Justo Venslovo nuotr. 

     2010 m. vasario pabaigoje prie Seimo piketavę kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenantys žmonės reikalavo, kad politikai užtikrintų jų teisę į švarią aplinką ir sutramdytų verslininkų apetitą. Tuomet mus pasiekė ir Kalvarijos savivaldybės gyventojų bendruomenės skundas, kuriame rašoma: „Jusevičių ir aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2005 metų, kada šiame kaime esantis kiaulių kompleksas atnaujino savo veiklą, gyvena pasibaisėtinose sąlygose. Gyventojai priversti kęsti nuolatinį dvoką ir kvėpuoti užterštą orą, gerti vandenį iš užterštų šulinių. Į nuolatinius mūsų skundus jokia valdžios institucija nereaguoja. Mes priversti savo teises ginti teismuose. Manome, kad yra pažeidžiamos mūsų teisės<...>“

      Ar Danijoje taip pat galima užauginti dvigubai, o teršti trigubai daugiau nei leidžia normos?

     Kadangi žmonių skunduose buvo minima būtent danų kapitalo įmonė (UAB „Saerimner“), paprašėme LRS Parlamentinių tyrimų departamento specialistų padaryti apžvalgą - kokius reikalavimus ir taisykles  Danijoje, o ir kitose ES šalyse (Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje) įstatymai nustato kiaulių augintojams?

     Danijos ūkininkai privalo laikytis griežtų taisyklių ir reikalavimų. Didžiausiame pagal leistinas normas kiaulių ūkyje Danijoje užauginama 27 tūkst. kiaulių per visus metus. Dar vienas svarbus reikalavimas šioje šalyje – daug kiaulių auginantys ūkininkai turi turėti nuosavą žemės sklypą srutoms panaudoti. Šio sklypo dydis turi būti pakankamo dydžio: kiekvienam 1,4 gyvulių vienetui ūkininkas turi turėti 1 hektarą žemės, kuriame galėtų pilti srutas. Pavyzdžiui, jei ūkis užaugina 9 tūkst. kiaulių per metus, jis privalo turėti 178 hektarus nuosavos žemės, jei mažiau – dalis tos žemės turi priklausyti jam nuosavybės teise, o trūkstamą žemės sklypą galima išsinuomoti iš kaimyninio ūkio. Didžiausių ūkių savininkams nuosavybės teise turi priklausyti visa naudojama žemė.

     Jei ūkininkai augina 90 kiaulių per metus, tuomet negali to daryti rekreacinėse ir turizmo zonose bei 50 m iki jų. Kiaulių gamybos įrenginiams (gyvuliams laikyti skirtoms patalpoms, srutų rezervuarams ir kt.) taikomi ir kiti atstumo reikalavimai – ne mažesnis negu 50 m atstumas iki šulinio, 25 m – iki maistinių ir perdirbamų augalų, 15 m – iki privatinės nuosavybės, taip pat kelio arba upelio.

     Danijoje ūkininkas turi užtikrinti, kad nebūtų srutų nuotėkio į aplinką, atliekami ūkių patikrinimai iš anksto neįspėjus.  O skysto mėšlo saugyklos turi būti tokio dydžio, kad kiaulių fermose jų talpos užtektų 9 mėnesiams.
Leidimo išdavimo didesniam nei 250 gyvulių vienetų ūkiui procesas trunka 1-2 metus.
     
     Taigi, reguliavimas aplinkos srityje dažnai yra griežtesnis negu ES reikalavimai, ir Danijos valdžios taikoma žemės ūkio kontrolės sistema yra viena griežčiausių pasaulyje.

     Lietuvoje turime daugybę aplinkosauginių reikalavimų, tačiau pamiršome žmones, gyvenančius aplink kiaulides bei šimtus vaikų lankančių mokyklas ir vaikų darželius kiaulių fermų kaimynystėj.

      Palyginkime, kas būtų, jei šiuos griežtus danų reikalavimus perkeltume į savo teisę ir pritaikytume juos Kalvarijos rajone Jusevičių kaime veikiančiam kiaulių kompleksui:  Pirmiausiai reiktų pastebėti, kad tokiu atveju Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime veikiančiame UAB „Saerimner“ kiaulių komplekse  apskritai nebūtų leidžiama auginti tokio didelio skaičiaus kiaulių, nes čia užauginama ne 27, o 102 tūkst. kiaulių per metus!  Danijoje toks ūkis turėtų turėti bent 20 km spindulio plotą nuosavos žemės aplinkui fermą srutoms išlaistyti. Ir, žinoma, šiame plote negalėtų būti nei mokyklų, nei gyvenamųjų namų. Jusevičių kaime 1500 m spinduliu aplink fermą gyvena 478 gyventojai, iš jų - 18 vaikų iki 3 m. amžiaus, 90 vaikų - 3-18 m. amžiaus. Veikia dvi mokyklos:  pradinėje mokykloje mokosi 16, o pagrindinėje - 104 moksleiviai.

