2010 m. gegužė 

    Ar įsivaizduojate, kad kaskart sukantis traškučių, limonado, mėsainių ir kitų sveikatai nepalankių produktų reklamai, kaip atsvara, nuskambėtų ir privaloma frazė apie sveikatai palankių produktų naudą?Panašiai, kaip matome privalomus įspėjimus apie žalingą alkoholio, tabako poveikį sveikatai. Arba TV ekrane ne rečiau kaip kelis kartus per savaitę šmėžuotų ne saldumynus ir riebius užkandžius, o morkas ir obuolius graužiančios pramogų pasaulio žvaigždės, sportininkai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, diktuojantys sveikos gyvensenos madą ir kalbantys apie nesveiko maisto žalą. Paskaičiuota, kad apie 90% televizijoje reklamuojamo maisto yra nesveikas maistas, ir daugiau nei  70 proc. vaikų tėvų prašo maisto, kurį matė per televiziją.

     Pasinaudojus ta pačia gudria nesveiko maisto reklamos kūrėjų technika, galima būtų itin patraukliai ir populiariai pateikti ir vaisius bei daržoves vartoti skatinančius edukacinius vaizdelius vaikams ir paaugliams skirtuose žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose, internetiniuose žaidimuose bei reklaminėse užsklandose.

     Šios ir kitos idėjos sklandė Seime praėjusią savaitę, kur diskutuoti apie Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą, Seimo narės Agnės Zuokienės pakviesti, susirinko Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, mokyklų atstovai.

      Bauginanti statistika

     Dar prieš keletą metų Europoje imta skambinti pavojaus varpais, mat susigriebta, kad antsvorio turi maždaug 22 mln. vaikų,  daugiau kaip 5 mln. jų yra nutukę (pasak PSO, šis skaičius kasmet išauga dar 400 tūkst.),  dėl to išaugo kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizika ir kt. Nutukimo nulemtų ligų gydymui išleidžiama net iki 6 proc. ES šalių sveikatos biudžeto lėšų. Europos Sąjungoje imta skatinti vaisių ir daržovių vartojimą ir remti sveiko maisto gamybą. Buvo paskaičiuota, kad vaikai suvartoja per mažą vaisių ir daržovių kiekį, todėl buvo nustatyta rekomenduojama suvartoti jų dienos norma - 400 g (deja, Lietuvoje suvartojama tik apie 260 gramų).

      Puiki veiksminga idėja

     Pasaulyje yra atliktas ne vienas eksperimentas, kai padėjus vaisių ar morkų visiems matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, po kurio laiko būdavo fiksuojamas žymiai didesnis vaisių bei daržovių suvartojimas, nei tie patys žmonės jų suvartodavo iki eksperimento.
     Ši idėja tikrai galėtų puikiai veikti ir mokykloje. Tik įsivaizduokite, kaip gražu  - pertraukėlės metu visa pradinukų klasė kartu kremta ne sintetinių dažiklių prikimštus guminukus, o Lietuvoje išaugintus obuolius ir morkas! Dar smagiau, jei šias kasdienes „degustacijas“ papildytų smagi išvyka į sodininkystės ar daržininkystės ūkį, iš kurio vaisiai ir daržovės atkeliauja tiesiai pas mažuosius ant stalo, pažintis su ūkininku, kuris stengiasi, kad vaikai augtų sveiki ir stiprūs! O kur dar viktorinos, piešimo konkursai, sporto varžybos, pramogų pasaulio žvaigždžių vedamos pamokėlės apie sveiką gyvenseną.  Užtektų garsiam automobilių sporto lenktynininkui bent kartą užsukti į mokyklą ir kartu su pradinukais sugraužti po morką, papasakoti  apie varžybas, sportininkų mitybą – ir jau berniukai būtų įtikinti. Jei į mokyklą užsukusi populiari dainininkė ar garsus modelis  pradinukes mergaites pavaišintų obuoliais ir papasakotų, kaip svarbu kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų vaisių, - mažosios gražuolės jau turėtų kuo sekti! O pripratimas – antras prigimimas! Ko mums trūksta, kad ši graži idėja išplistų po visas Lietuvos mokyklas?

