Justo Venslovo nuotr.

      Šiuo metu Seimo narys gauna 6,9 tūkst. litų atlyginimą (iki mokesčių) bei 2,1 tūkst. litų išlaidoms,  susijusioms su Seimo nario parlamentine veikla,  kurios yra atlyginamos iš valstybės biudžeto. Labai daug žmonių mano, kad pastarosios parlamentarų išlaidos „pieštukams“ – dar viena alga.Kad tai nėra darbo užmokestis, praėjusiais metais išaiškino ir Konstitucinis Teismas, pateikęs išvadą, jog „Seimo nario  parlamentinės veiklos išlaidų ir atlyginimo sampratos  negali būti tapatinamos, kiekviena jų turi savarankišką turinį, jos nėra sinonimai ir nė viena iš jų neapima kitos“.  Be to, už šias išlaidas privaloma atsiskaityti - pateikti Seimo kanceliarijai kvitus: kas, kam ir už kiek pirkta, naudota. Ši praktika būdinga daugeliui ES valstybių -  kai nustatomas tam tikras bazinis parlamento nario atlyginimas, o greta jo dar mokami tam tikri priedai, susiję su pareigomis parlamente, taip pat įvairios išmokos ar kompensacijos transportui, būstui, biuro reikmėms ir kt.

     Vyriausybei paskelbus valstybės lėšų taupymo doktriną, iškilo  klausimas – ar Seimas nėra nepagrįstai išskirtas iš kitų, tad 2009 metų lapkričio mėnesį buvo nuspręsta 2010-iesiems metams su parlamentine veikla susijusias Seimo narių išlaidas susimažinti iki 1 VMDU. Tačiau Seimo nariams sunkmetis baigsis metais anksčiau nei pensininkams - pakeitimai dėl išlaidų susimažinimo galioja tik iki 2010 m. gruodžio 31 d., nors tiek pensijos, tiek kitos mažintos išmokos jautriausiose srityse buvo ne vieneriems metams.

     Taupoma tik sąžiningesnių ir taupesnių parlamentarų sąskaita

     Taupymo mastas priklauso nuo atsakingų Seimo narių sąžinės, valios ir motyvacijos. Per 2009 m. liko nepanaudota Seimo nariams skirtų biudžeto lėšų išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla 508280,00 litų. Seimo nariai nepanaudojo daugiau nei 0.5 milijono iš jų parlamentinei veiklai skirtų 6 milijonų litų.Taupumu pasižymėjo Česlovas Stankevičius, Irena Degutienė, Loreta Graužinienė, Andrius Kubilius, Eligijus Masiulis ir kt. 

     Frakcijoms bei komitetams skirtų biudžeto lėšų per 2009 m. nepanaudota 50678,00 litų. Tėvynės sąjungos frakcija išnaudojo tik 39 proc., šiai veiklai skirtų pinigų, nors tai didžiausia pagal savo narių skaičių frakcija (46 nariai), tačiau pinigų išleido - lyg joje būtų vos 16 Seimo narių. Tik pusę lėšų išleido ir Mišri Seimo narių grupė, tuo tarpu kitos frakcijos išnaudojo beveik visus pinigus, o kai kurios net viršijo (Tautos prisikėlimo frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija).  Visos frakcijos bendrai sutaupė apie 31 tūkst. litų (iš jų 25 tūkst. - Tėvynės sąjungos frakcija). 

     Komitetų veiklai skiriamos labai skirtingos sumos. Štai Europos reikalų komitetui - 16280 lt per metus, Švietimo, mokslo ir kultūros  - 9545 lt, Užsienio reikalų komitetui ir Nacionalinio saugumo komitetui - po 8985 lt, kai tuo tarpu trims komitetams - Audito, Informacinės visuomenės plėtros ir Žmogaus teisių - po 6175 litus.  Skirtus limitus viršijo tik du komitetai - Ekonomikos ir Audito, o daugiausiai sutaupė Informacinės visuomenės plėtros, Europos reikalų bei Kaimo reikalų komitetai. Iš viso komitetai sutaupė apie 19 tūkst. litų.