     Akivaizdu, kad kiaulių ūkiai šiandien Lietuvoje yra kur kas didesni, nei Danijoje, o jiems keliami reikalavimai ir normos – ne tokios griežtos. Danijai atstovaujanti europarlamentarė Margrete Auken apie kiaulių augintojus sako: "Mes juos Danijoje vadiname sunkiasvoriais kapitalistais, arba kiaulių baronais. Jie norėtų ir Danijoje statyti tokius didžiulius kompleksus, tačiau yra suvaržyti įstatymais, aplinkosaugos reikalavimais". Dan Jørgensen (Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangaus aljanso grupė), kalbėdamas apie būtiną aplinkos apsaugos priemonių įdiegimą ir iššūkius šioje ūkio šakoje,  išskiria tris pagrindines problemas: deguonies trūkumą, skleidžiamas amoniako dujas bei specifinę smarvę, ir baisias pasekmes  žmonių sveikatai sukeliančius didžiausius kiaulių  ūkius.


      
      Sanitarinė apsaugos zona – tik dokumentuose?

     Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos, įsakymu Nr. V-586, 2004 08 19. Nerimą kelia tai, jog aplink Jusevičių kaime esantį kiaulių kompleksą visai nėra nustatyta sanitarinė zona, nors pagal seniai  galiojantį 1995 12 29 LR Vyriausybės nutarimą,  kiaulių kompleksuose, kurių pajėgumas yra nuo 12 000 iki 54 000 kiaulių per metus, turi būti nustatyta 1500 metrų sanitarinė zona, kurioje draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninius objektus. Jusevičių kaime 1500 m spinduliu aplink fermą gyvena 478 gyventojai, veikia dvi mokyklos. 

      Dauguma kiaulių kompleksų buvo pradėti statyti sovietmečiu pagal statinių, kuriuose laikoma 12 000  kiaulių tipinius projektus. Vykdant žemės reformą, aplink kiaulides turėjo būti nustatytos apsauginės sanitarinės zonos. Tačiau tai nebuvo padaryta praktiškai niekur. Tai labai didžiulės ir skausmingos valdininkų klaidos, kurių ištaisyti praktiškai neįmanoma, kaip ir nubausti neatlikusių savo pareigų. Mat, pagal galiojančius teisės aktus, sanitarinėse zonose negali būti nei mokyklų, nei darželių, nei visuomeninių ar gyvenamų namų. Todėl tėra vienas kelias -  skatinti kiaulides diegti tokias technologijas, kad jų tarša „neišeitų“ už kiaulidžių tvoros. Tai sunkus, brangus kelias, tačiau kito, - ten, kur gyvena ar dirba, mokosi žmonės, – nėra.

2010 06 15 Seimo narė Agnė Zuokienė pateikė pasiūlymą numatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų.

      
     Baudos – ne saugiklis

     Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintas „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas“ (73 punktą) nustatyta, jog didžiausias leistinas kiaulių ūkis - 54 000 kiaulių per metus. Bendrovės „Saerimner“ padalinys Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime baustas net 25 kartus! Bendra sumokėtų baudų suma - 16 700 lt. Matyt, baudos negąsdina ir tai nėra pakankamas saugiklis nepažeisti įstatymų. Vienas pagrindinių ir dažniausiai minimų nusižengimų - vietoj galimo auginti  25 000 kiaulių skaičiaus,  fermoje auga 29-31 000 kiaulių.
 
     Pasak bendrovės „Saerimner" vadovų, nei vienas šiuo metu galiojantis norminis teisės aktas nereglamentuoja nei maksimalaus leistino kiaulių fermos metinio pajėgumo, nei vienu metu leistino laikyti gyvulių skaičiaus. Jų nuomone, leistinas maksimalus metinis pajėgumas grindžiamas neteisingu Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, supratimu ir interpretavimu.

           
     Gyventojai skundžiasi ne be pagrindo 

     Gyventojai skundžiasi, jog pastaraisiais metais dėl per didelės amoniako koncentracijos padaugėjo kvėpavimo ligų susirgimų, žmonėms ašaroja akys, juntamas rūgšties kvapas, jog dėl antibiotikų, kurie naudojami gyvulių gydymui bei profilaktikai, atsiranda antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų.
 
