2011 02 08

     Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams nemoka apie 84 tūkstančių tėvų. Apie 130 tūkstančių vaikų (neoficialiai jų gali būti dvigubai daugiau) vienas iš tėvų neskiria jokio išlaikymo. Tėvai nepaisant to, ar gyvena santuokoje, nesusituokę, ar yra išsituokę, privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vengiantys prisidėti prie vaiko išlaikymo tėvas ar mama (pasitaiko ir teismo sprendimo nevykdančių, piktybiškai alimentus vengiančių mokėti moterų) ne tik kad skriaudžia savo paties vaiką, bet ir tapdami valstybės skolininkais užkrauna didžiulę finansinę naštą valstybės biudžetui.

      Vaikų išlaikymo fondas

 
     Vaikų išlaikymo fondas (VIF) – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Didžiausia fondo skiriama suma per mėnesį – 195 litai vienam be tėvo augančiam vaikui.  Šiuo metu alimentus VIF moka 25 tūkst. nepilnamečių.

     Vaikų išlaikymo fondas buvo įsteigtas siekiant išspręsti problemą: už neatsakingus tėvus alimentai yra mokami iš valstybės biudžeto, o mokėtinos sumos vėliau išieškomos iš skolininkų. Fondas kasmet išmoka daugiau kaip 48 mln. litų. Deja, skirtingai nuo kaimyninės Latvijos, kur analogiško fondo skolininkai laikomi valstybės skolininkais ir alimentų išieškojimas iš jų siekia apie 90 procentų, Lietuvoje išieškojimas po dviejų fondo veiklos metų tesiekė 0,39 procento ir tik šiuo metu pamažu ima didėti.

 
      Kitų šalių patirtis

    LRS Parlamentinių tyrimų departamento atlikto tyrimo duomenimis, įvairios ES valstybės renkasi skirtingus modelius: vienose išmokas vaikams moka valstybės ar savivaldybių socialinės rūpybos įstaigos, kitose  valstybėse ieškovas dėl išlaikymo pagal tos valstybės teisės aktų normas visas procedūras atlieka pats, pasinaudodamas galima teisine pagalba, o pvz.  Čekijoje yra  įsteigta speciali išieškojimo tarnyba. Jungtinėje Karalystėje išieškojimu taip pat rūpinasi ir nevyriausybinės organizacijos, pasinaudodamos joms suteiktais plačiais įgaliojimais.

Latvijoje įsteigtas Išlaikymo garantinis fondas. Nuo to momento, kai fondas pradeda mokėti išmokas, kurias pagal teismo sprendimą turėtų mokėti vienas iš tėvų, vienas iš tėvų tampa valstybės skolininkas, o antstoliai ne rečiau kaip 2 kartus per metus tikrina tokių skolininkų finansinę padėtį.

Estijoje Teisingumo ministerijos tinklapyje paviešinamos pavardės tėvų, kurie atsisako arba piktybiškai nemoka alimentų savo vaikams, kai  teismo sprendimas mokėti išlaikymą vaikui neįvykdomas per 60 dienų.  Paviešinami skolininko vardas pavardė,  skola ir net asmens kodas.

 

     Duomenų  viešinimas

    Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 14 straipsnio  2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai skolininkų tėvų gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Fondo administratoriaus sprendimą mokėti Fondo išmokas bei su sprendimu susijusias pasekmes skolininkui paskelbiama „Valstybės žiniose“.  Skelbiamas asmenų, kurie nevykdo pareigos – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir kurių gyvenamoji vieta yra nežinoma, sąrašas nurodant vardus,  pavardes  bei gimimo metus.  Tikslas - informuoti apie asmens atžvilgiu priimtą ir jam pasekmes sukelsiantį sprendimą. Kol kas asmenų, kurių atžvilgiu priimti sprendimai dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo ir kurie tampa valstybės skolininkais, sąrašas nėra skelbiamas.

