Seimas pritarė Agnės Zuokienės siūlymui nuo 21 proc. iki 9 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį visuomeninio transporto paslaugoms.

    Pasiūlymas buvo parengtas remiantis Europos Sąjungos valstybių narių patirtimi bei visuomeninio transporto sektoriaus problemų analize Lietuvoje. 21 proc. PVM tarifas visuomeninio transporto paslaugoms Lietuvoje, galiojantis nuo 2009 metų – vienas didžiausių Europoje. Belgijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Olandijoje ir kt. PVM tarifas visuomeninio transporto paslaugoms – nuo 3 iki 6 proc. Tuo tarpu Danijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje visuomeninio transporto paslaugos neapmokestinamos išvis.

    Vyriausybės išvadoje Seimui buvo siūloma nepritarti PVM visuomeninio transporto paslaugoms sumažinimui. Neatsižvelgta į tai, kad per kelerius metus degalai pabrango 37 proc., kelių mokestis išaugo dvigubai, padidėjo pridėtinės vertės mokestis. Vyriausybės pozicija – visą mokestinę naštą perkelti ant keleivių. Jau šiuo metu išlaidos visuomeninio transporto paslaugoms gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų krepšelyje sudaro daugiau nei 2 proc., kai, pavyzdžiui, Vokietijoje  – 0,2 proc.

    Keleivių vežimas yra visuomenei būtina ir reikalinga paslauga. Didžiulę dalį bilietų kainos dengia pati valstybė, nes be nuolaidos parduodama vos 30 proc. bilietų, pusė bilietų parduodama su 80 proc. nuolaida, 20 proc. bilietų – su 50 proc. nuolaida.

   Nors Vyriausybė nepritarė PVM visuomeniniam transportui sumažinimui, argumentuojant, kad valstybės biudžetas netektų apie 68 mln. Lt, neatsižvelgta į paprastus skaičiavimus. Nuo 2009 m. padidintas PVM nėra surenkamas: bendrovės yra įsiskolinusios biudžetui arba sudariusios mokestinių paskolų sutartis. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno m. bendrovių 2010 ir 2011 m. mokėtinas PVM sudarė atitinkamai 45 mln. Lt ir 46 mln. Lt, o jų skolos biudžetui – 45 mln. Lt ir 47 mln. Lt. Kitaip tariant, bendrovės nepajėgios mokėti PVM. Dėl Vyriausybės atliktų skaičiavimų abejonių kyla ir dėl to, kad štai prieš dvejus metus, kai buvo siūloma PVM tarifą visuomeninio transporto paslaugoms sumažinti daugiau, t.y. iki  8 proc., Vyriausybė buvo paskaičiavusi, kad dėl to biudžetas netektų kur kas mažiau – apie 28 mln. Lt pajamų.

    Dėl kelerius metus galiojusio padidinto PVM nelaimėjo niekas. Išaugo įsiskolinimai vieni kitiems. 2009 m. pabaigoje trijų didžiųjų šalies miestų savivaldybių skolos keleivių vežimo bendrovėms už kompensacijas lengvatiniams bilietams ir nuostoliams padengti sudarė net 155 mln. Lt.