas:

     Praėjusiais metais Kalvarijos rajone netoli nuo bedrovės „Saerimner“ atlikti aplinkos tyrimai rodo, kad amoniako kiekis trijuose taškuose Zubrių kaime buvo viršytas visuose taškuose  apie 1,5 karto 2009 07 17-2009 08 04, kai kur  viršytas 2009 05 21 – 2009 06 11, 2009 10 01-14  buvo mažesnis nei ribinė vertė. 
     Vandens šaltinių tyrimo 2010 02 03  rezultatai – iš 12 mėginių tik 4 atitiko higienos normas.  
     Jusevičių kaimo pradinės mokyklos virtuvės čiaupo vandenyje bendrosios geležies rasta 1,5 karto daugiau nei leistina, o vieno gyvenamųjų namų čiaupo bendrosios geležies kiekis didesnis 5 kartus, amonio daugiau nei 3 kartus. 
     Trijuose šachtiniuose šuliniuose  rasta žarninių enterokokų bei lūžinių klostridijų, kurių negali būti išvis,  nitratų kiekis kai kur viršytas 5 kartus, amonio - 6 kartus, permanganato - 2 kartus, bendrosios geležies - 5 kartus.

Geriamo vandens šaltinių vandens tyrimų rezultatai
tęsinys

    Apibendrinus LR Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų duomenis, matyti, kad didžiausia tarša dirvožemiui ir požeminiam (geriamam) vandeniui nebūtinai atitinka didžiausiuose Lietuvos kompleksuose laikomų kiaulių skaičių. Pvz., didžiausia tarša ml/litre vandens geriamajam vandeniu nustatyta:

UAB „Saerimner“ – Akmenės raj. – nitratų – 301,50, bendro azoto – 25,00  (20805 vnt. )
UAB „Sidabra“ – Joniškio raj. – nitratų – 748, bendro azoto -200,00 (38440 vnt. )
UAB „Dainiai“ Jurbarko raj. –nitratų – 797, bendro azoto – 29, Org. medž. – 23,50 ( 28986 vnt.)
UAB „Grabupėliai“ – Šilutės raj. – nitratų – 181,00, organinės medž. – 28,61 ( 24000 vnt. )
UAB „Sistem“- Vilkaviškio raj. – nitratų – 690,86, bendro azoto – 168,00 ( 23982 vnt. )
UAB „Saerimner“ – Kalvarijų raj. nitratų – 278,00, amonis -3,65, Žarn. Enterokok., lūžinės klostridijos ( 90 000 vnt. )

     Kvapų problemos sprendimas atidėtas iki 2012 m.

      Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaimo gyventojai su vaikais reikalauja: „Norim, kad vaikai  turėtų gražią vaikystę ir žaistų savo kieme kvėpuodami tyru oru”, o “Saerimner” atstovai atsikerta: “Juk ne gėles auginame!”.
Nuo fermų sklindantis dvokas - viena labiausiai žmones piktinančių problemų. Parengta ir patvirtinta, nuo šių metų balandžio 1 d. kvapų problemas turėjusi išspręsti  higienos norma  121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamųjų pastatų žemės sklypų aplinkos ore“, deja, buvo atidėta įsigalioti tik nuo 2012 m. sausio 1 d.

Atsakymas iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos:

     Kvapai Lietuvoje yra nekontroliuojami, nesukurta kvapų kontrolės sistema. Lietuvoje nei viena laboratorija neturi atestato, suteikiančio jai teisę tirti srutas ir skystą mėšlą.

     Fermų skleidžiamas kvapas yra įvardijamas kaip problema ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Kvapo koncentracijai nustatyti parengtas Europos Sąjungos standartas EN 13725:2003, kuris tapo tarptautiniu standartu, jį taiko ir JAV, Kanada, Australija bei kitos valstybės. Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OU/m3 arba tiesiog OU (angl. OU – odour unit, liet. KV – kvapo vienetas). Belgijoje kvapai tiriami dėl 16 ekonominės veiklos rūšių, viena iš jų – kiaulių fermos. Kvapai vertinami ne laboratorijoje, o lauke, įvertinant šaltinį bei jo skleidžiamus „dvoko vienetus“.  Vokietijoje stebimos ir fiksuojamos „kvapo valandos“, o Nyderlanduose registruojamas susierzinimo lygis – tai yra, kiek nepatenkintųjų skundžiasi.

      Kokia situacija kitose Lietuvos savivaldybėse?

     Situacija sudėtinga ne tik  Kalvarijos savivaldybėje. Tai sužinojome atlikę nedidelį tyrimą: išsiuntėme laiškus  Lietuvos savivaldybėms ir paklausėme:

- ar aplink kiaulių auginimo fermas yra nustatytos sanitarinės zonos, kokiu atstumu? Ar sanitarinės zonos teritorijoje (o jei jos nėra – 1,5 km spinduliu aplink fermą) yra gyvenamųjų namų, mokyklų, visuomeninių pastatų?