      Ar skolininko paviešinimas nepažeidžia jo teisės į privatų gyvenimą?

     Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, vertinant per LR asmens duomenų apsaugos įstatymo prizmę,  minėti duomenys laikytini asmens duomenimis. Tačiau  asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, turint iš anksto nustatytą teisėtą tikslą ir teisinį pagrindą. Teisėtas asmens duomenų tvarkymo kriterijus - įstatyminis pagrindas.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymas:

     Viešas skolininkų sąrašas skatins greičiau grąžinti skolą valstybei

 
     Vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimas drausmina, nes dalis tėvų, sulaukę VIF administracijos ar ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos pranešimų, pradeda mokėti vaikų išlaikymo lėšas. Tačiau tokių tėvų nėra daug. Vis dėlto, reikalinga priemonė skatinanti atiduoti skolas valstybei jau po to, kai Vaikų išlaikymo fondo mechanizmas įsijungė ir išlaikymas vaikui teikiamas iš šio fondo.

 
     2011 02 08 Seimo narė Agnė Zuokienė, įvertinusi kitų valstybių patirtį, taikant panašias priemones,  pasiūlė paviešinti asmenis, skolingus valstybei dėl savo vaikų neišlaikymo, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje,  nurodant skolininko vardą, pavardę, gimimo datą ir įsiskolinimo dydį (fondą administruoja Vaikų išlaikymo fondo administracija prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Iki gyvos galvos valstybei nenorintys likti skolingi tėvai patys sieks kuo greičiau grąžinti susidariusią skolą. Kartu tai užtikrins ir efektyvesnį fondo išmokų išieškojimą bei taupesnį valstybės lėšų naudojimą.

Seimo narės A.Zuokienės pateiktas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas

 Papildyta 2011 12 08

Seimo narės A. Zuokienės pranešimas: „Ne vaikų išlaikymo fondą reikia naikinti, o keisti jo vadovus“

  Siekiant mažinti kitų metų valstybės išlaidas, Seime užregistruotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas nuo 2012 m. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą, kuris kasmet remia apie 25 tūkstančius vaikų, kuriems vienas iš tėvų neskiria išlaikymo. Išmokos dydis siekia iki 195 litų per mėnesį. Vaikų išlaikymo fondas – tai tarpininkas, sumokantis dalį vaiko išlaikymui priteistų alimentų  iš valstybės biudžeto bei išieškantis šias sumas su 5 proc. palūkanomis iš skolininkų valstybės naudai.

  „Vaikų išlaikymo fondą administruoja negebantys to daryti žmonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministras vietoj to, kad baustų fondo vadovus ir pareikalautų atsakomybės, dangsto jų klaidas ir siūlo fondą išvis panaikinti. O aplaidumą iliustruoja skaičiai – kasmet iš fondo išmokama apie 50 mln. litų, tačiau iš skolininkų susigrąžinama 0,69 proc. išmokėtų sumų, kai Latvijoje šis skaičius siekia 90 proc.,“ - sako Seimo narė A. Zuokienė.

   Kaip rodo Seimo Parlamentinių tyrimų departamento ataskaita, Latvijoje laiku neatsiskaitantys su fondu skelbiami valstybės skolininkais, o antstoliai ne rečiau kaip 2 kartus per metus tikrina tokių skolininkų finansinę padėtį, notarai netvirtina tokių asmenų sandorių. Estijoje Teisingumo ministerijos tinklapyje paviešinamos pavardės tėvų, kurie atsisako arba piktybiškai ilgiau nei 60 dienų nemoka alimentų savo vaikams.  Viešai skelbiami ne tik skolininko vardas pavardė,  skolos dydis, bet ir asmens kodas. Čekijoje yra  įsteigta speciali išieškojimo tarnyba, Jungtinėje Karalystėje išieškojimu rūpinasi ir nevyriausybinės organizacijos, pasinaudodamos joms suteiktais plačiais įgaliojimais.

