Dar visai neseniai šalį sudrebinęs tyrimų poligrafu skandalas užminė mįslę, kokia yra tyrimų poligrafu, vadinamuoju melo detektoriumi, praktika Lietuvoje ir kodėl atlikus tyrimus kyla skandalai, nepasitikėjimas rezultatais ir aidi kritika tyrimą atlikusiems specialistams.

    Agnė Zuokienė kreipėsi į Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijas, Valstybės saugumo ir Policijos departamentus, Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tarnybas, siekdama išsiaiškinti, kodėl kitose šalyse dažnai naudojami ir pasiteisinantys tyrimai poligrafu itin retai taikomi Lietuvoje. Seimo narė siekė išsiaiškinti, kokios šiuo metu egzistuoja poligrafo naudojimo problemos, kurias galima būtų išspręsti keičiant Poligrafo naudojimo įstatymą ir kokiais atvejais poligrafą naudoti būtų tikslinga ir realu.

    Seimo narė siūlo po truputį plėsti poligrafo panaudojimo galimybes, visų pirma tiriant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Tyrimų poligrafu praktika Lietuvoje

    Tyrimai poligrafu nusikalstamoms veikoms tirti Lietuvoje atliekami nuo 1992 m., policijoje atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose – nuo 2003 m. Iki 2011 vidurio tyrimai poligrafu (tiek ikiteisminio tyrimo bylose, tiek kitose bylose) buvo atliekami tik Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (VAD), o jau daugiau nei pusmetį – ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre (LP KTC). Kitos specialiosios tarnybos dėl savo veiklos specifikos negali tiesiogiai dalyvauti šioje veikloje. Daugiausia užduočių atlikti objektų tyrimą (apie 79 proc. visų užduočių) poligrafu skiria teritorinių policijos įstaigų ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tačiau šiais metais daugiausia užduočių atlikti objektų tyrimus skyrė prokurorai.

    Lietuvoje atliekamų tyrimų poligrafu skaičius ikiteisminio tyrimo bylose, palyginus su kitomis šalimis, taip pat ir su Europos Sąjungos (ES), nėra didelis. Dažniausiai tyrimai yra taikomi ikiteisminiuose tyrimuose dėl nužudymo, tačiau paskutiniuoju metu vis daugiau tokių tyrimų atliekama dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, kai siekiama patikrinti įtariamojo ir nukentėjusiojo parodymus.

    Pasiruošimas tyrimui poligrafu, net ir nesant objektų tyrimo užduoties, iki tyrimo atlikimo vidutiniškai užtrunka nuo 3 dienų iki 2–3 mėnesių.

    Tyrimas poligrafu yra papildoma gynybos ir kaltinimo priemonė ikiteisminio tyrimo metu, todėl dažnai tyrėjai išaiškina proceso dalyviams apie tai, kad jiems pageidaujant ar tyrėjams pasiūlius, gavus sutikimą, toks tyrimas gali būti atliktas. Ikiteisminio tyrimo tikslas yra patikrinti ne tik įtariamųjų, bet ir liudytojų parodymus ir versijas. Tyrėjai daug dėmesio teikia liudytojų pateiktos informacijos patikimumo tikrinimui, todėl kiekvienais metais vis daugiau liudytojų parodymų tikrinama poligrafu. Dažniausiai tyrimo poligrafu tikslas yra ne tik patvirtinti proceso dalyvių parodymus, tačiau ir juos paneigti.

     Specialistai pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrimas poligrafu suteikia naudingos informacijos, padeda tiriant bylą. Pavyzdžiui, atlikus tyrimą poligrafu buvo rastas nužudyto asmens kūnas, kurio buvimo vieta iki tyrimo nebuvo žinoma; randami daiktiniai įrodymai ar nusikaltimo įrankiai; patvirtinami ar paneigiami proceso dalyvių parodymai, kai kitais būdais to padaryti buvo tiesiog neįmanoma; siaurinamas asmenų ratas, kurie galėjo dalyvauti darant nusikaltimą, tokiu būdu vėliau panaikinami įtarimai; nustatomi asmenys ar jų skaičius, kurie dalyvavo darant nusikaltimą, tačiau iki tyrimo tai nebuvo žinoma; patvirtinamos ar paneigiamos ikiteisminio tyrimo bylos versijos ir kt.

    Siekiant, kad tyrimo poligrafu (pasiruošimas, atlikimas ir išvados realizavimas) kokybė būtų kuo geresnė, nuo 2009 m. Lietuvos policijos mokykloje organizuojami 8 akademinių valandų mokymai „Psichofiziologiniai tyrimai“. Šią mokymo programą yra išklausę daugiau kaip 200 policijos pareigūnų, 70 prokurorų, šiais metais mokymus išklausys daugiau kaip 60 pareigūnų.

Institucijų pozicija

    Seimo narė sulaukė gana išsamių institucijų atsakymų ir tvirtinimų, kad, nors tyrimai poligrafu sulaukia nemažai kritikos, tačiau šio prietaiso nauda yra neabejotina. Institucijos pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti Poligrafo naudojimo įstatymą ir kokiais atvejais poligrafą naudoti būtų tikslinga ir realu.

    Policijos departamento ir VRM atstovai teigia, kad būtina tikslinti įstatymo nuostatas, nurodančias, kad yra tiriamas „asmens teiginių teisingumo vertinimas“. Juk tyrimo poligrafu metu nėra nustatinėjamas asmens teiginių teisingumas, nes asmuo, į klausimą atsakantis „taip“ arba „ne“ („nežinau“ ir pan.), tik patvirtina ar paneigia klausimą. Asmens teiginių teisingumo vertinimas atliekamas po tyrimo, kai buvo gauta ar turima duomenų apie tiriamą įvykį.

    VRM teigimu, būtina aiškiai nustatyti, kokių teisinių padarinių sukelia tyrimo poligrafu išvada – ji vertintina kaip papildoma informacija ar kaip juridinis faktas, sukeliantis teisinių padarinių. Policijos departamento manymu, Poligrafo naudojimo įstatyme šiuo metu tyrimo išvadoms suteikti du statusai – kaip faktas (papildoma informacija) ir juridinis faktas, sukeliantis teisines pasekmes (neigiama tyrimo išvada) – neleistini, nes taikomi dvigubi standartai, o tai gali neigiamai paveikti arba pažeisti žmogaus teises ir laisves.

    Taip pat siūloma atkreipti dėmesį į tai, kad teismai tyrimus poligrafu vertina skirtingai, be to, dažnai šį tyrimą suvokia ne kaip objektų tyrimą, o kaip apklausą, nors tai nėra apklausa, kadangi specialistas taiko specialias žinias, o ne atlieka proceso veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio teismų praktiką, sprendimai susiję su tyrimo poligrafu specialisto išvadomis irgi yra skirtingi: viename sprendime tokios išvados pripažįstamos įrodymu, kitame nurodoma, kad BPK nenumato tokio tyrimo, o tyrimo atlikimas, net asmeniui sutikus, prieštarauja Poligrafo naudojimo įstatymui.

    VSD nuomone, norint, kad baudžiamajame procese poligrafo tyrimas galėtų būti taikomas įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo atžvilgiu, o poligrafo tyrimu gauti duomenys ga1ėtų būti naudojami kaip įrodymai, būtina keisti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (BPK).

    Institucijos nuomone, tyrimas poligrafu baudžiamajame procese galėtų būti priskirtas ne prie savarankiškų, o tik prie pagalbinių baudžiamojo proceso veiksmų, kuriais yra tikrinami anksčiau duoti asmens parodymai. Atlikus tyrimą poligrafu gali būti daromos išvados tik apie tirto asmens teiginių teisingumą ar jų melagingumą. Dabar BPK yra įteisinti tik trijų formų asmens parodymų patikrinimo veiksmai: parodymas atpažinti, parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas, todėl norint įteisinti tyrimą poligrafu baudžiamajame procese, reikėtų praplėsti minėtų BPK patikrinimo veiksmų sąrašą.

    VSD atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijoje numatyta, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Todėl įteisinus poligrafo naudojimą baudžiamajame procese, siekiant išvengti draudimo versti duoti parodymus prieš save patį principo pažeidimo, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo teisėsaugos pareigūnų galėtų būti tik informuojamas apie tokio tyrimo atlikimo galimybę, bet ne kokiais nors būdais raginamas ar spaudžiamas sutikti su tokiu tyrimu.

Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikė informaciją, kad savo veikloje nenaudoja poligrafo, tačiau gauti šių ir kitų institucijų atsakymai dar kartą patvirtino, kad kiekvienoje šalyje visada buvo ir bus reikalingi ne tik operatyvūs, bet ir išsamūs, kompleksiški nusikalstamumo, kovos su juo, ypač mokslo pasiekimų taikymo kriminalistikos srityje, tyrimai. Policijos departamento manymu, ateityje tyrimo poligrafu skaičius tik didės, ypač policijos pareigūnų ir valstybės tarnautojų tyrimams. Todėl siūlytų plėsti tyrimo poligrafu taikymo sritis, t. y. nustatyti galimybę tyrimą poligrafu taikyti priimant pareigūnus ar valstybės tarnautojus į tarnybą, išduodant leidimus dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliant juos į aukštesnes arba į lygiavertes pareigas, atliekant patikrinimus, jei kyla abejonių dėl jų patikimumo ar lojalumo, nepaisant to, kokie sprendimai bus priimti dėl asmens kituose tyrimuose.