      Pasaulinė sveikatos organizacija yra išreiškusi rimtą susirūpinimą, kad dėl plačiai paplitusio antibiotikų naudojimo gyvulininkystės ūkiuose, infekcijas žmonėms sukeliančios bakterijos, patekusios į žmogaus organizmą, jau tapo atsparios antibakteriniams  preparatams. Europos maisto saugos kontrolės ekspertai išspausdino mokslinę apžvalgą, kuri rodo, jog  tam tikroms bakterijų rūšims, tokioms kaip: salmonelės ir kampilobakterijos, kuriomis  žmonės užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius, žmogaus organizme stipriai priešinasi gydomiesiems antibakteriniams preparatams, ir tai yra susiję su tuo, jog ūkiuose naudojami antibiotikai.
      Cóilín Nunan (Dirvožemio asociacijos Škotijoje atstovas), kalbėdamas apie piktnaudžiavimą ūkyje naudojamais antibiotikais bei jų poveikį žmogaus sveikatai, pastebi, jog nors Europos Sąjungoje nuo 2006 m. gyvulių augimą skatinantys antibiotikai draudžiami, europiniai įstatymai vis dar leidžia kasdien antibiotikais girdyti ir šerti gyvulius tam, kad galima būtų kontroliuoti ligas, kurios sparčiai plinta didžiausiuose kiaulių kompleksuose ir paukštynuose.  Kasdienis profilaktinis antibiotikų naudojimas taip pat labai plačiai paplitęs pieno ūkiuose. Tai didina riziką, jog kai kurios ligos gali būti perduotos nuo ūkiuose auginamų gyvulių ir žmonėms. Kyla grėsmė, kad ateityje neturėsime veiksmingų antimikrobinių medžiagų. Padėtis dar rimtesnė dėl to, kad dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms daugėja mirčių ir sveikatos priežiūros išlaidos yra didesnės.

     Pasak šalia kaiulių kompleksų Lietuvoje gyvenančių žmonių, aplinkiniuose laukuose išlaistomo skysto mėšlo kiekiai gali viršyti leidžiamą normą (170 kg bendrojo azoto į vieną hektarą), be to, laistant srutomis, teršiamos žemės ūkio kultūros, gruntiniai vandenys.

Netoli kiaulių komplekso gyvenančios moters skundas:

     Praėjusiais metais Kalvarijos rajone netoli nuo bedrovės „Saerimner“ atlikti aplinkos tyrimai rodo, kad amoniako kiekis trijuose taškuose Zubrių kaime buvo viršytas visuose taškuose  apie 1,5 karto 2009 07 17-2009 08 04, kai kur  viršytas 2009 05 21 – 2009 06 11, 2009 10 01-14  buvo mažesnis nei ribinė vertė. 
     Vandens šaltinių tyrimo 2010 02 03  rezultatai – iš 12 mėginių tik 4 atitiko higienos normas.  
     Jusevičių kaimo pradinės mokyklos virtuvės čiaupo vandenyje bendrosios geležies rasta 1,5 karto daugiau nei leistina, o vieno gyvenamųjų namų čiaupo bendrosios geležies kiekis didesnis 5 kartus, amonio daugiau nei 3 kartus. 
     Trijuose šachtiniuose šuliniuose  rasta žarninių enterokokų bei lūžinių klostridijų, kurių negali būti išvis,  nitratų kiekis kai kur viršytas 5 kartus, amonio - 6 kartus, permanganato - 2 kartus, bendrosios geležies - 5 kartus.

Geriamo vandens šaltinių vandens tyrimų rezultatai
tęsinys

    Apibendrinus LR Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų duomenis, matyti, kad didžiausia tarša dirvožemiui ir požeminiam (geriamam) vandeniui nebūtinai atitinka didžiausiuose Lietuvos kompleksuose laikomų kiaulių skaičių. Pvz., didžiausia tarša ml/litre vandens geriamajam vandeniu nustatyta:

UAB „Saerimner“ – Akmenės raj. – nitratų – 301,50, bendro azoto – 25,00  (20805 vnt. )
UAB „Sidabra“ – Joniškio raj. – nitratų – 748, bendro azoto -200,00 (38440 vnt. )
UAB „Dainiai“ Jurbarko raj. –nitratų – 797, bendro azoto – 29, Org. medž. – 23,50 ( 28986 vnt.)
UAB „Grabupėliai“ – Šilutės raj. – nitratų – 181,00, organinės medž. – 28,61 ( 24000 vnt. )
UAB „Sistem“- Vilkaviškio raj. – nitratų – 690,86, bendro azoto – 168,00 ( 23982 vnt. )
UAB „Saerimner“ – Kalvarijų raj. nitratų – 278,00, amonis -3,65, Žarn. Enterokok., lūžinės klostridijos ( 90 000 vnt. )

      Skysto mėšlo ir srutų išlaistymas

     Stambiuose kiaulių ūkiuose susikaupia didžiulis kiekis skysto mėšlo, kuris paskleidžia į aplinką kenksmingų dujų kokteilį, į kurio sudėtį įeina: amoniakas (sukeliantis lėtines plaučių ligas, o fermų darbininkams ir chronišką astmą ar bronchitą), vandenilio sulfidas, antibiotikams atsparios bakterijos ir kt.organinės dalelės.

      Daugelyje Europos šalių kiaulių ūkiuose susikaupusias srutas, prieš išlaistant jomis laukus, leidžiama laikyti vadinamosiose lagūnose. Iš rūgstančių lagūnų ir nuo srutomis išlaistytų laukų sklandantys amoniako dujų debesys sukelia ne tik šleikštulį, bet ir ligas. Ašaroja ir peršti netoliese gyvenančių žmonių akys,  kamuoja nemiga, nerimas, kvėpavimo ir neurologines ligos ir net depresija (žr.interviu žemiau pateiktame filmuke su Dr. Zbgniew Halat).