      ES meta gelbėjimosi ratą – finansinę paramą vaisiams

     Vaikų nutukimo ir rimtų sveikatos sutrikimų problemoms spręsti Europos Sąjunga skyrė net 90 mln eurų paramą per metus vaisiams ir daržovėms į švietimo įstaigas tiekti. Turtingesnės ES šalys Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai skiria po 50 proc. lėšų iš savo nacionalinio biudžeto. O šalims iš vadinamųjų konvergencijos regionų, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis, tame tarpe ir Lietuvai, ES skiria 75 % lėšų, tad mūsų šalies indėlis – likę 25 proc. lėšų, skiriami iš Lietuvos Kaimo rėmimo programos. Lietuvai tenkanti ES finansavimo  dalis metams – 861300 eurų.

     Paramos lėšų Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programai mes galėjome gauti dar daugiau, jei tik daugiau mokyklų parodytų entuziazmą ir prisijungtų prie programoje jau dalyvaujančių Lietuvos mokyklų; jei tik tėveliai surastų laiko paklausti mokyklos vadovų – kodėl jų vaikučiai negauna nemokamų vaisių, kaip kitose Lietuvos ir Europos mokyklose?

     Įsisavinti ir panaudoti daugiau lėšų galėjome jau ateinančiais mokslo metais, jei tik šiemet pranešdami Europos Komisijai apie savo ketinimą ir toliau dalyvauti Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje, būtume kartu pranešę ir tai, jog norėtumėm panaudoti daugiau lėšų, negu paskirta pradinė paramos suma. Štai  Maltai iš pradžių buvo skirta 175 tūkst. eurų, tačiau jiems paparašius, parama buvo padidinta iki 277 tūkst. eurų, Rumunijai iš pradžių buvo skirta  1.2 mln eurų parama, o šį pavasarį, perskirsčius biudžetą, padidinta iki 2.5 mln eurų. Padidinti kvotas prašė  ir Belgija, Danija, Italija, Portugalija, Kipras, Slovėnija, Slovakija. O juk tai reiškia ne tik tai, kad šių šalių pradinukai gaus daugiau nemokamų vaisių, bet ir svarią paramą šių šalių ūkininkams, kurie nuo šiol gaus dar daugiau užsakymų vaisiams bei daržovėms į švietimo įstaigas tiekti. Deja, Lietuva, kaip ir Latvija, Estija, Lenkija bei kt. šalys, daugiau lėšų nepaprašė.

      Kodėl nemokami vaisiai - tik pradinukams?

     Pasirinkta tikslinė grupė -  6-10 metų vaikai, nes būtent jauname amžiuje susiformuoja mitybos įpročiai. Tyrimai rodo, kad daug vaisių bei daržovių vaikystėje valgę vaikai ir toliau jų vartoja pakankamai. Kiekvienam  vaikui per mokslo metus ES numatė skirti po 6 eurus (21 Lt) – 30 vaisių ir daržovių dienos porcijų. Lietuva pasirinko dalinti vaisius nemokamai tik pradinių klasių moksleiviams, nors ES Reglamentas leistų programoje dalyvauti ir  vaikų lopšeliams, ir kitoms ikimokyklinėms įstaigoms, pradinėms ir vidurinėms mokykloms. Tėvai ir pedagogai norėtų, jog vaisių vartojimo skatinimo programoje dalyvajančių vaikų amžiaus grupė būtų praplėsta, ypač tokiais atvejais, kai mokykloje mokosi ne tik pirmokai - ketvirtokai, bet ir parengiamųjų klasių mokinukai. Tačiau kaip visada - viskas priklauso nuo finansų, ir šiuo atveju pagrindinė tikslinė grupė (6-10 m.) pasirinkta įvertinus Žemės ūkio ministerijos finansines galimybes, ir taip jau stipriai sumažintą Lietuvos Kaimo rėmimo programos biudžetą. Baimintasi, kad į programą  įtraukus kitas mokymo įstaigas, gali pritrūkti lėšų.

      Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos aprėptis

     Lietuvoje Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa pradėta įgyvendinti  2009–2010 mokslo metais. Tose mokyklose, kurios pageidauja dalyvauti programoje, pradinukams nemokamai dalijami  morkos, obuoliai, spaudžiamos šviežios jų sultys. Tačiau programos dalyvių nedaug – apie 270 mokyklų iš 1300. Tačiau ir tai  - tik „popierinis“ skaičius, tai yra pareiškėjų, kuriems išduoti patvirtinimo šios programos paramos gavėjais liudijimai, skaičius. O iš tiesų nemažai jų, pateikę prašymus, vėliau atsisakė dalyvauti programoje. Realiai dalyvauja tik apie 12 pareiškėjų.  ES skyrė finansavimą 190 tūkstančių Lietuvos moksleivių, tačiau šiuo metu nemokamai vaisius gauna tik 25 775 (realus skaičius dar mažesnis).

Informacija apie paramos gavėjus

     ES rekomenduoja vaisius dalinti vieną kartą per savaitę ir į programą įtaukti kuo daugiau vaikų.  Pasak Lietuvos sveikatos specialistų, jei vaikas gaus tik vieną nemokamą morkytę per savaitę, tikrai niekas nepasikeis - nei jo įpročiai, nei sveikatos būklė. Todėl Lietuvos mokyklose vaisiai dalijami net 4 kartus per savaitę ir vienam vaikui per metus šiemet skiriami 104 litai (su PVM).  2010/2013m programoje planuojama vaisius mokiniams dalinti rečiau - 3 kartus per savaitę, ir vieno vaiko vaisių porcijoms per metus atiteks apie 80 litų. Kadangi dalinimo per savaitę skaičius yra didesnis, todėl bendras mokinių skaičius, kuriems skirta programa Lietuvoje, sumažėjo nuo planuotų 190 000 iki 58 000.

     Mokyklas arba mokyklų valgyklose maitinimą organizuojančias bendroves, norinčias dalyvauti programoje, kviečiame kreiptis į VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, nes įsitraukti į programą tikrai ne per vėlu!

      Graužk morką lietuvišką!

     Kokius vaisius ir daržoves turėtų valgyti mūsų mažieji mokinukai rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai.  2009/2010 mokslo metais vaikams dalijami morkos, obuoliai, spaudžiamos šviežios jų sultys. Kadangi tiek vaikai, tiek tėveliai ir pedagogai skundėsi pernelyg menku asortimentu, kitais mokslo metais programoje dalyvaujančių mokyklų pradinukai galės nemokamai vaišintis ne tik morkomis ir obuoliais, bet ir kriaušėm, bananais, citrusiniais vaisiais. Pagal Vaisių vartojimo skatinimo programą,  ne mažiau kaip 2/3 viso mokiniams dalijamų vaisių ir daržovių kiekio turi būti išauginti Lietuvoje. Tad vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa -  ir puiki galimybė vietos ūkininkams realizuoti savo išaugintą augalinę produkciją. Deja, bet lietuviškų obuolių, kriaušių, morkų visus metus nepakanka, ir mes neturime galimybių apsirūpinti pačių išaugintais vaisiais, ypač - žiemą. Kitų ES šalių patirtis rodo, jog vaikai labiausiai mėgsta bananus.  Morkos – pigesnės, tačiau jos į švietimų įstaigų valgyklas tiekiamos neskustos ir ne kiekvienas mokyklos maisto ruošimo skyrius sutinka pats jas kasdien skusti ir vaisius plauti be jokio atlygio. Be to, kaimo vietovėse besimokančius pradinukus labai sunku sudominti obuoliais ar morkomis, mat pas pačius namuose rudenį  pilna šių gėrybių, todėl logiška būtų atsižvelgti į miesto ir kaimo pradinukų poreikius.