  Parlamentarė Agnė Zuokienė siūlo nenaikinti vaikų išlaikymo fondo, tačiau efektyviau išieškoti pinigus iš skolininkų. Ji siūlo kuo skubiau svarstyti jos dar prieš 10 mėnesių įregistruotą įstatymo projektą, kuriuo siūloma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame tinklalapyje viešinti skolininkų pavardes.

  "Viešumas - tai ir prevencinė, ir efektyvi lėšų susigrąžinimo priemonė. Tai paskatintų  atsakingiau žiūrėti į tėviškas pareigas bei neužkrauti savo problemų valstybei“, - sako Agnė Zuokienė.

    Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus. Tačiau kyla klausimas, ar viena iš galimų sankcijų – laisvės atėmimas iki 2 metų, yra racionali. Parlamentarės manymu, fondo lėšų surinkimą padidintų kodekso pataisos, numatančios naują baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į vaikų išlaikymo fondą.  Tai ne tik padidintų fondo įplaukas, bet ir skatintų Vaikų išlaikymo fondo administraciją aktyviau inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų atsakomybės už vengimą išlaikyti savo vaikus.

   Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams nemoka apie 84 tūkstančių tėvų. Apie 130 tūkstančių vaikų (neoficialiai jų gali būti dvigubai daugiau) vienas iš tėvų neskiria jokio išlaikymo.

Papildyta 2011 12  09

Europos  Parlamentas siekia pagerinti vienišų motinų padėtį Europoje 

Europarlamentarai per praėjusią plenarinę sesiją Strasbūre didelį dėmesį skyrė vienišoms motinoms, kurių skaičius Europoje, deja, žymiai didėja. Europos Parlamento pranešime siekta išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria vienišų motinų namų ūkiai ir kokių praktinių sprendimų reikia imtis, siekiant sumažinti šių moterų ir jų vaikų skurdą bei socialinę atskirtį. Šiuo metu vienišos motinos sudaro apie 5 proc. Europos moterų. Kalbant apie vienišas motinas, reikia nepamiršti ir vienišų tėvų, bet vis dėlto Europoje šeimose, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, apie 85 proc. yra vienišos motinos.

   Ekonomikos sunkmečiu beveik visoje Europos Sąjungoje skurdas labiausiai palietė motinas, vienas auginančias vaikus. Kalbant apie skurdo riziką, labai svarbu suvokti, kad vienišų motinų prižiūrimi vaikai patiria didesnį skurdą nei vaikai augantys tradicinėse šeimose, kuriose dažniausiai dirba abu tėvai. Siekdamos išlaikyti vaikus, neretai vienišos motinos dirba darbą be garantijų arba nelegaliai, stengdamosios iš paskutiniųjų sudurti galą su galu. Be to, reikia nepamiršti, kad ne visos motinos, vienos auginančios vaikus, gali dirbti visą darbo dieną, jei vaikai yra maži. Taip pat reikia atsižvelgti, kiek vaikų auga vienišos motinos šeimoje. Taigi, kad vienišos mamos galėtų derinti karjerą ir šeimą, reikėtų joms taikyti lanksčias darbo sąlygas, kaip antai nuotolinis darbas, darbas ne visu etatu bei turėtų būti suteikta galimybė dirbti pagal lankstų darbo grafiką.

 Europos Parlameno pranešime siūloma taikyti mokesčių lengvatas nepilnoms šeimoms, gydymo išlaidų kompensavimą, pabrėžiama apie būtinybę steigti šeimos centrus ir inicijuoti specialias mokymo programas vienišoms motinoms. Joms taip pat turi būti suteikta pirmenybės teisė gauti vietas lopšeliuose ir darželiuose. Be to, reikia nepamiršti, kad pagal lygių galimybių principą visos priemonės ir veiksmai, kurių imamasi vienišoms motinoms remti, turėtų būti taikomi ir vienišiems tėvams.