- ar teritorijoje aplink kiaulių fermas yra stebimi taršos rodiklai? Ar jie atitinka higienos normas?

-Kiek kartų per praėjusius metus rajono gyventojai skundėsi savivaldybei dėl kiaulių fermų veiklos?

     Jau sulaukėme atsakymų iš Pasvalio, Molėtų, Akmenės, Klaipėdos, Šalčininkų, Kalvarijos, Marijampolės, Panevėžio, Kelmės, Jurbarko, Jonavos, Pakruojo, Radviliškio, Šakių, Plungės, Ignalinos, Anykščių, Joniškio savivaldybių. 
     Išanalizavus juos matyti, jog sanitarinės apsaugos zonos aplink kiaulių auginimo fermas yra labai skirtingos, arba visai nenustatytos. Pvz. Molėtų raj. aplink Toliejų kiaulių kompleksą nustatyta 60 m. sanitarinė zona, o aplink Suginčių kiaulių kompleksą ji visai nenustatyta. Panevėžio raj. aplink kiaulių fermas nustatyta vienur – 500 m, kitur – 1500 m sanitarinės zonos, Akmenės, Kelmės, Jonavos rajonuose aplink kiaulių kompleksus nustatyta 1000 m sanitarinės zonos. Na, o Šalčininkų, Jurbarko rajonuose aplink fermas sanitarinės zonos visai nenustatytos.

     Mokyklos ir darželiai sanitarinėse apsaugos zonose
 
     Liūdniausia, jog mažesniu nei 1,5 km spinduliu nuo kiaulių fermų yra ne viena mokykla: Molėtų rajone, Suginčiuose - mokykla, kurioje mokosi 201 moksleivis ir vaikų darželis (22 vaikai); Jurbarko rajone netoli ūkininko V.Giedraičio fermos veikia mokykla, kurioje mokosi 25 moksleiviai ir darželis, kuriame ugdomi 28 auklėtiniai; Anykščių rajone prie fermos (UAB „Jara“) - mokykla, kurioje mokosi 80 moksleivių; Plungės rajone prie K. Baginsko fermos - mokykla, kurioje mokosi 130 mokinių; Kalvarijų rajone, Jusevičių kaime prie "Saerimner" fermos - 2 mokyklos - iš viso: 120 moksleivių. 
     Taip pat, Netylek.lt  turimais duomenimis, nustatytose SAZ teritorijose ar, kai jos nenustatytos, nors turėtų būti - 1,5 km  spinduliu nuo taršos objekto gyvena daugiau nei 3000 Lietuvos gyventojų, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti jų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

     Kai kuriose savivaldybėse aplinkos stebėsenos monitoringas visiškai nevykdomas! Dėl kiaulių ūkių veiklos gyventojai rašė skundus Jonavos, Kelmės, Jurbarko, Molėtų, Radviliškio savivaldybėms.
 
     Kontroliuojančioms institucijoms reikėtų būti žymiai griežtesnėms ir reikalauti, kad  būtų nustatytos sanitarinių apsaugos zonų ribos,  būtų rūpinamasi aplinkosauga ir žmonių sveikata. 

     Būtina nustatyti kontrolės svertus - gyvulių koncentracijos, t.y. gyvūno vienetų vienam hektarui, reikalavimus ir maksimalaus gyvulių ūkių  dydžio, jį apibrėžiant didžiausiu gyvulių skaičiumi, kurį galima auginti vienu metu, reikalavimus. Faktinę situaciją šiuo metu Lietuvoje atspindi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikti duomenys:

  Krekenavos seniūnijoje esančioje UAB "Pasodėlė" fermoje 2010 m. paskutinės deklaracijos metu gyveno daugiau nei 45 tūkst. kiaulių vienu metu; Jurbarkų sen. UAB "Dainiai" bei Satkūnų sen. UAB „Sidabra" fermose paskutinės deklaracijos duomenimis vienu metu auginta po daugiau nei 27 tūkst. kiaulių. 

     Praktiniu aspektu, norint sužinoti metinį išauginamų gyvulių skaičių, vienu metu deklaruojamą gyvulių skaičių reikėtų dauginti iš 3 ir apytiksliai matytume, jog kiekvienoje iš šių fermų užauginama mažiausiai 80 tūkst. gyvulių per metus. Pagal šiuo metu galiojantį  reguliavimą vienoje fermoje gali būti užauginama ne daugiau nei 54 tūkst. kiaulių per metus. Danų kapitalo įmonėje "Saerimner" vienu metu auginama apie 21-24 tūkst. kiaulių Saločių, Tytuvėnų, Linkuvos, Jusevičių seniūnijose esančiose fermose, o Lekėčių ir Papilės seniūnijose esančiose  šios bendrovės fermose vienu metu auginama daugiau nei 35 tūkst. kiaulių.