     Pasak programos dalyvių, sunku surasti Lietuvos tiekėjų, tiekiančių vaisius ir daržoves tokiomis kainomis kokios yra nurodytos kaip didžiausia galutinė paramos suma (už obuolius - 0,95 Lt/kg, už morkas - 0,87 Lt/kg). Ne viena mokykla pasirenka dalyti pigesnius obuolius iš Lenkijos, o ne Lietuvos ūkių. Vaisių ir daržovių kaina priklauso nuo sezono, kai derlius nuimamas - kaina daug žemesnė, o žiemos/pavasario metu – padidėja. Galbūt reikėtų ir finansavimą diferencijuoti pagal sezonus? Pasak antrą mėnesį vaisių programoje dalyvaujančios Vilniaus raj. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos socialinės pedagogės Svetlanos Juodelienės, mokykla neseniai susidūrė su problema – užsakė vaikams brangesnių obuolių (po 1,35 lt), todėl dabar turės surasti lėšų ir padengti kainų skirtumą, (galutinė kaina turėtų būti – 0,95 Lt/kg).

Obuolius bei morkas auginančių didžiausių ūkių sąrašas:

Visų paraiškas dalyvauti Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje pateikusių mokyklų paprašėme pasipasakoti apie dalyvavimo programoje patirtį, problemas, su kuriomis susiduria bei pateikti pasiūlymų, idėjų, kaip galima būtų patobulinti programos taisykles ir tvarką. Štai keletas atsiliepimų:

„Pagrindinė priežastis, kodėl mokyklos taip nenoriai dalyvauja šioje programoje, tai papildomi su šia programa susiję rūpesčiai ir didelio kruopštumo reikalaujanti kasdienė apskaita, ataskaitos, -  už ką nemokama nė cento“ -  Žiežmarių mokykla darželis

„Deja neradome galimybiu pasinaudoti parama. Didesnei mokyklai gal tai apsimokėtų daryti, bet mažesnėms nei 200 vaikų turinčioms mokykloms ši priemonė yra neveiksminga. Nežinau ar būtų galima supaprastinti šių lėšų administravimą, arba diferencijuoti lėšų dydį pagal moksleivių skaičių mokyklose, nes kol kas administravimo kaštai yra didesni nei gaunama parama.“ - Vilniaus tarptautinė mokykla

„Norėtume, kad į programą būtų įtraukti ir parengiamosios klasės vaikai, nes jie mokosi toje pačioje mokykloje. “Pieno vaikams“ programoje yra numatytos išlaidos produkto išdalijimui, o vaisių programa to nenumato.“ - UAB „Minolga“ (Druskininkų „Saulės“ ir Leipalingio pagrindinės mokyklos)

„Susidūrėme su tam tikromis kliūtimis: programos paramos suma yra nepakankama, o mes neturime tiekėjų, teikiančių vaisius ir daržoves tokiomis kainomis, todėl negalėjome praktiškai dalyvauti šitoje ES programoje, nors ir labai to norėjome. Labai svarbu yra atsižvelgti į tai, kad vaikus tikrai pasiektų jiems skirti produktai, ir, kad tvarkos, skirtos administruoti šitas programas būtų supaprastintos taip, kad kuo daugiau ugdymo įstaigų norėtų ir galėtų jose dalyvauti“ - VšĮ „Kretingos maistas“ (maitinimo paslaugų įmonė)

„Šios programos nevykdome, nes: kiek domėjomės produktų kainos yra didesnės negu nurodyta programoje, o kainų skirtumui primokėti mokykla neturi lėšų ( mūsų mokykla atokioje kaimo vietovėje); dar gavome ir tokių atsiliepimų, kad mokiniams greitai atsibosta obuoliai, morkos tuomet jie juos tik mėto; su šia programa dirbti reikia atskiro atsakingo žmogaus; galėtų būti paprastesnis produktų suvartojimo skaičiavimas.“ – Kaišiadorių raj. Paparčių pagrindinė m-kla.