 Vis dėlto, šioje srityje valstybės narės negali pasigirti gerų ir efektyvių sprendimų gausa, o ir ne visos valstybės nori ar sugeba padėti savo vienišoms motinoms. Taigi, Europos Parlamento priimtas pranešimas dėl vienišų motinų padėties turėtų paskatinti valstybes nares kuo geriau spręsti vienišų motinų problemas, imantis konkrečių veiksmų. Šioje srityje atliekant tyrimus, į bendrą darbą reikėtų įtraukti Europos Lyčių lygybės institutą. Be to, valstybės narės turėtų inicijuoti dialogą su kitomis valstybėms narėmis, siekiant dalytis geriausia įgyvendinimo praktika ir sprendimais. Tiek vienišos motinos, tiek vieniši tėvai privalo turėti vienodas teises bei galimybes gyventi pilnavertiškai ir pasirūpinti savo vaikais. 

 Papildyta 2012 02 15

Tėvystė veža? Arba požiūris į pinigus: valstybinis = snoriškas

Apie gerus tėčius kuriami filmai. Apie žiaurius taip pat. Filme „Švytėjimas“ įamžintas tėtis vaikosi vaiką kirviu, „Žvaigždžių karuose“ tėtis kankina dukrą, o „Ostine Pauerse“ ir „Šeimos biče“ tėčiai prisipažįsta norėję savo vaikų atsikratyti... O Lietuvoje reiktų sukurti net ne filmą, o serialą apie niekšelius, nemokančius alimentų. Tai tėveliai, užmiršę savo vaikus.

Siekdami nemokėti alimentų, vaikus į pasaulį paleidę vyrai slapsto savo turtą, į šeimynines istorijas įtraukia darbdavius, prašydami juos įforminti daliai etato ar mokėti jiems atlyginimą vokeliuose. Tik, gink Dieve, kad nei litas nenubyrėtų teismo nustatytam vaiko išlaikymui. Savo kompanijose šie tėveliai paklydėliai visada ras užtarėjų, kurie pritars, kad mokėti alimentų tikrai nėra prasmės, nes buvusi žmona ar draugė vaiko išlaikymui skirtus pinigus išleis kailiniams ar pramogaus su draugais... O juk jo, tėvelio, indėlis tikrai nėra menkas – kartą per metus nusiveda vaiką į kiną ar nuperka mažmožį per Kalėdas – argi tai nėra puikus pavyzdys, kaip reikia parodyti dėmesį vaikui?

Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams nemoka apie 84 tūkstančiai tėvų. Dalis jų turi ne po vieną vaiką, todėl jokio vieno iš savo tėvų išlaikymo negauna  apie 130 tūkstančių vaikų. Kas penktas vaikas Lietuvoje.

Remiantis kitų šalių pavyzdžiu, prieš kelerius metus Lietuvoje buvo įsteigtas Vaikų išlaikymo fondas. Tai institucija-tarpininkas, kuris kiekvieną mėnesį, naudodamas valstybės biudžeto lėšas,  vaiko išlaikymui perveda iki 195 litų sumą ir vėliau šias išmokas susigrąžina iš alimentų nemokančių tėvų.

Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje šis fondas tik išmoka pinigus, kurie tapo savotiška socialine parama. Tuo itin patenkinti savo pareigas užmiršę tėveliai, kurie jau įprato, kad už juos alimentus moka valstybė. Ir net jei vieną dieną valstybė „prabustų“ ir imtų ieškotis „galų“, tikėtina, kad jau bus suėjusi mokėjimo senatis.

Šis fondas – vien išlaidos. O jų jau susikaupė nemažai – daugiau nei 150 milijonų litų. Kasmet suma padidėja dar 40–50 milijonų. Prieš mėnesį Vyriausybė, kalbėdama konservatorių ir socialinės apsaugos ministro lūpomis, pasiūlė šį fondą uždaryti.

