Nuo A(H1N1) gripo viruso, dar vadinamo kiaulių gripu, pasiskiepijo 42,2 mln. europiečių, iš jų – apie 3 tūkstančiai  Lietuvos žmonių. Pirmosiomis savaitėmis buvo skiepijami tik medikai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, o kai didžioji dauguma medikų pavėluotai nupirktų vakcinų atsisakė, - skiepijami ir visi norintys. Pasiskiepijus nuo pandeminio gripo per keletą savaičių žmogaus organizmas įgyja imunitetą, saugantį jį nuo sveikatai pavojingos ligos tol, kol egzistuoja šio tipo virusas. Vakcina skirta tik pandeminio gripo profilaktikai, ją galima naudoti tik kilus pandemijai, kurią Pasaulio Sveikatos organizacija paskelbė 2009 m. birželio 11 dieną.

      Ar kiaulių gripas vis dar kelia grėsmę?

Lietuvoje laboratoriškai patvirtinta apie tūkstantį kiaulių gripo atvejų ir 23 mirtys nuo jo. Remiantis kitų šalių skaičiavimais, spėjama, kad per pirmąją pandemijos bangą galėjo prasirgti apie 15 proc. žmonių.  Šiuo metu epidemiologinė gripo situacija Europos šalyse ir visame pasaulyje yra dar nepalanki, dominuoja pandeminio gripo virusas. Todėl išlieka pavojus užsikrėsti gripo A(H1N1) virusu. 

Susirgimai sezoniniu gripu ir kitomis užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis paprastai  registruojami iki balandžio mėn. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2010 metų pirmojo mėnesio duomenimis, iš visų Europos Sąjungos šalių 5 valstybės pranešė apie vidutinį sergamumo lygį. Didėjantis sergamumo lygis registruojamas Lenkijoje ir Slovakijoje. Apie plačiai paplitusį aktyvumą pranešė Graikija ir Jungtinė Karalystė (Velsas).  Lietuvoje šiuo metu registruojama mažiau susirgimų  nei pernai tuo pačiu metu.


      Panika kilo, ar buvo išprovokuota?

Išsigandę pandeminio gripo, praėjusių metų pabaigoje žmonės iš vaistinių šluote šlavė plačiai išreklamuotus keleto gamintojų antivirusinius preparatus. Daugelio šalių gyventojų sąskaita pralobo  vakcinos bei antibakterinių vaistų nuo pandeminio gripo gamintojai.  Sukelta panika dėl pandeminio gripo jau vadinama  vienu didžiausių mūsų amžiaus medicinos skandalu. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja atliko tyrimą dėl farmacijos koncernų poveikio informacinei kampanijai apie paukščių ir kiaulių gripą.


      2010 m. birželio 4 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Socialinių klausimų, sveikatos apsaugos ir šeimos reikalų komitetas pranešė, jog Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), ES organizacijos ir nacionalinės vyriausybės, kovodamos su H1N1 pandeminiu gripu, iššvaistė didžiulius pinigus, nepagrįstai kėlė visuomenėje nerimą ir baimę. Pranešime teigiama, jog esama tvirtų įrodymų, jog paniką „išpūtė“ PSO. Pasak pranešimą parengusio Paul Flynn, šios pandemijos iš tiesų nebuvo, o skiepijimo programa tebuvo plačiai taikytas medicinos placebas. ETPA išsiaiškino, jog priimant sprendimus dėl kovos su pandemija pritrūko skaidrumo, nes sprendimus įtakojo farmacijos pramonė. Pasak britų medicinos žurnalo "The British Medical Journal" vyriausiosios redaktorės Fiona Godlee, žurnalistinio tyrimo rezultatai parodė, jog mokslininkams, teikusiems pagrindines rekomendacijas dėl skiepų nuo kiaulių gripo kūrimo, mokėjo farmacijos bendrovės.

     Liepos 5 d. Briuselyje įvyko neformalus  ES sveikatos apsaugos ministrų susitikimas, kuriame ministrai aptarė ir pandemijos konferencijos išvadas, kurios skelbia,  jog pandemija  išbandė mūsų  struktūras, bendradarbiavimą tarp sektorių  ir gebėjimus, o dabar labai svarbu pasinaudoti įgyta patirtimi, kad sveikatos krizės ateityje nepadarytų tokios didelės žalos šalių ekonomikai.
     Belgijos ministrė, atsakinga už sveikatos politiką, Laurette Onkelinx  pabrėžė, jog turime kritiškai ir objektyviai išanalizuoti priemones, kurių buvo imtasi tiek nacionaliniu, tiek Europos, tiek PSO lygmeniu, bei įvertinta kiekvienos šalies patirtis – dalis priemonių buvo veiksmingos, kita dalis – kritikuotinos.

Milijonas – už nebeilgai galiosiančią vakciną

Panikai Lietuvoje jau atslūgus, šių metų sausį, Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, jog už 1 mln. litų iš Nyderlandų nupirko 27 tūkst. dozių vakcinos „Pandemrix“. Tuo metu ne viena Vakarų Europos valstybė jau ieškojo, kaip atsikratyti vakcinos pertekliaus ir jį perparduoti. 

Vakcinos galiojimo laikas – 2 metai nuo jos pagaminimo. Tačiau SAM už 1 mln. litų nupirko  tokią vakcinos partiją, kurią galima bus vartoti tik 10 mėnesių nuo skiepijimų Lietuvoje pradžios. Pandeminio gripo vakcina „Pandemrix“ paruošiama skiepijimui sumaišant skirtinguose buteliukuose esančias suspensiją ir emulsiją (arba antigeną ir adjuvantą). Vakcina gaunama tik sumaišius abu komponentus. Vakcinos galiojimo laiku laikomas trumpesnis vieno iš komponentų (emulsijos) galiojimo laikas – tik iki 2010-ųjų spalio...

Pvz.: Klaipėdos apskričiai vasarį buvo išdalyta 1 840 vakcinos dozių, o jau šį rudenį 1 615 pandeminio gripo vakcinų, kurios liko nepanaudotos, nes apskrityje pasiskiepijo tik 225 žmonės, teks nukenksminti ir sunaikinti... Užkrečiamųjų ligų centre nepanaudotos vakcinos nuo kiaulių gripo dar liko 22 tūkst. dozių.

Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, vakciną Lietuva perpirko už tokią pačią kainą, kokią mokėjo ir olandai. Jei perparduodamas buvo nebeilgo galiojimo produktas, tai gal ir kaina turėjo būti kur kas mažesnė?..


Balandžio 14 d.  LRS Sveikatos reikalų komitetas kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru organizavo nacionalinį gripo forumą „Buvo vakar, bet aktualu ir šiandien“. Seimo narė A.Zuokienė  Europos Užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės centro gripo koordinatoriaus prof. A. Nicoll paklausė: "Jei pirmieji pandeminio gripo atvejai registruoti pernai balandžio mėnesį, o  epidemija paskelbta 2009 m. birželį, ar galima spėti, jog vakcina buvo pagaminta gerokai anksčiau, nei buvo registruojami pirmieji atvejai? Mat, vakcinos anotacijoje rašoma, jog jos galiojimo laikas yra 2 metai, tuo tarpu tos, kurią įsigijo Lietuva, galiojimas baigiasi jau šių metų pabaigoje." Prof. A.Nicoll atsakė nesvarstęs šio prieštaravimo, tačiau jis norįs tikėti, kad vakcina pagaminta jau po to, kai buvo registruoti pirmieji susirgimų atvejai. Taip pat minėjo, jog dėl vakcinos galiojimo laiko jau pasigirsta diskusijų, todėl itin didelė tikimybė, kad galiojimo laikas visoms pandeminio gripo vakcinoms bus pratęstas dar vieneriems metams.

„Vakcina buvo perpirkta be jokios nuolaidos, nors pandemija jau  rimo. Pagal visas ekonominės logikos taisykles, besibaigiančio galiojimo produktai turi mažesnę kainą. Dabar jau matyti, kad liks nepanaudota daugiau nei 20 tūkst. vakcinos dozių. Reaguojant į susiklosčiusią situaciją, reiktų bandyti perparduoti vakciną, nors ir su  50 proc. nuolaida, ir  sugrąžinti į biudžetą bent trečdalį milijono litų. Tačiau esu tikra, niekas to net nebandys daryti, nes taip tik patvirtintų, jog perkant vakciną buvo gerokai permokėta,” – sako Agnė Zuokienė.

Klausimas SAM

Sveikatos apsaugos ministro atsakymas

Komentarai



Dainius Kepenis
2010-06-10 19:58:40
Sveiki, sveikinu jus, miela Agne, už aktyvią poziciją pandeminio gripo vakcinavimo istorijoje. Jums nesunku patikrinti, kaip suveikė vakcina pasiskiepijusius žmones. Juk tai turėtų būti labai įdomu ir visai nesudėtinga- pakako paimti žmogaus el. paštą ar tel.Nr. ir paprašyti informuoti centrą nesėkmės atveju. Kartu atlikti atrankinę apklausą. Tikriausiai tai ir padaryta :) O jei ne - tai kodėl? Be to, kas atsakingas už nepanaudotas vakcinas? O kas atsakys už akivaizdžią reklaminę akciją? Jei tai bus palikta be atsakymų- tai ir toliau farmamafai nebaudžiami laikys ranką mūsų kišenėse ir ims kiek norės. Sėkmės jums!

Atsakyti