      Lietuvoje vaisių programą mokyklose vykdo altruistai ir entuziastai

     Be to, kad turi nuplauti vaisius, nuskusti morkas, išdalyti jų porcijas pradinukams 3-4 kartus per savaitę, atrasti vietos vaisiams bei daržovėms sandėliuoti, susirasti tiekėjų, kurie tiektų vaisius neįtikėtinai mažomis kainomis, programos dalyvės mokyklos dar įsipareigoja tvarkyti sudėtingą didelio kruopštumo reikalaujančią apskaitą, pildyti registrą, vesti užsiėmimus, skirtus vaikų žinioms apie sveiką mitybą arba vaisių ir daržovių naudą sveikatai. Ir visa tai  - „už ačiū“, vardan vaikų sveikatos.  Nes papildomų lėšų už šios programos įgyvendinimą mokykloms – neskirta! Jų neskirta ne tik papildomais darbais apkrautiems pedagogams, maisto ruošimo skyrių darbuotojams, buhalterijoms,  bet ir už administravimą, koordinavimą atsakingoms institucijoms - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai bei VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Ir visai nenuostabu, kad skubotai parengtos programos strategijos vizijos taip ir liko popierinės, programa dar neįsibėgėjo, o saujelės entuziastų pastangas ir motyvaciją  pamažu numarina įvairiausi buitiniai rūpesčiai ir biurokratija...

      Kaip nuo 25 000 nemokamai vaisius gaunančių vaikų programa gali išsiplėsti iki ES numatytų 190 000?

     Nejaugi ši programa turi rūpėti vos keletui Žemės ūkio ministerijoje ir programą administruojančioje Agentūroje dirbančių entuziastų?  Jei pavyktų suvienyti suinteresuotų institucijų - Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Visuomenės sveikatos biurų, Lietuvos daržovių ir vaisių augintojų, moksleivių tėvų asociacijų - pastangas, Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, kuri bus vykdoma ne tik 2010–2011, bet ir 2011–2012 bei 2012–2013 mokslo metais, o gal ir dar ilgiau, - galėtų būti įgyvendinta kaip sėkminga ir ekonomiškai naudinga, vaikų sveikatą stiprinanti programa.

     ES programoje dalyvaujančioms šalims rekomenduoja imtis papildomų piemonių, kurios padeda užtikrinti programos veiksmingumą. Tad Lietuva numatė organizuoti užsiėmimus, kuriuose vaikai gautų daugiau žinių apie vaisių ir daržovių naudą sveikatai,  vaikų išvykas į sodininkystės ar daržininkystės ūkius, taip pat ketinama mokyklose platinti informacinę medžiagą apie vaisių ir daržovių vartojimo naudą. Tokioms priemonėms finansuoti iš Lietuvos nacionalinio biudžeto (Kaimo rėmimo programos) planuojama skirti 300 000 Lt. Kadangi ši suma tik orientacinė ir kasmet  nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos biudžeto galimybes, būtina ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių. Galėtume pasinaudoti Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 501/2008: jei Švietimo ir mokslo ministerija imtųsi iniciatyvos ir pagal minėtą reglamentą parengtų dar vieną programą - gauti ES paramai, skirtai  vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo priemonėms, programos viešinimui (t.y. mokomosioms priemonėms, žaidimams, reklamai žiniasklaidoje ir pan.), gautos papildomos lėšos programos viešinimui ir skatinimui labai sustiprintų vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą, išplėstų jos aprėptį, o sėkmingiau ir efektyviau įgyvendinama programa kasmet leistų prašyti  ES padidinti paramos lėšas programai.

     Tiesiog dabar pats metas sukrusti: apžvelgti turimus rezultatus, programos aprėptį, pripažinti, jog programa neveikia taip, kaip turėtų veikti, ir  sutelkus jėgas atrasti būdų padaryti programą patrauklią mokykloms.