Kodėl kitose šalyse tokie fondai sėkmingai gyvuoja ir suteikia finansinį stabilumą išsiskyrusioms vaikų turinčioms šeimoms bei poroms? Atsakymas itin paprastas. Juk fondas veikia kaip bankas – jei pinigai išmokami, jie turi būti susigrąžinti. O Lietuvoje per visus fondo veiklos metus susigrąžinta mažiau nei milijonas litų. Mažiau nei vienas procentas išmokėtų sumų...

Ką tokiu atveju reiktų daryti –  uždaryti fondą ar siekti efektyviau susigrąžinti susidariusias skolas? Pagal kažkurio‚ „proto bokšto“-ministro pasirašytą įsakymą, skolų negalima pradėti ieškoti, jei suma mažesnė nei 2500 Lt ar ji nėra pradelsta 24 mėnesius. Metinės palūkanos – 5 procentai. Jokių delspinigių, jokių administravimo mokesčių. Ar kas įsivaizduotų kuriame nors banke ar greitųjų kreditų bendrovėje tokias palankias sąlygas?

Ar reikia stebėtis, jog, jei valstybė tokia atlaidi alimentus nemokantiems tėvams, jų gretos tik auga. Nes čia Lietuva.

O jei čia būtų Latvija, alimentų nemokėtojai žinotų, kad kol nesusimokės skolų,  turės įstatymais reguliuojamą valstybės skolininko statusą, todėl negalės nusipirkti nei automobilio ir registruoti jo savo vardu, nei kito turto, kurį reiktų registruoti valstybės registre ar pas notarą. Be to, skolininkas bus priverstas 2 kartus per metus atnešti fondui pažymas apie savo turtą bei pajamas. Jei jis neatsilieptų į išsiųstą laišką, iškart būtų iškeltos 2 bylos – dėl gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo, kuris įpareigoja, kad asmuo būtų pasiekiamas valstybinėms ir vietos institucijoms, bei dėl vengimo rūpintis vaiku.

Jei čia būtų Estija, užmiršę laiku pervesti pinigus vaikų išlaikymui, būtų paskelbti interneto tinklalapyje netevelis.ee – su asmens kodu, gimimo metais, įsiskolinimo suma. Ir niekas nesaugotų jokių asmens duomenų, nes vaiko interesai svarbesni nei „netėvelių“.

Jei tai būtų Didžioji Britanija ar Airija, „netėvelis“ negalėtų pasirodyti bendruomenės renginiuose, nes kaimynai užbadytų pirštais – dėl to pasistengtų nevyriausybinės organizacijos.

Jei tai būtų Čekija, vengiantieji išlaikyti vaiką žinotų, kad net ir išvykus iš šalies, bus priminti gimtinėje likę vaikai. Ten veikiantis Tarptautinis teisinės vaikų apsaugos biuras yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis dėl išieškojimo su Vokietija, JAV, Slovakija, Austrija, Australija – šalimis, kur čekai dažniausiai išvyksta uždarbiauti... Atrodo, jog pats metas, jei dar nepavėlavom, keisti požiūrį į nemokančius alimentų ir Lietuvoje.

Parengiau visą paketą priemonių, kurios išsaugotų Vaikų išlaikymo fondą, tačiau „netėveliams“ primintų jų pareigas. Remdamasi Estijos pavyzdžiu, siūlau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje viešinti alimentų nemokančius asmenis ir jų įsiskolinimo sumas. Viešumas – ir prevencinė, ir efektyvi lėšų susigrąžinimo priemonė. Tikiu, jog tai paskatintų  atsakingiau žiūrėti į tėviškas pareigas bei neužkrautų savo problemų valstybei.