     Nepasitenkinimas dėl nemalonių kvapų dažniausiai kyla dėl laukuose išlaistytų srutų. Kitas dalykas – dauguma lietuvių ūkių srutų talpyklos – lagūnos yra neuždengtos. Tai dar viena smarvės priežastis. Nors ES direktyva reikalauja, kad visos srutų lagūnos būtų uždengtos iki 2012 m. pradžios, jau dabar matyti, jog dauguma ūkininkų nesiruošia to daryti arba uždengs paskutinę minutę, ar gavę baudas. Visgi, kai kurie ūkiai ieško sprendimų užpildami srutų talpyklas rapsų aliejaus sluoksniu – susidariusi pluta apsaugo nuo kvapo. Tuo tarpu kiti įjungia galingus ventiliatorius ir kiaulidės teritorijoje kvepia liepomis, tačiau miestelyje už kilometro nežmoniška smarvė.

     Nors išlaisčius srutas dirvą būtina aparti per 24 valandas, dažnas ūkininkas to nepadaro. Kita bėda, jog išlaistoma daugiau srutų nei leidžiama į kvadratinį metrą. Štai kodėl Danijoje dideli ūkiai srutas laistyti gali tik savo nuosavoje žemėje, jog laiku neaparę ar didesnį kiekį nei leistina išlaistę – patys ir atsakytų.

     Pievų ir ganyklų negalima aparti, todėl skystas mėšlas turėtų būti įterpiamas specialiais įrenginiais, o jo įterpimas vykti 2 kartus - pavasarį ir rudenį numatant 3 – 4 savaičių laikotarpius. Kai laistymas vyksta visą vasarą, esant net 30 laipsnių karščiui, tokia padėtis yra netoleruotina.

     Gyventojų bendruomenės teigia, kad skysto mėšlo ir srutų išlaistymo kontrolė yra formali, srutovežiai veža srutas per miestelius, dalis srutovežių nėra sandarūs. Oficialiai yra nustatyti dideli skysto mėšlo išsiliejimai į vandens telkinius, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra sertifikuotos laboratorijos, turinčios teisę tirti srutas ir skystą mėšlą. Todėl aplinkosaugininkų tyrimai teisiniu požiūriu yra beverčiai.

     Kaip matyti – kaltų daug, o didžioji problemų priežastis – neūkiškumas.
Bet visgi, kam turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos Lietuvoje – kiaulėms ar žmonėms?

 

     Kvapų problemos sprendimas atidėtas

      Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaimo gyventojai su vaikais reikalauja: „Norim, kad vaikai  turėtų gražią vaikystę ir žaistų savo kieme kvėpuodami tyru oru”, o “Saerimner” atstovai atsikerta: “Juk ne gėles auginame!”.
Nuo fermų sklindantis dvokas - viena labiausiai žmones piktinančių problemų. Parengta ir patvirtinta, nuo šių metų balandžio 1 d. kvapų problemas turėjusi išspręsti  higienos norma  121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamųjų pastatų žemės sklypų aplinkos ore“, deja, buvo atidėta įsigalioti tik nuo 2012 m. sausio 1 d.

Atsakymas iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos:

     Kvapai Lietuvoje yra nekontroliuojami, nesukurta kvapų kontrolės sistema. Lietuvoje nei viena laboratorija neturi atestato, suteikiančio jai teisę tirti srutas ir skystą mėšlą.

     Visgi, po didžiulio visuomenės spaudimo, kvapų higienos norma įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kitų metų valstybės biudžete jau numatytos lėšos kvapų tyrimams. Kol neturime savo nacionalinės laboratorijos, kvapai bus tiriami Rygoje. Tikėtina, jog kitą vasarą nuo kiaulidžių sklindantys kvapai bus žymiai mažesni nei šiemet, nes daugelis kiaules auginančių verslininkų prisipažįsta, jog iki šiol nevertino kvapų problemos kaip rimtos. Dabar, kai jau nustatytos baudos, tyrimai ir atsakomybė – pasikeitė požiūris.

     Fermų skleidžiamas kvapas yra įvardijamas kaip problema ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Kvapo koncentracijai nustatyti parengtas Europos Sąjungos standartas EN 13725:2003, kuris tapo tarptautiniu standartu, jį taiko ir JAV, Kanada, Australija bei kitos valstybės. Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OU/m3 arba tiesiog OU (angl. OU – odour unit, liet. KV – kvapo vienetas). Belgijoje kvapai tiriami dėl 16 ekonominės veiklos rūšių, viena iš jų – kiaulių fermos. Kvapai vertinami ne laboratorijoje, o lauke, įvertinant šaltinį bei jo skleidžiamus „dvoko vienetus“.  Vokietijoje stebimos ir fiksuojamos „kvapo valandos“, o Nyderlanduose registruojamas susierzinimo lygis – tai yra, kiek nepatenkintųjų skundžiasi.

