„Kodėl virtos dešros ir dešrelės vadinamos „pieniškomis“, jeigu jose nėra pieno? Prieš daugiau nei keletą dešimtmečių  į tokias dešreles iš tiesų dėdavo pieno miltelių, tačiau šiais laikais jos tikrai nėra pieniškos -  išlikęs tik pavadinimas <...>“ - Tai – vienos diskusijos apie maisto kokybę ištrauka, paskatinusi mus ieškoti konkretaus atsakymo. Įminkite šią mįslę ir Jūs:

„Pieniškos“ dešrelės = aukščiausios rūšies
Aukšiausios rūšies = ne daugiau kaip 3% pieno miltelių sudėtyje
-----------------------------------------------
Tai kodėl tuomet dešrelės  „Pieniškos“?

Laužėm galvas, kol galiausiai nusprendėm - veikiausiai dėl skambesio, nostalgiškų vaikystės prisiminimų, ar tiesiog įpratimo...

      Žiūrim ką turim standartuose ir higienos normose:

     „Pieniška dešra“  ir „Pieniškos dešrelės“ -  tradiciniai geros kokybės mėsos gaminių pavadinimai. Lietuvos Standartas nustato, kad taip vadinami gaminiai privalo atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius.   O kad vartotojas nebūtų klaidinamas mėsos gaminio, pavadinto žodžiais: „pieniška“, „pieniškos“ sudėtyje būtinai turėtų būti pieno miltelių. Nors pagal  Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai“ nuostatas aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje neleidžiama naudoti baltyminių mėsos pakaitalų, virtų pieniškų dešrų ir pieniškų dešrelių gamybai numatyta išimtis -  pieniškų dešrų juslinėms savybėms pagerinti iš viso leidžiama naudoti ne daugiau kaip 3 proc. pieno ir kiaušinių miltelių. Na, kas iš tiesų „gerina“ juslines gaminių savybes dabar jau žino ir darželinukai – skonio stiprikliai! 
     Ar iki 3% pieno miltelių kiekis virtose dešrose ir dešrelėse – tik tam, kad „pateisintų“ gaminio pavadinimą? 
     Kadaise tiesiog prisirišome prie pamėgtų pieniškų mėsos gaminių (o pripratimas – antras prigimimas), ir šiandien jau nebesusimąstome - ką reiškia šis pavadinimas? Kodėl mes norime „pieniškų“ dešrelių? Kodėl tėveliai vaikučiams dažniau perka „pieniškas“ arba „vaikiškas“ dešreles, nors pirmosios - nėra pieniškos, o antrosios – nuo įprastinių skiriasi tik paveiksliukais ir pavadinimu?.. 

 

      Žiūrim ką turim receptūroj ir etiketėse:

     Etiketėje žaliavos ir maisto priedai turi būti išvardyti pagal kiekį mažėjančia tvarka. Tačiau jei skaitom virtų dešrelių ir dešrų sudėtį ir matom:  kiauliena, kiaulių pažandės, lašinukai, vanduo, maistinės kiaulių odelės, o visa kita - manų kruopos, miltai, lieso pieno milteliai, tirštikliai, skonio stipriklis, lipnumą reguliuojanti medžiaga, kvapiosios medžiagos , antioksidatoriai, stabilizatoriai, dažikliai, konservantas, - tai kokio pavadinimo reiktų tikėtis etiketėje? – „Virtos Pažandžių dešrelės“, o gal „Virta kiaulių odelių dešra“?

      Pagal galiojančią tvarką, pavadinime negali būti vartojami bendriniai žodžiai, kurie akcentuoja žaliavas, jei mėsos gaminyje šių žaliavų nėra. Tačiau kodėl leidžiama pavadinime akcentuoti žaliavas, kurių gaminyje yra vos vienas, du, geriausiu atveju - trys procentai? 

 

      Net ir 3% pieno miltelių kai kam yra nuodas!

     Nepamirškime, kad Lietuvoje apie 50-70%  suaugusių žmonių ir apie 3% vaikų netoleruoja laktozės. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjo Dr. Almanto Kranausko, net menkiausias kiekis pieno produktų šiems žmonėms sukelia problemų žarnyne, kurios vėliau sąlygoja dar didesnių sveikatos sutrikimų, todėl  ir 3% pieno miltelių virtose dešrose ir dešrelėse jiems yra nuodas. Deja, daugelis maisto (ir net vaistų) gamintojų to nepaiso ir pienu ar laktoze "pagerina" daugelį gaminių.

      Kaip vykdant mėsos gaminių kokybės kontrolę vertinami tokie mėsos gaminių pavadinimai, kaip: „Pieniškos dešrelės“ ir „Pieniška dešra“?

     Anksčiau yra pasitaikę tokių vartotojų klaidinimo atvejų:

- Gaminiai pavadinimu „Pieniškos dešrelės“ kai kurių gamintojų buvo gaminami nenaudojant pieno miltelių; pieno baltymai nenurodomi  nei receptūroje, nei ženklinimo etiketėje;

-  ,,Pieniškų dešrelių“ receptūroje, gamybos kortelėje ir ženklinimo etiketėje nurodomi pieno milteliai,  tačiau patikrinimo metu randama, kad gamyboje naudojami  lieso pieno išrūgų milteliai;

- Sudėjus baltyminių mėsos pakaitalų kiekį (sojos baltymų izoliatas ir pieno miltelių) procentais gaunamas didesnis negu leidžiamas baltyminių mėsos pakaitalų kiekis.

     Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Artūro Bagotyriaus, vartotojai dėl virtų mėsos gaminių kurių pavadinimuose vartojami žodžiai „pieniška, pieniškos“ ženklinimo nesiskundė, ir pažeidimų pastaruoju metu dėl pieno miltelių nenaudojimo nenustatyta.

     Žinant tai, kad į bet kokius priekaištus dėl produktų kokybės ir vartotojų klaidinimo perdirbėjai ir gamintojai reaguoja labai keistai – ima  teisintis, kad produktai žmonių sveikatai pavojaus nekelia, - turim mažai vilčių, kad „pieniškų“ dešrelių pavadinimai  pasikeis.  Bet mąstantis vartotojas nori žinoti ką valgo ir produktus nori vadinti tikraisiais vardais: jei karviena nėra jautiena, o tepus riebalų mišinys – nėra tikras sviestas, tai ir virtos dešrelės nėra pieniškos dešrelės.