Taip pat siūlau sudaryti galimybes Vaikų išlaikymo fondo administracijai pasitelkti į pagalbą ne tik antstolius, bet ir skolų išieškojimo bendroves bei įpareigoti skolininkus susimokėti 5 proc. nuo pradelstos sumos administravimo išlaidų, taip bent iš dalies atlyginant bankinių procedūrų, pašto išlaidų bei skolos išieškojimo kaštus. Taip pat siūlau netaikyti senaties termino šioms skoloms, o palūkanas ir išlaidas išieškoti ne bendra teismo tvarka, bet remiantis Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimu, kuris būtų vykdomasis dokumentas. Taip būtų taupomas laikas bei mažinami kaštai. Ir, visgi, svarbiausia – tai žinia visiems užmirštantiems apie pareigą išlaikyti vaiką – fondas turės pakankamai instrumentų išieškoti skolas, tad gal geriau savanoriškai ir laiku mokėti alimentus?

Kai sekmadienio popietę įsijungus televizorių girdi, kaip 20 mergaičių dainuoja: „Mano tėtis pats geriausias ir aš jį labai myliu“, – pjauna širdį lig pašaknų. Tikėtina, kad bent kelios iš mažųjų dainininkių jau seniai nematė savo tėčių ir ne vienai tėtis neskiria jokio išlaikymo, todėl mama gauna vaikų išlaikymo fondo pinigus... Choro vadovė, parinkdama dainą, tikriausiai net nepagalvojo, jog tai labai skaudi ir tiek daug vaikų širdelių žeidžianti tėvystės tema. Net ir turint puikią vaizduotę, sunku patikėti, jog kasdien sutinki (ir ne vieną), galbūt, puikiai atrodantį ir neblogai gyvenantį žmogų, kuriam absoliučiai nerūpi jo pradėti vaikai.

P.S. Kadangi apie 5 proc. „netėvelių“ yra moterys, tai objektyvumo dėlei dar kartą tekstą reiktų perskaityti vyriškąją giminę pakeitus į moteriškąją, o žodį „tėtis“ – žodžiu „mama“.

Seimo narės A.Zuokienės pateiktas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Papildyta 2012-06-04

Nedrausmingų tėvų skolos - našta valstybei

 

  Viena iš tėvų pareigų išlaikyti vaikus iki pilnametystės. Tačiau vis dažniau tėvams išsiskyrus, sukūrus kitą šeimą, išvykus gyventi į užsienį ar po tėvystės pripažinimo per teismą – kažkuris iš tėvų užmiršta savo pareigas ir vengia kas mėnesį mokėti  teisme numatytą sumą. Prieš kurį laiką įkurtas Vaikų išlaikymo fondas atlieka tarpininko vaidmenį, kas mėnesį sumokėdamas dalį priteistos sumos iš valstybės biudžeto. Taip siekiama apsaugoti vaikų interesus.

 

  Vaikų išlaikymo fondas nėra pašalpų organizacija. Kiekvieną šio fondo sumokėtą litą ir dar 5 proc. metinių palūkanų privalo padengti tie tėvai, už kuriuos valstybė sumoka jų įsipareigojimus.Tai yra fondas kas mėnesį, kad nesutriktų vaiką auginančio tėčio ar mamos pajamos, perveda 125 litus ir šiuos pinigus vėliau išsiieško iš asmens, kuris pats savanoriškai kas mėnesį turi pervesti alimentus. Tai nėra pavieniai atvejai. Savo tėviškas pareigas Lietuvoje yra užmiršę tūkstančiai asmenų.

 

  Šiuo metu yra virš 22 000 skolininkų, privalančių grąžinti valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Bendra šių asmenų skola (be palūkanų) valstybei yra apie 129 mln. Lt ir ši suma kasmet didėja. Tai reiškia, jog jei nebūtų tokio fondo, ne vienerius metus vaiką išlaikiusi būtų tik mama (ar tik tėtis). Jei ne vaiko išlaikymo fondo kas mėnesį pervedami pinigai, tokios mamos (ar tėčiai) ir jų vaikai dar labiau būtų įklimpę į finansines problemas ir socialinę atskirtį.

 

  Prieš kelis mėnesius konservatoriai buvo sumanę išvis panaikinti šį fondą – suprask, tegu pačios mamos (su nedidelėmis išimtimis - tėčiai) išsiieško pinigus iš alimentų nemokančių tėvų. Bet jei net valstybinis fondas, turėdamas kvalifikuotus darbuotojus bei galimybę tikrinti asmenų finansinę padėtį per registrus, pasitelkdamas antstolius nesugeba susigrąžinti už tėvystės pareigas užmiršusį tėvelį sumokėtų pinigų, ar pajėgus tai padaryti pavienis žmogus?

 

  Į fondo administratorių dėl vaiko išlaikymo lėšų asmuo gali kreiptis tik po to, kai nebėra galimybės šių lėšų išieškoti per antstolius, t.y. kai antstolis nerado pakankamai skolininko turto. Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašas nustato, jog sprendimas dėl išieškojimo priimamas, jeigu nuo išmokų mokėjimo pradžios praėjo ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba iš fondo išmokėtų išmokų suma yra ne mažesnė kaip 2500 litų. Tokiu būdu operatyviai atgauti išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas įprastinio išieškojimo per antstolius būdu valstybei yra sunku, išmokėtos valstybės lėšos yra „įšaldomos“, o su tuo susiję administravimo kaštai apmokami ne savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdančių asmenų lėšomis, bet visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vaiko išlaikymo išmokos faktiškai tampa panašios į valstybės pašalpas.

 

  Agnės Zuokienė pateikė įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma, jog ne tik antstoliai, bet ir skolų administravimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų padėti valstybei susigrąžinti skolas bei numatyti galimybę perleisti tokių skolų reikalavimo teisę. Be to, Seimo narė siūlo atsisakyti senaties termino, išsiieškant tokias skolas, o išsiieškojimo kaštų dalį įpareigoti padengti skolininkus, o ne palikti mokesčių mokėtojams, kaip yra dabar.

"Kad kuo daugiau tėvų atsakingiau žiūrėtų tiek į savo pareigas vaikams, tiek į įsiskolinimus valstybei, būtina numatyti drausminančias priemones, skatinančias atiduoti skolas valstybei jau po to, kai Vaikų išlaikymo fondo mechanizmas „įsijungė“. Tokia priemone siūlau asmenų, skolingų valstybei dėl savo vaikų neišlaikymo, duomenų skelbimą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje, nurodant skolininko vardą, pavardę, gimimo datą ir įsiskolinimo dydį", - sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Seimo narės A.Zuokienės pateiktas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymas

LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymas

 Estijos Ambasados klausėme:

Atsakymas apie piktybiškai nemokančius alimentų tėvus Estijoje:

Seimo narės A.Zuokienės pateiktas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Komentarai



Arturielis
2014-09-06 02:24:36
As irgi nutraukiau mokejima alimentu ir isvaziuoju i uzsieni.Tegul mano bobai moka aliementus tas vyras su kuriuo dabar mono buvusi boba guli.Gulet mat nori su mano boba ,o alimentu jei moketi nenori.Daug turiu pazistamu uzsienije kurie tik isvaziave nustojo moketi alimentus.Mat jiems nebeapsimoke,nu gal ir teisingai ?

Atsakyti
saule
2012-10-14 21:50:22
o ka daryti, jei vyras tik po dvylikos metu suzino, kad turi vaika ir paduotas alimentu? kad kazkokia atsiprasant uodegos kisinetoja atsipagiriojus sugalvojo, kad jos vaikas turi teva?

Atsakyti
Edita
2013-07-10 04:20:26
Tokia boba nedelsiant reikia kastruoti.