     Taigi, kvapus kontroliuoti yra būdų ir svertų. Visgi, matome didžiulę bėdą, jog lietuviškoje, nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančioje tvarkoje - didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3) ir nėra ribojama, kiek laiko tai gali tęstis. Ją reikia skubiai taisyti. Remiantis Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento surinkta informacija, daugelyje Europos Sąjungos valstybių kvapų vienetai skirtingos kategorijos vietovėse yra skirtingi. Pavyzdžiui, Latvijoje 5 OUE/m³ gyvenamojoje vietovėje ir 8 OUE/m³  žemės ūkio paskirties teritorijoje negali viršyti ilgiau kaip septynias paras per metus. Danijoje 5 OUE/m² nustatytas ūkiui, esančiam netoli miesto teritorijos, 7 OUE/m² - šalia gyvenviečių, kuriose yra daugiau negu 6 gyvenamieji namai.


      Kokia situacija kitose Lietuvos savivaldybėse?

     Situacija sudėtinga ne tik  Kalvarijos savivaldybėje. Tai sužinojome atlikę nedidelį tyrimą: išsiuntėme laiškus  Lietuvos savivaldybėms ir paklausėme:

- ar aplink kiaulių auginimo fermas yra nustatytos sanitarinės zonos, kokiu atstumu? Ar sanitarinės zonos teritorijoje (o jei jos nėra – 1,5 km spinduliu aplink fermą) yra gyvenamųjų namų, mokyklų, visuomeninių pastatų?

- ar teritorijoje aplink kiaulių fermas yra stebimi taršos rodiklai? Ar jie atitinka higienos normas?

-Kiek kartų per praėjusius metus rajono gyventojai skundėsi savivaldybei dėl kiaulių fermų veiklos?

     Jau sulaukėme atsakymų iš Pasvalio, Molėtų, Akmenės, Klaipėdos, Šalčininkų, Kalvarijos, Marijampolės, Panevėžio, Kelmės, Jurbarko, Jonavos, Pakruojo, Radviliškio, Šakių, Plungės, Ignalinos, Anykščių, Joniškio bei kt.  savivaldybių. 
     Išanalizavus juos matyti, jog sanitarinės apsaugos zonos aplink kiaulių auginimo fermas yra labai skirtingos, arba visai nenustatytos. Pvz. Molėtų raj. aplink Toliejų kiaulių kompleksą nustatyta 60 m. sanitarinė zona, o aplink Suginčių kiaulių kompleksą ji visai nenustatyta. Panevėžio raj. aplink kiaulių fermas nustatyta vienur – 500 m, kitur – 1500 m sanitarinės zonos, Akmenės, Kelmės, Jonavos rajonuose aplink kiaulių kompleksus nustatyta 1000 m sanitarinės zonos. Na, o Šalčininkų, Jurbarko rajonuose aplink fermas sanitarinės zonos visai nenustatytos.

     Mokyklos ir darželiai sanitarinėse apsaugos zonose
 
     Liūdniausia, jog mažesniu nei 1,5 km spinduliu nuo kiaulių fermų yra ne viena mokykla: Molėtų rajone, Suginčiuose - mokykla, kurioje mokosi 201 moksleivis ir vaikų darželis (22 vaikai); Jurbarko rajone netoli ūkininko V.Giedraičio fermos veikia mokykla, kurioje mokosi 25 moksleiviai ir darželis, kuriame ugdomi 28 auklėtiniai; Anykščių rajone prie fermos (UAB „Jara“) - mokykla, kurioje mokosi 80 moksleivių; Plungės rajone prie K. Baginsko fermos - mokykla, kurioje mokosi 130 mokinių; Kalvarijų rajone, Jusevičių kaime prie "Saerimner" fermos - 2 mokyklos - iš viso: 120 moksleivių. 
     Taip pat, Netylek.lt  turimais duomenimis, nustatytose SAZ teritorijose ar, kai jos nenustatytos, nors turėtų būti - 1,5 km  spinduliu nuo taršos objekto gyvena daugiau nei 3000 Lietuvos gyventojų, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti jų saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

     Kai kuriose savivaldybėse aplinkos stebėsenos monitoringas visiškai nevykdomas! Dėl kiaulių ūkių veiklos gyventojai rašė skundus Jonavos, Kelmės, Jurbarko, Molėtų, Radviliškio savivaldybėms.
 
     Kontroliuojančioms institucijoms reikėtų būti žymiai griežtesnėms ir reikalauti, kad  būtų nustatytos sanitarinių apsaugos zonų ribos,  būtų rūpinamasi aplinkosauga ir žmonių sveikata. 