      Pasiūlymai institucijoms:

Žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai:

1. Peržiūrėti ir atnaujinti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programos 2010-2013 mokslo metų strategiją ir programos taikymo taisykles, jas supaprastinant bei atsisakant biurokratinių formalumų (pvz., vaisių nurašymo, kai mokinys neateina į pamokas dėl ligos).
2. Apsvarstyti galimybę apskritai diferencijuoti PVM sveikatai palankiems ir nepalankiems produktams.
3. Apsvarstyti galimybę tėvams prisidėti prie šios programos (finansiškai, pvz. paremiant ją 10 Lt ar daugiau, bei organizacine prasme - logistika ir kt.).
4. Numatyti galimybę nemokamai tiekti žmonėms (pvz. sodininkams) atliekamus vaisius ir daržoves mokykloms, nesusaistant jų kokiais nors formalumais.
5. Koreguoti ir patvirtinti mokykloms tiekiamų vaisių kainas, nes šiuo metu nustatytos žemesnės nei egzistuoja rinkoje. Vaisių kainos turi būti diferencijuotos priklausomai nuo sezono.
6. Nustačius naujas kainas realiai apskaičiuoti kiek vaisių bus nupirkta, kiek mokinių (mokyklų) gali dalyvauti šioje programoje.
7. Efektyviau įtraukti naujus ūkius į programą, aktyviai informuojant juos apie tokią galimybę.
8. Koncentruoti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programos vykdymą verčiau mažesniame mokyklų skaičiuje, bet efektyviau aprūpinant mokinius vaisiais ir daržovėmis, orientuojantis į galutinį tikslą ‒ patiekti 400 g/d vaisių ir daržovių bei suformuoti žmonių grupę, įpratusią nuolat vartoti vaisius ir daržoves.
9. Tiekiamų daržovių ir vaisių asortimentą padaryti įvairesnį, atsižvelgti į miesto ir kaimo vaikų poreikius (kaimo vaikams rudenį obuolius keisti kitomis daržovėmis ir vaisiais).
10. Viešųjų ryšių kanalais viešinti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programą.

Švietimo ir mokslo ministerijai:

1. Parengti projektą, vadovaujantis Reglamentu 501/2008 dėl paramos „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programos įgyvendinimui.
2. Pamokų metu aiškinti vaikams apie vaisių ir daržovių naudą organizmui, organizuoti viktorinas, rašinėlių ir piešimo ir konkursus šia tema, suteikti daugiau žaismingumo, siekiant labiau sudominti vaikus sveika gyvensena, sužadinti jų motyvaciją.
3. Papuošti mokyklas plakatais ir piešiniais vaisių vartojimo tema.
4. Vaikus įtraukti į vaisių ir daržovių paruošimo, plovimo, išnešiojimo ir kt. procesus (galbūt fiksuoti kaip socialinės veiklos valandas)
5. Viešųjų ryšių kanalais viešinti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programą.
6. Inicijuoti socialinę reklamą apie vaisių vartojimo naudą ir madą. Įtraukti "žvaigždes", sportininkus į daržovių ir vaisių vartojimo propagavimą.

Sveikatos apsaugos ministerijai:

1. Parengti naujos Valstybinės maisto ir mitybos strategijos projektą, kuriame numatyti įvairias priemones, skatinančias vaikus ir suaugusius vartoti daugiau vaisių ir daržovių.
2. Viešųjų ryšių kanalais viešinti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programą.
3. Parengti vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo rekomendacijas, skirtas mokykloms.
4. Metodiškai konsultuoti visuomenės sveikatos biurus įtraukiant mokyklas į programą ir dalyvaujant joje.
5. Jei būtų keičiamas Reklamos įstatymas, parengti nepageidautinų maisto produktų ir privalomų sveikatos stiprinimo frazių sąrašą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai:

1. Vaisiams ir daržovėms, tiekiamiems mokykloms, taikyti supaprastintus higienos reikalavimus (panašiai kaip ūkininkų turgeliams).

Savivaldybėms:

1. Pasirašydamos sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis maitinimą mokyklose, sutartyse turi įtraukti kaip vieną iš sąlygų ‒ gebėjimą dalyvauti Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje.
2. Viešųjų ryšių kanalais viešinti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programą.

Visuomenės sveikatos biurams:

1. Informuoti mokyklas apie „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programą, raginti jas joje dalyvauti.
2. Organizuoti informacines ir pramogines akcijas apie vaisių ir daržovių naudą organizmui.
3. Viešųjų ryšių kanalais daugiau viešinti „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programą.

Temos prezentacija

www.netylek.lt informacija