Atsakyti
o kad tik butu
2012-04-27 11:25:15
O kad tik butu Lietuvoje isteigtas Tarptautinis teisinės vaikų apsaugos biuras, nes dauguma musu teciu yra pabege i UK ar kitas europos salis..manau valstybei nukristu nasta, o tokio fondo administravimo islaidos butu padengtos is "emigrantu-teciu-nesirupinanciu" skolu palukanu ir ne 5, pvz 25 procentu .. Gaila, kad pas mus Lietuvoje ministru kedese sedi daznai nekompetetingi tos srities specialistai..

Atsakyti
Edita
2013-07-10 04:22:36
Nieko tau nepavyks,nes vakaru valstybe alimentininkas nera nusikaltelis,cia tik Zuokienes svajones.

Atsakyti
Rita
2011-12-23 00:38:41
Labadiena norejau paklausti ar mokes valstybe elimentus nu nauju metu.esu vienisa auginu dukra 4m.likom be pajamu po skyribu.

Atsakyti
Edita
2013-07-10 04:12:10
Rita negausi tu jokiu pinigu,nes esi isprotejusi.

Atsakyti
saule
2011-12-01 17:12:31
laba diena visiskai pritariu mpciutei man paciai priteisti elementai ir vyras kategoriskai draudzia matytis su vaikais,ir yra nustates vaikus tiek pries mane tiek pries mano mama,nors vaikai augo su manimi iki 6 metu.bandziau eiti visais keliais bet niekas nepadejo visur i duru rankena pabuciuoji,vaiku teisiu apsauga taip pat zinodama visa tiesa kad vaikai augo su manimi ir nieko jiems tikrai netruko,niekom nepadejo net susikalbeti neina.tai gal kas nuors gali patarti kur mums kreiptis tokiu atveju,ar tik jis dabar nukentejas????????dekui,lietuvoje teisybes niera ir nebus

Atsakyti
Edita
2013-07-10 04:26:54
Jeigu tavo vaika augina tavo buves vyras visi gerai supranta kad esi valkata,nes mes zinom tas taip vadinamasias lygias teises nuo kuriu vyrai yra visai beteisiai

Atsakyti
močiutė
2011-02-12 00:12:28
Ar ne per mažai įsigilinama teigiant, kad skriaudžiamos tik moterys, o vyrai nesirūpina savo vaikais ir t.t. Pažįstu vyrą, kuris myli dukrelę, moka pastoviai alimentus, o buvusi žmona nuteikinėja vaiką prieš jį, neleidžia matytis ar pasiimti, kaip priteista, kartkartėmis.Ar nebūtų gerai, pavyzdžiui, toks įstatymas: neduodi matytis su vaiku-nebegauni alimentų?

Atsakyti
Edita
2013-07-10 04:32:25
Vakarai lygina ir lygina tas vyru ir moteru teises ir niekaip nesuligina.Sulygino jie taip kad baltaodes moterys nebenori visai gimdyti.Atraskite pasaulyje nors viena sali kur baltaodziu zmoniu ne mazeja ? jie mazeja visame pasaulyje nuo tu taip lygiu teisiu, matyt kazkam yra naudinga kad baltaodziu zmoniu zemeje nebebutu,o Zuokiene tik vykdo tai ka jai is Briuselio isako.

Atsakyti
vaiva
2011-06-15 23:11:14
pritariu močiūtei,kodėl neginami tie vyrai,kuriems buvusios žmonos neleidžia matytis su vaikais?moterys keršija per vaikus už savo nenusisekusi gyvenimą,ar nereikia jas įstatymiškai drausminti?

Atsakyti
Edita
2013-07-10 04:37:06
Gerb Vaiva pas ka bus vaikai tas ir gales manipuliuoti vaikais,moterys yra su privilegijom.Vyras ar mokes alimentus ar nemokes jam senatveje bus taspats vistiek dves vienas nes vaikas gyvenes pas motyna palaikys jos puse cia tik propagada valdzios kuri plauna zmonems smegenys.

Atsakyti