Šiais laikais besilaukianti moteris nebegali jaustis saugiai net išėjusi motinystės atostogų. Nė viena iš būsimų mamų nėra garantuota, kad išėjus dekretinių atostogų, darbdavys jai nepasiūlys palikti darbo vietos visam laikui.  

  Šių metų vasaros viduryje Seimo narė Agnė Zuokienė sulaukė nėščios moters Linos skambučio. Kai būsimoji mama perskaitė parlamentarės internetinį puslapį: www.netylek.lt, jai kilo idėja paskambinti Seimo narei ir papasakoti savo istoriją.

  Nors Lina jau buvo padavusi ieškinį į teismą, tačiau ji nusprendė netylėti ir paviešinti savo problemą. Moteris padavė ieškinį, kuriame darbdavio prašė atlyginti neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, taip pat išsireikalauti, kad būtų panaikintas neteisėtas atleidimas iš darbo. Nėščia moteris teigė, kad ne tik neteisėtai buvo atleista, bet ir apgaule priversta pasirašyti prašymą dėl atleidimo. Būsimoji mama pasakojo, kokią neteisybę bei nemalonumus patyrė savo darbovietėje.

  Šių metų vasario 23 dieną Lina įsidarbino konstruktore moteriškus apatinius siuvančioje įmonėje - UAB „Sermija“. Kai atėjo dirbti į šią įstaigą, moteris jau laukėsi pirmąsias nėštumo savaites, tačiau nėštumas buvo komplikuotas ir ji pakliuvo į ligoninę. Iš pradžių darbas Linai klojosi gerai, iki tol, kol ji nepateko į medicinos įstaigą. Iš ten grįžusi, moteris pranešė savo darbdavei, kad yra nėščia. Laikotarpiui nuo 2011 metų birželio 13 dienos iki spalio 16 dienos Linai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Anot būsimos mamos, ji sulaukė labai neigiamos reakcijos iš įmonės vadovybės, kuri įžeidinėjo ją bei vadino ją įvairiausiais žodžiais. Moteris teigė, kad darbovietės administracija sudarė nepakeliamas darbo sąlygas: naudojo psichologinį spaudimą, trukdė Linai dirbti tiesioginį darbą. Beje, Lina pasakoja, kad tame pačiame kabinete, kur ji dirbo, nuolat diskriminuojama ir įžeidinėjama buvo ir jos kolegė. Nepakėlusi tokios įtampos ir darbo sąlygų, Lina antrąkart pateko į ligoninę. Vos grįžusi į darbą, moteris sužinojo, kad kolegė atleista. Jai buvo paaiškinta, kad bendradarbė pati paprašė atleidimo iš darbo. Nors, anot, Linos, moteriai buvo liepta pasirašyti, kad ji savo noru išeinanti iš darbo. Būsimoji mama pasakojo, kad nuo tada puolimas buvo pradėtas prieš pačią Liną.

 Šių metų gegužės 31 dieną, Lina, neišlaikiusi slegiančios atmosferos, įmonės administracijai pranešė, kad kreipsis į Darbo inspekciją. Moteris skambino į Darbo inspekciją, tačiau tuo metu ragelio niekas nekėlė. Po kiek laiko ji paskambino ir buhalterei. Kaip teigia Lina, pastaroji pasiūlė moteriai susitikti ir aptarti situaciją. Kai kitą dieną Lina nuėjo į darbą, tąkart jai vis dėl to pavyko susitarti, kad iki dekretinių atostogų jauna moteris išeis į jai priklausančias atostogas ir dar kelias dienas bus neapmokamose atostogose, kurių jai trūks iki dekreto. Tačiau, kaip sako Lina, po pietų, jai atėjus, dokumentai buvo suklastoti  ir ji vietoje žadėtųjų dekretinių atostogų, buvo atleista iš darbo.

