R.Jankevičiūtės nuotr.

    Lietuvoje vis daugėja nesąžiningų įmonių, per kelerius metus baustų po kelis ar net keliolika kartų. O taip norėtųsi, kad viskas būtų skaidriau, gražiau, patikimiau. Tikrai malonu būtų žinoti, kad įmonė, iš kurios perkame maistą, yra patikima, neturi nuobaudų, o jei kažkada ir turėjo, jas panaikino ir tiekia tik kokybišką, patikrintą ir pavojaus sveikatai nekeliantį maistą. O jei galiotų privalomas ženklinimas, aiškiai nurodantis įmonės patikimumą?    Štai Danijoje galioja informavimo apie maisto higieną „šypsenėlių“ sistema. Remiamasi privalomu ženklinimu pagal vertinimo rezultatus atitinkamai vienu iš penkių simbolių, kurių reikšmės yra suprantamos vartotojams. Ši pasiteisinusi sistema motyvuoja įmones bei padeda gerinti maisto saugą šalyje.

    VMVT pritaria, kad privalomas „šypsenėlių“ sistemos modelio įgyvendinimas padėtų vartotojams geriau pasirinkti viešojo maitinimo įmonę, todėl prieš keletą metų susipažinusi su Danijos valstybinės maisto kontrolės institucijos vykdomu „šypsenėlių“ sistemos modeliu, kuriuo Danijos vartotojai labai pasitiki, šia idėja bandė sudominti Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių turizmo informacijos centro pavaldumo subjektus, tačiau dėl lėšų stokos niekas nepanoro šios sistemos modelio įgyvendinti. Be to, įvairių vykusių seminarų metu su „šypsenėlių“ sistemos modeliu buvo supažindinti šalies viešojo maitinimo įmonių atstovai, tačiau jie taip pat nesusidomėjo ir nepritarė šiai idėjai.

    Kyla vienintelis klausimas, kodėl įmonės taip bijo „šypsenėlių“ sistemos įvedimo? Gal tiesiog nuolatinis patekimas į Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą verčia įmones nepritarti tokiai sistemai?

Gauti plačiausią šypseną pavyktų nedaug kam?

      Kyla klausimas, ar VMVT interneto svetainėje nuo 2009 m. skelbiamas nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas, atnaujinamas 2 arba 3 kartus per metus, duoda teigiamų rezultatų. Ar viešumas padeda kovoti su nesąžiningumu, neatsakingumu. Norisi tikėti, kad įmonės deda pastangų, norėdamos būti išbrauktos iš sąrašų. 2009 m. į sąrašą buvo įtrauktos 44 įmonės, 2010 m. – 47, 2011 m. – 34 įmonės.

    Į sąrašą įtrauktos maisto tvarkymo įmonės reaguoja labai skirtingai: vienos nedelsiant pašalina išaiškintus trūkumus, investuoja lėšas į naujų technologijų įsigijimą ir prašo VMVT teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų išbraukti iš šio sąrašo, kitos nededa jokių pastangų.

    Yra ir tokių maisto tvarkymo įmonių-„senbuvių“, kurios nespėja būti braukiamos iš sąrašo, per tuos metus, kai viešinamas šis sąrašas, jos įtrauktos jau ne vieną kartą, pvz.: UAB „Eigirdžių agrofirma“, UAB „Rivona“, UAB „Augma“, UAB „Plungės šaltis“ arba „rekordininkė“ UAB „Vičiūnai ir partneriai“. Vien per 2010–2011 metus UAB „Vičiūnai ir partneriai“ buvo bausta 9 kartus, už įvairius šiurkščius pažeidimus sumokėjo daugiau nei 42 tūkst. Lt baudą.

    Valstybinės maisto kontrolės rezultatai patvirtina, kad kasmet didėja maisto tvarkymo subjektų skaičius. Per penkerius metus labiausiai daugėjo maisto prekybos įmonių – jų padaugėjo daugiau nei dvigubai (nuo 9876 iki 20315). Vien 2011 m. 39 proc. patikrintų maisto tvarkymo subjektų buvo nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai.

   Negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose 2011 m. daugiausia nustatyta bendrų higienos pažeidimų:

  2 000 tonų – 100 vilkikų – sveikatai kenksmingų ir nesaugių maisto produktų

    2011 m. atsakingiems darbuotojams už teisės aktų reikalavimų nevykdymą gaminant, laikant, transportuojant ir tiekiant vartotojams maisto produktus iš viso skirtos 2577, iš jų: baudos 2416 (2010 m. – 2930) – 202140 Lt sumai (2010 m. – 378230 Lt sumai), įspėjimai – 161 (2010 m. – 461). Surašyti sprendimai 1665 (2010 m. – 1682), iš jų: sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo – 289, sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo – 42, sprendimai dėl produkto (-ų) teikimo į rinką sustabdymo – 269 (130,6 t maisto produktų), sprendimai dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo – 1019 (1795,6 t maisto produktų), sprendimai dėl nesaugaus produkto – 12 (65,3 t maisto produktų), sprendimai laikinai uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką, demonstruoti produktą (taikyti, kai produktas buvo nesaugus) – 33.

    Tad kaip atrodytų šypsenėlė įmonės, bandžiusios į rinką tiekti salmonelėmis užkrėstą vištieną, pesticidais apnuodytą daržovę, arba šypsenėlė įmonės, maitinančios vaikus kenksmingais produktais? Gal todėl jau „prisidirbusios“ ir kasmet tai kartojančios įmonės kaip įmanydamos vengia viešumo. Tačiau vartotojas turi teisę žinoti.