Frakcijoms bei komitetams skirtų lėšų (2009 m.) ataskaitos:


     Pasiryžusių neišnaudoti visų parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų tikrai padaugėtų, jei taupymas būtų motyvuotas ir tikslingas.

      Motyvacija – galinga jėga

• Siūlome paraginti Seimo narius taikyti sau dar griežtesnius taupymo reikalavimus dėl labai konkretaus kilnaus tikslo,  nes visos  jų sutaupytos parlamentinei veiklai skirtos ketvirčio lėšos būtų pervedamos ne atgal į Valstybės biudžeto sąskaitą, o į specialų Parlamento pagalbos fondą, labai konkrečiam tikslui įgyvendinti;

• Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustatanti Seimo valdyba kas ketvirtį nuspręstų,  kokiam konkrečiam tikslui bus paskirtos sutaupytos nepanaudotos su parlamentarų veikla susijusios lėšos, pvz.:  paremti nukentėjusius nuo 2010 pavasario potvynio Lietuvoje, arba Parlamento pagalba galėtų būti skiriama prie Smolensko įvykusios Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofos aukų šeimoms paremti, ir t.t.

• Kadangi su parlamentine veikla susijusios išlaidos yra  tikslinės lėšos, nebūtų sudėtinga jas įtraukti į apskaitą ir pervesti į specialų fondą. Iš dalies panaši sistema šiuo metu yra Prancūzijos Parlamente, kur padėjėjams skirtos sumos neišnaudojęs deputatas sutaupytus pinigus gali pervesti savo frakcijai Parlamente, kuri naudoja lėšas savo reikmėms.

Seimo narės A.Zuokienės pasiūlymas pateiktas Seimo Pirmininkei I.Degutienei

      Dar keletas idėjų:

     Ne kartą teko girdėti Seimo narius piktinantis, kad reikia pristatyti išlaidas pateisinančius dokumentus. Galima būtų nustatyti tam tikrą protingumo kriterijais paremtą sumą, tarkime, vieną tūkstantį litų, už kuriuos nereikėtų atsiskaityti, o jei jau su Seimo nario parlamentine veikla susijusios išlaidos būtų didesnės nei  1000 litų, Seimo narys  privalėtų atnešti pateisinančius dokumentus ir už išleistą vieną tūkstantį,  ir už kiekvieną litą virš tūkstančio.

     Galėtų būti įvesta atsakomybė taupyti vengiantiems Seimo nariams. Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija tokį patarimą yra davę Latvijos vyriausybei. Galbūt  reikėtų juo pasinaudoti ir mums?

     Štai Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių rūmų nariams netgi nustatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai melagingų duomenų pateikimą išlaidų kompensavimui – iki 12 mėn. laisvės atėmimo arba bauda, arba abi šios bausmės!

     Šiandien tiek vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinkti, tiek patekę per partijos sąrašus Lietuvos Seimo nariai turi vienodą padėjėjų skaičių (vienam Seimo nariui tenka trys Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus etatai) bei tokias pačias su parlamentine veikla susijusias išlaidas. Vienmandatėse apygardose į Seimą išrinktiems parlamentarams galėtų būti skiriamos didesnės su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Nes vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti parlamentarai nuolat grįžta į savo rajonus pas rinkėjus ir taip sunaudoja žymiai daugiau kuro. Dažno vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinkto parlamentaro padėjėjai dirba ne tik  Seime, bet ir apygardoje, tad padėjėjų galėtų turėti daugiau nei daugiamandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai.

 
      Parlamento narių atlyginimai ir išmokos parlamentinei veiklai kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse

     Nors išleista gausybė ES direktyvų ir reglamentų ir ne vienoje srityje galioja bendra valstybių narių vidaus teisė, tačiau požiūris į parlamento narius bei jiems skiriamas atlygis ES šalyse labai skirtingas. Kai šiandien Lietuvoje kyla tiek diskusijų dėl parlamentinių išmokų bei kokio atlygio verti mūsų parlamentarai, įdomu palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių išmokas Seimo nariams. 
 
     LRS Parlamentinių tyrimų departamentas atliko kruopščią analizę,  kuri parodė, kad skirtingos  vietos tradicijos, valstybės ekonominės išgalės, šalies teritorijos dydis ir geografinis kompaktiškumas bei kitos aplinkybės padiktavo labai skirtingą praktiką kiekvienoje šalyje. Jei Lietuvos parlamentarai norėtų pasakyti, jog jų gaunamos parlamentinės išlaidos yra dar labai mažos, galėtų nurodyti Prancūzijos pavyzdį, kur parlamentinės išlaidos net 10 kartų didesnės už Lietuvos Seimo nario išlaidas (5837 eurai per mėnesį).  Tačiau galima būtų rasti ir dešimtis argumentų Lietuvos Seimo narių nenaudai…

     Pateiktoje analizėje lyginamos arba išmokos transportui, arba išmokos  ryšio priemonėms, ar pedėjėjų atlyginimai, deja, nėra palyginta, kiek iš viso vieno parlamento nario darbo vieta kainuoja skirtingų šalių mokesčių mokėtojams.  Vienose šalyse parlamento nariai iš viso neturi padėjėjų, o kitose valstybė apmoka net 4 ar 5 padėjėjus, vienur mokamos reprezentacinės išlaidos, kitur - transporto kompensacijos ir t.t. Todėl būtų labai subjektyvu lyginti tik kurią nors vieną išmokų rūšį, nevertinant bendro vaizdo.

      Parlamentarų atlyginimas ES

      Bulgarijoje pagrindinis parlamentaro užmokestis susietas su vidutiniu mėnesio užmokesčiu (VDU), t.y. parlamentarai gauna 3 xVDU, Estijoje – 4xVDU. 
       Latvijos parlamento (Saeimos) narių atlyginimas susietas su  viešojo sektoriaus atlyginimo vidurkiu, kuris dauginamas iš 3,2. 
     Lenkijoje parlamentaro atlyginimas  susietas su bet kurios ministerijos viceministro pareigybės atlygiu tik jį reikia padauginti iš  4,4. 
      Vengrijoje  parlamento nariai gauna 6 kartus didesnį atlygį nei  valstybės tarnautojo bazinis atlyginimas.
       Lietuvoje Seimo nario atlyginimas skaičiuojamas taip pat siejant jį su valstybės tarnautojų pareiginės algos baziniu dydžiu (šiuo metu 450 lt), kuris dauginamas iš 15,36. Šiuo metu parlamento nario atlyginimas neatskaičius mokesčių - 6912 lt. Palyginimui -  kitų pareigūnų koeficientai: Ministro Pirmininko - 25,8, ministrų - 23,8, Lygių galimybių kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kaip ir didžiųjų miestų merų - 10,98, Generalinio prokuroro – 13,60.
      Nuo 2011 sausio 1 dienos Seimo nariams šis koeficientas didės iki 19,4.

      Parlamentarų išlaidos transportui ES

     Patirtos parlamentarų transporto išlaidos kai kuriose kitose ES šalyse kompensuojamos pagal atstumus, kuriuos parlamentarams tenka įveikti vykstant į darbą.  Latvijos Saeimos nariams nustatytas vienas kompensavimo koeficientas, jei  važiuodami iki darbo parlamentarai įveikia mažiau nei  60 km, kitas koeficientas - jei tenka važiuoti  60-150 km, ir trečiasis - jei atstumas didesnis nei 150 km. 
     Panaši tvarka ir Suomijoje: jei parlamentaras  gyvena Helsinkyje,  gauna nedidelį transporto išlaidų priedą, gyvenantys toliau – didesnius.  
     Slovėnijoje parlamento nariai kas mėnesį gauna papildomas išmokas, skirtas darbui jų rinkiminėje apygardoje ir jų dydis priklauso nuo to, koks yra atstumas nuo rinkimų apygardos iki Nacionalinės Asamblėjos.

       Parlamento narių padėjėjai ES

     Vienam Lietuvos Respublikos Seimo nariui tenka trys Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus etatai, o trijų padėjėjų atlyginimai valstybei per mėnesį  kainuoja apie 2500 eurų. Lyginant  išlaidas padėjėjajms, Lietuva panašiausia į  Airiją, Belgiją, Nyderlandus bei  Austriją, kur parlamentaro padėjėjams skiriamas biudžetas yra apie  2000 eurų  per mėnesį. Austrijoje, Nyderlanduose kokių nors ribojimų padėjėjų skaičiui nėra. Austrijoje konkretų atlyginimą padėjėjui su juo sudarytoje darbo sutartyje nustato pats parlamentaras, tačiau yra nustatytas tam tikras padėjėjų atlyginimams skirtos sumos limitas. Nyderlanduose Atstovų rūmų narių padėjėjams atlyginimas mokamas iš frakcijų gaunamų lėšų ir kiekviena frakcija gali nustatyti savo darbo užmokesčio padėjėjams taisykles. Prancūzijoje deputatams skiriamos išmokos, skirtos trijų padėjėjų atlyginimams išmokėti, tačiau deputato noru ši suma gali būti paskirstyta nuo 1 iki 5 padėjėjų, kuriems skiriama 9021 eurų suma per mėnesį. Jei parlamentaras jos neišnaudoja, gali pervesti lėšas savo frakcijai, kuri pinigus paskirsto frakcijos darbuotojams.  Vieno parlamento nario padėjėjų atlyginimo bendras biudžetas Vokietijoje sudaro 14 000 eurų, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje - po 9000 eurų, Čekijoje - 1300 eurų, Lenkijoje - 300 eurų, tuo tarpu Estijoje nėra numatyti parlamentaro padėjėjų etatai, kai Graikijoje jų - net 5.

     Įvertinti, ar Lietuvoje išmokų parlamentarams sistema yra geresnė, ar blogesnė nei kitų šalių - neįmanoma, nes vertintume ne bendrą visumą, o pagal vieną kurį kriterijų. Vienose šalyse atlyginimas nedidelis, bet yra galimybė turėti daugiau padėjėjų, kompensuojamos transporto išlaidos, kitose -  atlyginimas didesnis, tačiau kitų kompensacijų žymiai mažiau.

     Vis dėlto, kiekvieno Seimo nario parlamentinei veiklai skiriama konkreti suma, ir sutaupytas lėšas reikėtų išleisti kaip galima prasmingiau, o turint konkrečių kilnių tikslų, galima būtų sutaupyti žymiai daugiau.

      Taupyti negalima išleisti. Kur dėti kablelį?

     Seimo narės A.Zuokienės Seimo Pirmininkei pateiktas pasiūlymas dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų taupymo motyvacijos buvo perduotas Seimo kancleriui J.Mileriui išnagrinėti su teisės bei  finansų specialistais, ir 2010 05 19 aptartas Valdybos posėdyje. Deja, nuspręsta pasiūlymui nepritarti. 
     Viena iš Seimo kanceliarijos nurodytų priežasčių - "Parlamento pagalbos fondo įkūrimas ir nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų pervedimas į šį fondą Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos būtų vertinami kaip proinfliacinė politika ir fiskalinės drausmės nepaisymas. Tai apsunkintų mūsų siekius vykdyti konvergencijos kriterijus ir sklandžiai prisijungti prie euro zonos".  
     Kitais žodžiais tariant - jei Seimo nariai taupys, o sutaupytos lėšos bus skiriamos pagal prioritetus nustatytoms problemoms - nuo potvynių ar kitų didelių bėdų nukentėjusiems žmonėms, - mes negalėsime prisijungti prie euro zonos, tuo tarpu, jei Seimo nariai išleis visus iki paskutinio jiems skirto cento - prie euro zonos prisijungti nebus jokių trukdžių.