     Didelė problema, jog skirtingai vertinamas kiekis – vienuose dokumentuose nurodomas per metus užauginamas kiaulių kiekis, kitur – vienu metu auginamas kiaulių kiekis. Todėl vertinant nevienodas atskaitas, susidaro nemaža paklaida. Juo labiau, kad skirtingai skaičiuojamos kiaulių grupės: paršeliai, penimos kiaulės, veislinės kiaulės ir kt. 

     Tuo tarpu LRS Parlamentinių tyrimų  departamento tyrimas parodė, kad daugumoje šalių maksimalus vienu metu auginamų gyvulių skaičius siekia tik 9 tūkst vnt. Kodėl ir mums neatsižvelgus į kitų valstybių patirtį ir nepasinaudojus jų geros praktikos pavyzdžiais?

Savivaldybių atsakymai - lentelėje:

     
     Jokiu būdu nesame prieš kiaulininkystę apskritai, nemanome, kad reikia uždaryti tokias fermas, bet kiaules auginantiems ūkininkams reikia ieškoti sąlyčio taškų su netoli kiaulininkystės įmonių gyvenančiais žmonėmis ir patiems siūlyti sprendimus:  organizuoti nemokamus profilaktinius sveikatos tyrimus ir stebėseną,  tiekti jiems švarų ir saugų geriamą vandenį ir pan.

     
      Atsakingo požiūrio ir investicijų klausimas

     Susikaupusių problemų visuma rodo, kad kiaulininkystės ūkio šaka kelia aplinkos taršos riziką bei kvapais erzina netoliese mėšlo laikymo ir paskleidimo plotų gyvenančius žmones. Šią problemą galima būtų išspręsti tinkamai organizuojant mėšlo tvarkymą ir kiaulininkytsės ūkių išdėstymą. Ir tik griežta tvarka gali apsaugoti nuo pavojaus sveikatai.

     Lietuvoje per metus užauginama apie 1,7 mln. vnt. kiaulių. Kiauliena mūsų šalyje yra viena iš populiariausių mėsos rūšių. Jos vartojama itin daug - vienas Lietuvos gyventojas suvalgo maždaug 40 kg kiaulienos per metus.
 
     2008-2009 m. kiaulių augintojai didino auginamų kiaulių skaičių ir daugiau kaip pusę jų eksportavo į Rusiją. Apsirūpinimas savo gamybos kiauliena Lietuvoje tėra 48%, todėl įsivežame dar apie 90 tūkst. t kiaulienos iš Vokietijos, Lenkijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Olandijos. Tai yra beveik 3 kartus daugiau nei importavome 2005 m. (35 tūkst. tonų).

     Pagal superkamų skerdenų kokybę Lietuva neatsilieka nuo kitų ES šalių (per pastaruosius 4 metus S ir E raumeningumo klasių kiaulių skerdenų kokybės lyginamasis svoris išaugo 22 proc. punktų).

      Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina (E kl.) 2009 m. pab. buvo 8 proc. didesnė nei ES vidurkis ir beveik 9 proc. nei Lenkijoje. Šiuo laikotarpiu didžiausios supirkimo kainos buvo Maltoje, Graikijoje ir Bulgarijoje, mažiausios - Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje.

Kiaulių ūkių augimas 2009-2010 m.

     Akivaizdu, kad kiaules auginome ir auginsime, svarbiausia tik susitarti – kaip jas auginame dabar ir kaip auginsime ateityje. Dar prieš 20 metų Lietuvoje buvo išauginama daugiau nei 4 kartus  daugiau kiaulių nei dabar. Sovietmečiu Lietuvoje veikė apie 30 stambių kiaulių auginimo kompleksų, tačiau 2/3 kiaulių buvo užauginama nedidelėse fermose. Šiuo metu veikia 25 itin dideli kiaulių kompleksai, tačiau žymiai mažiau kiaulių užauginama nedideliuose ūkiuose.

     Kiaulių augintojų asociacijos nariai suplanavę iki 2015 kiaulių skaičių padidinti iki 2,5 mln. Kiaulių augintojai danai užsimena, jog Lietuvoje galima būtų išauginti net 8 mln kiaulių per metus. Todėl labai svarbu kiaulininkystės ūkių plėtros keliamas problemas išspręsti jau šiandien. Jei verslininkas neatsakingas, atsainiai žiūri į aplinkosaugą, reikia labai griežtų įstatymų, kad sanitarinėse zonose ir šalia jų gyvenančių žmonių sveikata nenukentėtų ir nebūtų kenkiama gamtai.

Prezentacija

www.netylek.lt informacija