    
        Vienu metu auginamų kiaulių skaičius

     Kai kurios kiaulidės paskutiniaisiais metais itin plėtėsi Lietuvoje. Dalis jų jau 5 kartus didesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kaip rodo Seimo parlamentinių tyrimų departamento tyrimas, didžiausiose Europos Sąjungos fermose vienu metu auginama iki 9000 kiaulių. Tuo tarpu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kai kuriose fermose  auginama 20-47 000 kiaulių ( UAB „Pasodėlė“, Panevėžio rajone auginama daugiau nei 45 tūkst. kiaulių, bendrovės „Saerimner“ padaliniuose Šakių raj.  35 tūkst., Akmenės raj. 25 tūkst., Kalvarijos raj. ,Pakruojo raj. – po 24 tūkst., Kelmės raj. ir Pasvalio raj. – po 22 tūkst., UAB „Dainiai“ Jurbarko rajone – 27 tūkst., UAB „Sistem“ fermoje Vilkaviškio raj. 23 tūkst. kiaulių). Europos Sąjungos šalių teisės aktai ne tik numato maksimalų gyvulių skaičių, kurį galima auginti fermoje vienu metu, bet ir koks mažiausias atstumas turi būti tarp fermų.

    Pristatant situaciją kiaulių ūkiuose, dažnai manipuliuojama skaičiais. Žmonės klaidinami nepaminint - ar tiek gyvulių gyvena vienu metu, ar užauginama per metus. Tokiu būdu, kai sakoma  25000 kiaulių – jei tiek užauginama per metus, vadinasi komplekse vienu metu gyvena apie 9000 kiaulių – dar suvokiamas fermos dydis, tačiau jei  25000 kiaulių vienu metu, tai jau daugiau nei 60 000 kiaulių per metus, o kai kur juk užauginama ir virš 100 000 – ir ne paršelių, o 90 kg kiaulių.


     Jau ne vienerius metus kalbama, kad mūsų įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose reiktų numatyti maksimalų, vienu metu auginamų kiaulių skaičių. Nors ir labai vėluodama, Aplinkos ministerija ruošia tokį dokumentą. Netylek.lt žiniomis, ministerija siūlys, jog didžiausiame komplekse būtų auginama ne daugiau nei 12 000 kiaulių. Tačiau šiame projekte lieka spragų – nenumatyta, koks turi būti atstumas tarp fermų. Taip pat nenumatyta, ką daryti su šiandien jau veikiančiomis itin didelėmis fermomis (juk įstatymai „atbuline data“ negalioja). Ar joms bus suteiktas pereinamasis laikotarpis susimažinti, ar ieškoma kitų sprendimų? Nes akivaizdu, kad tai - tiksinčios ekologinės bombos ir neverta didžiuotis, kad Lietuvoje prie Krekenavos esantis kiaulių kompleksas didžiausias Baltijos šalyse, o tikėtina, kad ir visoje Europoje. 

     Dvi pagrindines mūsų kiaulių ūkio bėdas – kiaulidės-monstrai – jų pertvarkymui reikia paruošti vieną scenarijų,  bei kiaulidės, šalia kurių yra mokyklos, darželiai – čia jau reikalingi visai kiti sprendimai. Viena kiaulidė, Kalvarijose, patenka į abi kategorijas, todėl apie ją girdime daugiausia.
    

Savivaldybių atsakymai - lentelėje:



     
     Jokiu būdu nesame prieš kiaulininkystę apskritai, nemanome, kad reikia uždaryti tokias fermas, bet kiaules auginantiems ūkininkams reikia ieškoti sąlyčio taškų su netoli kiaulininkystės įmonių gyvenančiais žmonėmis ir patiems siūlyti sprendimus:  organizuoti nemokamus profilaktinius sveikatos tyrimus ir stebėseną,  tiekti jiems švarų ir saugų geriamą vandenį ir pan.

     
      Atsakingo požiūrio ir investicijų klausimas

     Susikaupusių problemų visuma rodo, kad kiaulininkystės ūkio šaka kelia aplinkos taršos riziką bei kvapais erzina netoliese mėšlo laikymo ir paskleidimo plotų gyvenančius žmones. Šią problemą galima būtų išspręsti tinkamai organizuojant mėšlo tvarkymą ir kiaulininkytsės ūkių išdėstymą. Ir tik griežta tvarka gali apsaugoti nuo pavojaus sveikatai.

     Lietuvoje per metus užauginama apie 1,7 mln. vnt. kiaulių. Kiauliena mūsų šalyje yra viena iš populiariausių mėsos rūšių. Jos vartojama itin daug - vienas Lietuvos gyventojas suvalgo maždaug 40 kg kiaulienos per metus.
 
     2008-2009 m. kiaulių augintojai didino auginamų kiaulių skaičių ir daugiau kaip pusę jų eksportavo į Rusiją. Apsirūpinimas savo gamybos kiauliena Lietuvoje tėra 48%, todėl įsivežame dar apie 90 tūkst. t kiaulienos iš Vokietijos, Lenkijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Olandijos. Tai yra beveik 3 kartus daugiau nei importavome 2005 m. (35 tūkst. tonų).

     Pagal superkamų skerdenų kokybę Lietuva neatsilieka nuo kitų ES šalių (per pastaruosius 4 metus S ir E raumeningumo klasių kiaulių skerdenų kokybės lyginamasis svoris išaugo 22 proc. punktų).

      Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina (E kl.) 2009 m. pab. buvo 8 proc. didesnė nei ES vidurkis ir beveik 9 proc. nei Lenkijoje. Šiuo laikotarpiu didžiausios supirkimo kainos buvo Maltoje, Graikijoje ir Bulgarijoje, mažiausios - Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje.