  Moteriai pristačius nėštumo ir gimdymo atostogų  pažymėjimą, buhalterė paminėjo, kad į darbą galės grįžti po dekretinių atostogų, t.y. šių metų spalio mėnesį. Tačiau tą pačią dieną Lina vėl sulaukė skambučio iš buhalterės ir dar kartą buvo iškviesta į darbovietę. Ten nuvykus moteriai liepta parašyti pareiškimą, kad ji savo noru išeina iš darbo. Būsima mama teigė, kad buvo labai įbauginta ir sutiko su vadovybės liepimu bei parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Kai moteris atsitokėjo po patirto šoko, pastebėjo, kad darbdavė ją apgavo. Linos darbo sutarties nutraukimo terminas buvo nurodytas jos pasirašymo dieną, kada ji išėjo ir į dekretines atostogas, tai yra – 2011 metų birželio 13 dieną.

  Linai suvokus, kas įvyko, ji paskambino buhalterei, tačiau, anot jos, vėl buvo išplūsta necenzūriniais žodžiais. Neiškentęs žmonos pažeminimų, Linos vyras paėmė telefono ragelį ir bandė apraminti buhalterę bei susitarti su ja, tačiau viskas nuėjo perniek. Lina po patirto streso vėl buvo išvežta į ligoninę. Moteriai vos neprasidėjo priešlaikinis gimdymas.

  Po trijų dienų, laikantis Darbo kodekse įtvirtintų reikalavimų, nėščia moteris, įteikė įmonės administracijai prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo atšaukimo, tačiau į darbą jai grįžti nebuvo leista.

 Visos šios istorijos eigoje Lina su vyru kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierę, tačiau ne dėl atleidimo iš darbo, o dėl nėščios moters žeminimo ir diskriminacijos darbe. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė atliko tyrimą dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu darbo santykių srityje.

 Lygių galimybių  kontrolierė norėjo surinkti tyrimui visus būtinus duomenis, tad firmos UAB „Sermija“ administracijai buvo išsiųstas paklausimas dėl būtinos informacijos pateikimo. Darbdavės atsakymus ji gavo, tačiau juose nebuvo pateikta prašoma informacija. Lygių galimybių kontrolierė, negavusi nurodytos informacijos, negalėjo išnagrinėti šios problemos iš esmės ir nutraukė skundo nagrinėjimą.

  Tačiau darbdaviui buvo pradėta administracinė byla už informacijos, dokumentų ir medžiagos nepateikimą.

  Po šios istorijos Lina ir jos vyras kreipėsi į Vilniaus miesto 2 –ąjį apylinkės teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo. Kiek vėliau byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Linos naudai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad moteris buvo neteisėtai atleista iš darbo, tačiau moralinės žalos nepatyrė.

  Dar iki pirmos instancijos teismo sprendimo, sutuoktiniai kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau kol vyksta teismai, ši institucija negali nieko padėti. Tik tuo atveju, jei Lina pralaimėtų bylą, ji vėl galėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.  

  Moteris beveik pusę metų gyveno be pajamų. Tačiau teismas pripažino, kad moralinės žalos nebuvo padaryta, kadangi Lina kūdikio neprarado. Nors Lina vis dar maitina vaiką, ji turi bylinėtis ir dalyvauti teismo posėdžiuose bei važinėti po įvairiausias institucijas, kur tenka „palikti“ nemažai sveikatos ir nervų. Tačiau šeima tiki, kad situacija bus palanki Linai ir teisingumas galiausiai bus įvykdytas.

  Lina ir jos vyras teigia, kad šią situaciją paviešinę todėl, kad norintys įspėti kitas nėščias moteris, jog jos būtų atsargios ir nepakliūtų į darbdavių rezgamas pinkles, kaip kad nutiko, tada dar besilaukiančiai kūdikio, Linai.

 Keli faktai apie motinystės atostogas:

∙ Lietuvoje moterims yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, kurios trunka iki 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba moteriai pagimdžius 2 ir daugiau vaikų, suteikiama - 70 kalendorinių dienų motinystės atostogų.

∙ Darbdavys užtikrina savo darbuotojų  teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

Šia istorija susidomėjo ir žiniasklaida: