Tėvystės atostogų išėjusių vyrų, lyginant 2009 ir 2006 metus, Lietuvoje padaugėjo beveik 6 kartus. Ši tendencija, ir plačiai skleidžiama informacija– „Tėvystė veža!“ – džiugina. Paprastai, šeimai pasitarus, vaiko priežiūros atostogų išeidavo mama arba tas iš tėvų, kurio įnašas į šeimos biudžetą būdavo mažesnis. Prieš kurį laiką pasikeitė šiandien kritikuojama išmokų tvarka, daugelį jaunų šeimų palietė nedarbas, todėl vienu iš svarbiausių argumentų, renkantis, kas eis vaiko priežiūros atostogų, tapo tai, kuris iš tėvų gaus didesnę išmoką. Deja, kartais nutinka taip, jog vaiko priežiūros  išmokas gaunantis sutuoktinis pasuka kitu gyvenimo keliu. Jei vaiko priežiūros atostogų išėję tėtis arba mama faktiškai nebeaugina savo vaiko, - kaip sustabdyti jam mokamas motinystės (tėvystės) išmokas? Kėdainietei mamai Ainai (vardas pakeistas) prireikė daugiau nei metų, kol tai pasiekė.

     Į Netylek.lt laišką atsiuntusi mama Aina klausė: „Ar galite padėti sustabdyti motinystės (tėvystės) išmokas, paskirtas  sutuoktiniui, kuris iš tiesų vaiko neprižiūri?“   Iki vaiko gimimo, moteris nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų jai nebuvo mokėtos. Tad gimus vaikui, 2008-ųjų rugpjūtį, Ainos sutuoktinis  oficialiai išėjo vaiko priežiūros atostogų ir kas mėnesį gaudavo beveik 4 tūkstančius litų dydžio motinystės (tėvystės) pašalpas. Po pusmečio šeima ėmė byrėti ir  Aina su sūneliu liko gyventi vieni. Pasak moters, nei gyvenant kartu, nei vėliau, sutuoktinis išmokomis su šeima nesidalijo ir naudojo jas tik savo reikmėms. Iš pašalpų fondo per tą laikotarpį vyras iš viso gavo apie 46 000 litų išmokų. 2009-ųjų vasarį, moteris padavė ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo. Anot Ainos, nuo tada ji pramynė „Sodroj“ takus, prašydama, kad vaiko neprižiūrinčiam sutuoktiniui motinystės (tėvystės) išmokos būtų sustabdytos...

     Ar yra priemonių ištaisyti šią neteisybę? Ar gali būti, kad šeima nesirūpinęs, vaiko neauginantis vyras visus metus grobstė tūkstantines išmokas ir tai niekam nerūpi? -  Netylek.lt klausė nusivylusi mama Aina, manydama, kad jau niekas nebegali jai padėti.
2009-ųjų spalį moteris kreipėsi į Kauno rajono prokuratūrą, kuri nusikalstamos veikos požymių nerado; ne kartą žodžiu bei raštu kreipėsi į atitinkamą Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinį skyrių, tačiau, pasak moters, pirmieji jos prašymai nebuvo išgirsti ir net neužregistruoti. Formaliai, tėvystės išmokos Ainos vyrui buvo paskirtos pagrįstai, nes jis atitiko visas pašalpai skirti ir mokėti keliamas sąlygas. „Sodros“ specialistai išmokas gaunančių tėvų namuose juk nesilanko ir netikrina, ar apdraustasis  prižiūri vaiką, ar ne.  

     Vis dėlto, esminė sąlyga (LR Darbo kodekso 180 str. įtvirtinta nuostata) – asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir skiriamos išmokos,  privalo faktiškai auginti vaiką. Jei  vienas iš sutuoktinių teigia, kad kitas sutuoktinis, esantis vaiko priežiūros atostogose ir gaunantis pašalpą, iš tiesų vaiko neprižiūri, šią aplinkybę turi įrodyti. Kai kompetentinga institucija, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos tarnyba,  nustatys, kad apdraustasis asmuo iš tiesų neprižiūri vaiko, ir apie tai informuos Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinį skyrių, tik tuomet pašalpos mokėjimas tokiam asmeniui bus sustabdytas.
 
     Kai mama Aina kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir įrodė, jog sūnus gyvena su ja, šios tarnybos raštas 2010-ųjų sausį buvo pateiktas VSDF teritoriniam skyriui, ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimas Ainos sutuoktiniui pagaliau buvo nutrauktas. Mama Aina vis dėlto pasiekė savo, tačiau iki tol jos sutuoktiniui jau buvo išmokėta apie 46 000 litų iš socialinio draudimo fondo biudžeto.  "Netylėk!" aktyviai domisi, kaip ir kada bus susigrąžinta didelė be pagrindo išmokėta suma atgal į Fondą. Nes manome, kad asmuo, gavęs vaiko priežiūrai skirtas atostogas bei pašalpą ir panaudojęs jas ne pagal paskirtį, privalėtų įstatymų nustatyta tvarka pašalpą suteikusiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlyginti patirtus nuostolius. Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, juridiniai faktai gali būti įrodinėjami įvairiomis priemonėmis, todėl reikalinga išsamiai ištirti šį atvejį ir priimti įrodymais pagrįstą sprendimą.

     Ėmę domėtis išmokų nutraukimo problema, sužinojome, kad šeimose susiklosto ir kur kas baisesnių situacijų. Pasirodo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai jau yra žinomi keletas tokių atvejų, kai tėvai išėjo vaiko priežiūros atostogų apie tai savo sutuoktinio/-ės net neinformavę! Mat prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą užtenka pasirašyti ir pateikti tik vienam iš tėvų. Reikalavimo, kad jį pasirašytų abu sutuoktiniai (jei nėra pateiktas ištuokos liudijimas) nėra.  Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama tam, kuris iš tėvų kreipiasi pirmas! 


     Vis dėlto, keista: negavę sutuoktinio ar sutuoktinės rašytinio sutikimo, mes negalime atlikti daugybės veiksmų ir sandorių (perleisti, įkeisti, išnuomoti ir t.t.).  Dažniausiai tokie sandoriai yra susiję su nekilnojamaisiais daiktais, bendra įmone, vertybiniais popieriais, o kaip gi brangiausias turtas – vaikas, jo priežiūra ir interesai?

     Nors tokių atvejų Lietuvoje iki šiol pasitaikė vos keletas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlėme:  „Ar nereikėtų papildyti 2001-01-25 Lietuvos Respublikos Vyraisybės nutarimo Nr. 86 “Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo” 43 str., kad “Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių), turintis kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, ar globėjas. Tokio sutikimo nereikia, jei prašymą pasirašo abu sutuoktiniai.”

     Socialinės apsaugos ir darbo ministerija keisti tvarkos neketina, nes  „<...> šiuo metu taikomos procedūros yra pakankamos siekiant užtikrinti vaiko interesus bei tikslingą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą<...>“

     Akivaizdu, jog jau tuomet, kai moteris į valdininkus kreipėsi pirmąkart, galima buvo rasti problemos sprendimą, reaguojant skubiau – iškart nukreipiant moterį  tiesiai į Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių; o žiūrint į šį konkretų atvejį valstybiškai – kodėl institucijos ir visi mokesčių mokėtojai turėtų dovanoti 46 tūkst. litų faktiškai vaiko neprižiūrinčiam, savo reikmėms vaiko pinigus leidžiančiam, ir šeimą palikusiam tėvui, - tačiau  buvo susikoncentruota ne į esmę, o  biurokratizmą, cituojant nutarimus ir tvarkas, visiškai ignoruojant vaiko interesus ir faktą, kad socialinio draudimo fondo biudžetas patyrė nemažą nuostolį.

 

     Netylek.lt pataria:  nedelskite ir iškart  kreipkitės į vaiko teisių apsaugos tarnybą savivaldybės teritorijoje arba teismą; įrodykite, kad vaiką faktiškai auginate Jūs, o ne pašalpą neteisėtai gaunantis sutuoktinis. Kaip tai padaryti?

- Kreipkitės į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir praneškite, kad vaiko priežiūros atostogų išėjęs sutuoktinis vaiko neprižiūri (neaugina);

- Vaiko teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka nustačiusi, kad apdraustasis asmuo iš tiesų neprižiūri vaiko, apie tai raštu  informuos Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinį skyrių;

- Kreipkitės į „Sodrą“, pateikite vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą, ir prašykite, kad būtų sustabdytas neteisėtas pašalpos mokėjimas sutuoktiniui. Šiuo atveju „Sodra“ sustabdo išmokų mokėjimą ir be teismo;

- Jei sutuoktinis visa tai užginčys (arba „Sodra“ iškels bylą dėl pinigų pasisavinimo) byla bus (gali būti) nagrinėjama teisme. Įstatymas reikalauja, kad teismas savo sprendime nurodytų, kokios aplinkybės nustatytos, kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir kuo argumentuodamas jis kai kuriuos įrodymus atmetė. Teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis, savo samprotavimais, nepagrįstais šalių paaiškinimais. Dėl šios priežasties įrodinėjimas - svarbus ir šalims, ir teismui.

     Kaip įrodymai, kad sutuoktinis faktiškai neaugino/neprižiūrėjo vaiko, gali būti:

- Jūsų (šalių) paaiškinimai teismui, nes jūs geriausiai žinote visas bylos aplinkybes;
- liudytojų parodymai. Pavyzdžiui, kaimynų paliudijimai, kad sutuoktinis kartu negyvena ir vaiko neprižiūri;
- rašytiniai įrodymai -  vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą, kad sutuoktinis neprižiūri vaiko; butą (namą) eksploatuojančios įstaigos (bendrijos) pažyma apie šeimos sudėtį.

     Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas ir nustatys faktą – kas augino/prižiūrėjo vaiką.
     Pagal Civilinio proceso kodekso 179 straipsnį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal Civilinio proceso kodeksą įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

     Atkreipkite dėmesį, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

     Norisi įspėti ir tas mamas, kurios iki vaiko gimimo nebuvo draudžiamos ligos ir motinystės socialiniu draudimu (o tokių mamų bedarbystės akistatoje, deja, tik daugėja): turite žinoti, jog asmeniui,  neturinčiam teisės gauti motinystės   (tėvystės)  pašalpos  iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų,  tai yra neturėjusiam draudžiamųjų pajamų, mokama pašalpa  pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Nors ir labai maža, vaikui skiriama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.  Kiekvienai mamai reiktų labai gerai įvertinti visas rizikas, jei vaiko priežiūros atostogų nori išeiti kažkuris kitas namiškis: tėvas (įtėvis), kiti giminaičiai.


Papildyta:

Seimo narės A.Zuokienės pateiktas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas

Parlamentarė A.Zuokienė parengė įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį tvarką, jog pašalpą gaunančiam, tačiau vaiko neprižiūrinčiam vienam iš tėvų pašalpos mokėjimas, gavus skundą ar surinkus duomenis, būtų nutraukiamas ir skiriamas kitam šeimos nariui.

Nustačius įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, bus:

-                      suteikta teisė asmenims, turintiems teisę išeiti vaiko priežiūros atostogų bei gauti tėvystės (motinystės) pašalpą, kreiptis dėl  vaiko priežiūros atostogų pašalpos mokėjimo nutraukimo atvejais, kai vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo vaiko neprižiūri bei pašalpos pinigus naudoja savo reikmėms;

-                      sudarytos teisinės sąlygos operatyviam kompetentingų institucijų veikimui atvejais, kai nustatomas vaiko nepriežiūros faktas;

-                      užkirstas kelias nepagrįstam pašalpos mokėjimui asmeniui, kuris vaiko faktiškai neprižiūri. Tokiu būdu užtikrinamas racionalus valstybės lėšų naudojimas.

 

 

„Tai skaudi istorija, ir labai gaila, jog šiai moteriai teismų ir prokuratūros pareigūnai nepatarė kuo skubiau kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad ši, įvertinusi situaciją, prašytų „Sodrą“ sustabdyti išmokas tėčiui. Išsiunčiau  paklausimą „Sodrai“ ir stebėsime, ar ji šiuo atveju bus tokia pat principinga, bandydama išsireikalauti išmokas iš nepelnytai jas gavusio tėčio, kaip ir iš tų mamų, kurioms pagrįstai ar nevisai pagrįstai sustabdė išmokas už tai, jog jos gavo didesnius atlyginimus,“ – sako Agnė Zuokienė.


Seimo narės A.Zuokienės pateiktas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas


Klausimas VSDF Kėdainių skyr.

VSDF Kėdainių skyr. atsakymas


Klausimas VSDF Kauno skyr.

VSDF Kauno skyr. atsakymas



Pasiūlymas SADM

SADM atsakymas



Klausimas VSDF Kauno skyr.

Atsakymas

VSDFV Direktorės klausiame: - kokių bus imtasi veiksmų, kad pašalpa būtų sugrąžinta į VSDFV biudžetą?

VSDF Valdyba - apie pasiūlymą SADM svarstyti Nuostatų papildymo projektą

SADM klausiame: - kada bus parengtas Nuostatų papildymo projektas?

SADM atsakymas: "<...> problemą bandysime išspręsti Įstatymo pakeitimu".