 

Kiaulių ūkių augimas 2009-2010 m.



     Akivaizdu, kad kiaules auginome ir auginsime, svarbiausia tik susitarti – kaip jas auginame dabar ir kaip auginsime ateityje. Dar prieš 20 metų Lietuvoje buvo išauginama daugiau nei 4 kartus  daugiau kiaulių nei dabar. Sovietmečiu Lietuvoje veikė apie 30 stambių kiaulių auginimo kompleksų, tačiau 2/3 kiaulių buvo užauginama nedidelėse fermose. Šiuo metu veikia 25 itin dideli kiaulių kompleksai, tačiau žymiai mažiau kiaulių užauginama nedideliuose ūkiuose.

     Kiaulių augintojų asociacijos nariai suplanavę iki 2015 kiaulių skaičių padidinti iki 2,5 mln. Kiaulių augintojai danai užsimena, jog Lietuvoje galima būtų išauginti net 8 mln kiaulių per metus. Todėl labai svarbu kiaulininkystės ūkių plėtros keliamas problemas išspręsti jau šiandien. Jei verslininkas neatsakingas, atsainiai žiūri į aplinkosaugą, reikia labai griežtų įstatymų, kad sanitarinėse zonose ir šalia jų gyvenančių žmonių sveikata nenukentėtų ir nebūtų kenkiama gamtai.

 

     Seime sudaryta darbo grupė, kurios nare buvo ir parlamentarė Agnė Zuokienė,  jau pateikė savo išvadas. Skaudžiausia, jog teko konstatuoti, jog darbai, kuriuos Vyriausybė planavo atlikti iki šio rudens, praktiškai nei vienas nepadaryti iki galo. Todėl Seimo pirmininkės paprašyta, kad, vos iš  atsakingų ministerijų į Seimą atkeliaus įstatymų projektai, jie būtų svarstomi be eilės.

Taip pat pateiktas ilgas darbų sąrašas Vyriausybei: 
 
 1. Papildyti Aplinkos ministerijos nuostatus ir juose numatyti, kad rengiant aplinkos apsaugos normatyvus, taisykles ir poveikio aplinkai vertinimą, į šiuos procesus turi būti įtraukti visuomenės atstovai.

 2. Įpareigoti Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas iki 2011 m. kovo 10 d. suderinti ir pateikti Seimui atitinkamus Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo papildymo įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų Kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus ir parengti kitus  teises aktus ir norminius dokumentus pagal kompetenciją;

 3. Įpareigoti  Aplinkos ministeriją numatyti  priemones, skatinančias taikyti būdus aplinkos taršai mažinti (oro valymo filtrai, įrenginiai surenkantys dujas ir pan.) kiaulių kompleksuose, kur auginama daugiau kaip 1200 sutartinių gyvulių per metus ir numatyti konkrečius  šių priemonių įgyvendinimo terminus;

 4. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją parengti vienodą gyvulių apskaitą sąlyginiais vienetais, siekiant kontroliuoti vienu metu auginamų, per metus užauginamų gyvulių, kiaulių ir paukščių skaičių gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksuose;

 5. Įpareigoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas pakeisti reikalavimus mėšlo tvarkymui, atsižvelgiant į darbo grupės pateiktas išvadas dėl savalaikio aparimo, įterpimo, kontrolės ir išlaistymo terminų griežtesnio reglamentavimo;

 6. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarką, numatant netiesioginį apmokėjimą PVSV ataskaitos rengėjams;

 7. Įpareigoti Finansų ministeriją numatyti mokesčių lengvatas gyvulininkystės ir paukštininkystės įmonėms, investuojančioms į taršos mažinimo priemones;

8. Parengti ir 2011 m. sausio 1 d. paskelbti visuomenei, kaip ir kokiomis priemonėmis rengiamasi tobulinti taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimų išdavimo tvarką ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procesą;
 
 9. Numatyti galimybę kvapų kontrolę vykdančiai institucijai įsigyti mobilią, atitinkančią ES sertifikatus, kvapų tyrimo laboratoriją;

  10. Parengti gyvulininkystės objektų, kurių sanitarines apsaugos zonas nebuvo nustatytos atliekant žemės reformą dėl kompetentingų valstybės institucijų kaltės, sanitarinių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašą;

 11. Įpareigoti atsakingas valstybės institucijas, pasitelkus mokslo įstaigas, atlikti studiją, siekiant nustatyti galimą maksimalią gyvulių koncentraciją savivaldybių teritorijose. Būtų tikslinga parengti gyvulininkystės ir paukštininkystės plėtros Lietuvoje specialųjį planą;
 
 12. Pateikti iki 2011 m. kovo 10 d. Seimui ataskaitą apie priemones, kurių imtasi siekiant mažinti neigiamą gyvulininkystės įmonių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

 

      Papildyta 2011 m. sausio 13 d.

