Sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys savavališkai sumažino atlyginimą, spaudė savo noru išeiti iš darbo, neišleido atostogų, nemokėjo priedų ir premijų, – tokių ir panašių skundų galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Palyginus su ankstesniais metais, sunkmečiu besilaukiančios moterys darbdaviais skundėsi kur kas dažniau.

Jei anksčiau į tarnybą nėščiosios kreipdavosi vos 1-2 kartus per metus, tai vien per pirmąjį 2009 metų pusmetį buvo gauta net 10 skundų. Sulaukiama ne tik skundų raštu: bijančios prarasti darbo vietą ar sulaukti neigiamos darbdavio reakcijos, darbe diskriminuojamos nėščiosios vengia oficialių pareiškimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau skambina telefonu, ar klausia elektroniniu paštu. Dar daugiau yra tokių, kurios tyliai kenčia, nes turi per mažai žinių apie savo teises ir įstatymines garantijas.

      Nėščias moteris gina įstatymai

 
     Ne paslaptis, kad kai kuriems darbdaviams besilaukianti darbuotoja - našta. Mat nėščiąsias reikia dažniau išleisti iš darbo, joms negali skirti sunkesnių užduočių ar dirbti viršvalandinius darbus, dėl prastesnės savijautos gali būti mažiau produktyvios ir kt. Viena moteris Netylek.lt pasipasakojo, kaip priimdamas į darbą, darbdavys buhalterei pasiūlė itin palankias sąlygas, tačiau iškėlė sąlygą - sudaryti nerašytą „sutartį“, kad ji bent penkerius metus jokiu būdu nepastos!
 
     Siekdama užtikrinti, kad besilaukiančios moterys nebūtų atleidžiamos iš darbo dėl nėštumo, o darbdaviai sudarytų palankesnes sąlygas, užtikrintų jų saugą ir sveikatą, Europos Taryba priėmė direktyvą 1992/85/EEB,  kurios nuostatos perkeltos ir į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Juose  numatytos nėščiųjų teisės - motinystės sauga, draudimas dirbti naktį ir kt. pavojingi veiksniai.

      Nėščiai moteriai įstatymai suteikia visą „puokštę“ teisių ir garantijų:

     Svarbu žinoti, kad moteris darbuotoja yra laikoma nėščia nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią nėštumą. Įdomus atvejis kartą buvo nagrinėtas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme. Byloje spręstas klausimas - ar draudimas atleisti darbuotoją iš darbo galioja in vitro apvaisinimo atveju, kai pranešus apie atleidimą iš darbo, kiaušialąstės jau buvo apvaisintos spermatozoidais, bet dar neįvestos į gimdą. Teismas tuomet pasisakė, kad šiuo atveju moteris dar negali būti laikoma nėščiąja.

      Motinystės sauga

     Darbdavys negali įpareigoti besilaukiančią moterį dirbti tokiomis sąlygomis, kurios neigiamai paveiktų jos ir kūdikio sveikatą. Europos Tarybos 1992/85/EEB direktyvoje pateiktas nebaigtinis pavojingų veiksnių sąrašas. Pavojingais fiziniais veiksniais laikomi smūgiai, virpesiai, triukšmas, sunkių nešulių kilnojimas, jonizuojanti spinduliuotė ir pan., jeigu jie gali būti vaisiaus arba placentos pažeidimo priežastimi. Cheminiai veiksniai yra laikomi pavojingais, jeigu jie sukelia pavojų nėščiosios ar negimusio kūdikio sveikatai (gyvsidabris, gyvsidabrio dariniai, anglies monoksidas ir kt).

     Lietuvoje pavojingų veiksnių sąrašas tvirtinamas Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.   Šiame įsakyme išvardintas nėščioms moterims draudžiamų darbų ir pavojingų veiksnių sąrašas. Pavyzdžiui, nėščioji negali dirbti darbų susijusių su litavimu, kalnakasybos darbų po žeme, naro darbų po vandeniu ir kt.

     Darbdavys privalo pašalinti besilaukiančios darbuotojos sveikatai pavojingus veiksnius, O jei neįmanoma to padaryti, darbdavys privalo perkelti moterį į kitą darbą toje pačioje įmonėje. Svarbu tai, kad po perkėlimo nėščiajai turi būti mokamas iki tol gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Jeigu nėra galimybės moters perkelti į kitą darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, mokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
     Pvz.: Viena AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ darbuotoja, dirbusi orlaivių palydove, savo teisę į iki nėštumo buvusį vidutinį mėnesinį atlyginimą, sėkmingai apgynė teisme: kai minėta bendrovė negalėjo pritaikyti orlaivio aplinkos kūdikio besilaukiančiai moteriai, perkėlė darbuotoją dirbti administracinį darbą. Tačiau iki nėštumo gaudavusiai minimalų atlyginimą bei priedą už ore praleistą valandų skaičių darbuotojai vadovai paskyrė mažesnį nei minimalų atlyginimą ir priedą. Buvusi bendrovės darbuotoja savo teisę į iki nėštumo buvusį vidutinį mėnesinį atlyginimą išsikovojo teisme.

     Galimybė pasitikrinti sveikatą darbo metu

     Besilaukianti moteris turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu taip dažnai, kiek yra būtina, ir už tą laiką jai turi būti paliekamas vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 278 str. 7 d.) Darbo kodeksas nekonkretizuoja, kiek valandų nėščioji gali užtrukti tikrindamasi sveikatą, tai nenurodoma ir ES direktyvoje.

     Viršvalandžiai, komandiruotės, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėjimai

     Darbdavys neturi teisės siųsti nėščią moterį į komandiruotę, skirti atlikti viršvalandinius darbus, ar versti dirbti naktį (darbas nuo 22 iki 6 valandos), poilsio ir švenčių dienomis - be pačios moters sutikimo.

     Galimybė dirbti ne visą darbo dieną ir pasirinkti kasmetinių atostogų laiką

 Nėščia moteris gali reikalauti nustatyti jai ne visą darbo dieną (tik nepamirškite, kad tokiu atveju gautumėte atitinkamai mažesnį atlyginimą). Be to, po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo stažo, nėščioji gali pati pasirinkti, kokiu metu išeiti kasmetinių atostogų. Beje, vyrams kasmetinės atostogos gali būti suteiktos moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

      Draudimas atleisti iš darbo

     Atleidimo iš darbo dėl nėštumo rizika gali neigiamai paveikti besilaukiančių moterų fizinę ir psichologinę būseną. Todėl nuo tos dienos, kai nėščia moteris pateikia darbdaviui asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, ją draudžiama atleisti iš darbo. Išimtys - laikinoji darbo sutartis ir darbo kodekse numatytos išimtys, pvz.: leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai darbdavys likviduojamas, darbuotojui atimamos specialios teisės dirbti konkretų darbą, darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali tęsti darbo ir kt.

     Besilaukiančioms moterims svarbu žinoti, kad įstatymai jus saugo ne tik nuo atleidimo iš darbo, bet ir įsidarbinant. Jei moterį atisakoma įdarbinti dėl jos nėštumo, tai jau - tiesioginės diskriminacijos atvejis.

      Nebijokite  skųstis!

     Besilaukiančios moterys turėtų būti ryžtingesnės ir kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nesibaimindamos galimų darbdavio reakcijų. Kai nėščios darbuotojos pusėn stoja tarnyba, darbdavys dažniausiai atsisako diskriminacinių veiksmų. Kartą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi moteris, kurios darbdavys, sužinojęs apie nėštumą, pervedė ją dirbti į šaltą sandėlį ir liepė kilnoti sunkius daiktus. Tarnybai susisiekus su darbdaviu, problema „išsisprendė“ per vieną dieną.

     Tačiau  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali padėti tik kol nėščioji dar dirba. Kai besilaukianti moteris iš darbo jau atleista, grąžinti ją į darbą gali tik teismas. Vadovaujantis DK 295 straipsnio 2 dalimi, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai: kilę dėl darbo sutarties DK 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, kai darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, tokiu atveju per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

     Net ir užsitikrinusios savo darbo vietos stabilumą nėštumą liudijančia asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma, kai kurios moterys patiria darbdavių psichologinį spaudimą. Tuomet nėščioji priversta dirbti priešiškoje, ją žeminančioje aplinkoje. Psichologinį smurtą, priešingai nei kitus diskriminavimo dėl laukimosi atvejus, įrodyti sudėtingiau, tačiau įmanoma, ypač jei nėščia moteris buvo priversta kreiptis į gydytoją dėl darbe patirtos nervinės traumos, ir jai prireikė medikamentų. 

     Psichologinės prievartos atvejų Darbo ginčų komisija ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paprastai netiria. Moteris, patyrusi psichologinę prievartą gali kreiptis į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat į teismą - dėl neturtinės žalos atlyginimo.

     Tik NETYLĖKITE! – Dėl savęs, ir dėl stebuklėlių, kuriuos nešiojate po širdimi!