     Parlamentarė A.Zuokienė pasiūlė numatyti atsakomybę už ūkinės veiklos vykdymą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, ir baudas: piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Seimo narės A.Zuokienės pasiūlymas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 46, 51, 51(2), 51(3), 51(7), 51(8), 51(10), 51(14), 52(2), 53, 61, 62(1), 76, 85, 87, 88, 159(1), 162(1) , 189(1), 189(4), 189(13), 189(15), 221, 224, 232(1), 246(3), 259(1), 262 ir 264 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 82(1), 189(16), 189(17) ir 269(1) straipsniais įstatymo projektui

     

      Papildyta 2011 kovo mėn.

     Paslaptingai dingusi 2010 m. rugsėjo 28 d. Agnės Zuokienės  iniciatyva LR Seimo priimta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse 51(2) straipsnio pataisa, numatanti atsakomybę už veiklos vykdymą bei objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribų

     LR Seimo narė Agnė Zuokienė laiku pastebėjo, jog vienoje svarstomoje LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse pataisoje nebėra dalies jau galiojančio kodekso teksto. Dingęs sakinys susijęs su kiaulių ūkių bei kitokią taršą skleidžiančių įmonių atsakomybe. Pasirodo, LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas dalį teksto išėmė LR Aplinkos ministerijos prašymu, kuri pasisakė  už galiojančios kodekso nuostatos dėl atsakomybės už veiklą nenustačius SAZ ribų išbraukimą iš galutinės straipsnio redakcijos. Į tai, kodėl svarstymo komitete stadijoje buvo išbraukta galiojanti kodekso 51(2) straipsnio nuostata, LR Aplinkos ministerija aiškino, jog tokia buvo Vyriausybės pozicija. Tačiau Vyriausybės išvadoje tikrai nebuvo siūloma atsisakyti šios nuostatos.

     Kad toks atvejis, kai naujas įstatymo pataisas LR Aplinkos apsaugos ministerija daro svarstymo komitete stadijoje, yra akivaizdus procedūrų pažeidimas, patvirtino ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavęs Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Vienintelis teisinis kelias pagal LR Seimo statutą šiuo atveju galėjo būti atitinkamo įstatymo pakeitimo projekto pateikimas ir visų jo procedūrinių stadijų perėjimas LR Seime.

     LR Seimo narė Agnė Zuokienė apie svarstymo komitete stadijoje išbrauktą straipsnio nuostatą iškart pranešė  LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei.

     Paaiškėjo, jog tai - "techninė klaida", kuri nebuvo pastebėta ir pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Šįkart klaidą spėta laiku ištaisyti, tačiau  tai ženklas, kad ir kituose dokumentuose gali būti tiek sąmoningų, tiek "techninių" klaidų.

 

Filmukas 

Prezentacija

www.netylek.lt informacija
2010 vasaris - gruodis

 

"Joks verslas negali būti daromas žmonių sveikatos sąskaita.  Štai citata iš Danijos aplinkos apsaugos agentūros naujausio pareiškimo apie kiaulių ūkį jų šalyje: „kiaulių augintojams lieka 3 galimybės – plėsti veiklą nepažeidžiant atstumo reikalavimų, perkelti įrenginius toliau arba investuoti į aplinkosaugines (kvapus mažinančias) technologijas. Tai reiškia, kad faktiškai iki 1/3 kiaulių augintojų negalės gamybos atnaujinti ar išplėsti, o ateityje, kai įrenginiai susidėvės, turės ją nutraukti.“ Manau, jog Danijos pavyzdžiai ir tvarka yra puikūs. Mums nereikia išradinėti jokio dviračio. Turime sistemingai siekti daniškos tvarkos," - sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

 

Pakruojo raj. savivaldybės administracija
Radviliškio raj. savivaldybės administracija
Panevėžio raj. savivaldybės administracija
Jurbarko raj. savivaldybės administracija

Kelmės raj. savivaldybės administracija

Šalčininkų raj. savivaldybės administracija

Klaipėdos raj. savivaldybės administracija
Klaipėdos raj. (patikslinta)
Akmenės raj. savivaldybės administracija
Molėtų raj. savivaldybės administracija
Jonavos raj. savivaldybės administracija
Kalvarijos savivaldybės administracija
Marijampolės apskr. viršininko administracija
Pasvalio raj. savivaldybės administracija
Šakių raj. savivaldybės administracija
Plungės raj. savivaldybės administracija
Ignalinos raj. savivaldybės administracija

Anykščių raj. savivaldybės administracija

Joniškio raj. savivaldybės administracija

Seimo narės A.Zuokienės pasiūlymas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 46, 51, 51(2), 51(3), 51(7), 51(8), 51(10), 51(14), 52(2), 53, 61, 62(1), 76, 85, 87, 88, 159(1), 162(1) , 189(1), 189(4), 189(13), 189(15), 221, 224, 232(1), 246(3), 259(1), 262 ir 264 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 82(1), 189(16), 189(17) ir 269(1) straipsniais įstatymo projektui

Parlamentarė Agnė Zuokienė taip pat pateikė pasiūlymą numatyti atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų.