Vaikučių turinčius pirkėjus parduotuvių lentynose vilioja „pabiručiai“, „kodėlčiukai“, „tigriukai“, „eurekutės“, „pinokiai“, „pasakėlės“ ir dar daugybė kitų žaismingai pavadintų mėsos gaminių. Kiekvienas vaiką auginantis linki jam sveikatos, ir ieško išskirtinių maisto produktų. Todėl pamatę užrašus: „vaikams“, „vaikų“, „tinka vartoti vaikams nuo 3 metų“ – visiškai pagrįstai tikisi, kad tokie gaminiai bent jau sudėtimi skiriasi nuo įprastų. Šį įspūdį dar labiau sustiprina vidutiniškai 24 proc. didesnė jų kaina. Paskaičiuota, kad maždaug 57 procentai Europos Sąjungos vartotojų yra pasirengę sumokėti brangiau už saugius ir kokybiškus maisto produktus. Netylek.lt aiškinasi – kas pasikeitė, praėjus pusmečiui po to, kai Lietuvoje plačiai nuskambėjo žinia, jog  mėsos gaminių vaikams  kaina, pakuotės ir viliojantys užrašai neatspindi jų kokybės ir maistinės vertės - po žaismingu apvalkalu ir ypatingu pavadinimu slėpėsi tie patys įprasti gaminiai, už kuriuos, sužaidus mūsų jausmais, išviliota daugiau pinigų!

“Esu keleto mažamečių vaikų mama. Ne vienerius metus, naiviai pasitikėdama vaikiškų mėsos produktų gamintojų reklamos teiginiais gaminių etiketėse: „Vaikiškas“, „Vaikams“, „Tinka vartoti vaikams vyresniems kaip 3 metai“ ir pan., - pirkdavau savo atžaloms tik tokius produktus, manydama, kad taip paženklinti produktai skiriasi nuo įprastų ne tik didesne kaina, bet ir kokybe, sudėtimi, mažesniu maisto priedų kiekiu, todėl yra sveikesni, natūralesni.  Deja, buvau mulkinama <...>“ – piktinasi mama Živilė iš Vilniaus ir prašo Netylek.lt padėti išsiaiškinti - kada sulauksime pokyčių ir gamintojai nebegalės mūsų klaidinti  įprastą gaminį siūlydami kaip „vaikišką“.

     Gamintojai rūpinosi tik vaikiškais paveikslėliais ir pavadinimais

     Į Netylek.lt skundą atsiuntusi mama Živilė, ir daugybė kitų vartotojų buvo priblokšti, kai 2008 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, o LR Konkurencijos tarybos tyrimo išvados (2009 m.) tik patvirtino - mėsos gaminių vaikams gamybai Lietuvos gamintojai naudojo tas pačias pagrindines mėsos žaliavas ir priedus, kaip ir kitų mėsos gaminių gamybai. O tai reiškia, kad mėsos gaminiai vaikams skiriasi tik pavadinimu („vaikams“, „vaikiškas“), ir (arba) paveikslėliais! 

     Konkurencijos taryba ilgai tyrė ir sprendė, ar reklama yra klaidinanti, gamintojai vis „suko uodegas“ ir ginčijo išvadas, o galiausiai atsipirko tik įspėjimais!  Žiniasklaidoje sumirgėjo žinutės apie didžiulio masto apgaulę ir pirkėjų mulkinimą, bet praėjo jau pusmetis, o pirkėjai ir toliau nėra tikri, ar pirkdami savo vaikams „pinokius“  ir „pasakėles“ brangiau moka už ypatingą mėsos gaminio pavadinimą, pakuotės papuošimą žaismingais paveiksliukais, ar vis dėlto po nustatytų pažeidimų ir gautų įspėjimų gamintojai keitė gaminių vaikams sudėtį?..

     Dokumentuose vaikai nuo 3 m. specialių mitybos poreikių nebeturi

     Gamintojai pasinaudojo „spraga“ – mat teisės aktai reglamentuoja tik kūdikiams (iki 12 mėn. amžiaus) ir mažiems vaikams (iki 3 metų amžiaus) skirtus maisto produktus, priskirdami juos specialios paskirties maisto produktų grupei (HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“), o vyresnių vaikų virš 3 metų amžiaus maisto produktų nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai neapibrėžia. Mamos ir tėčiai tikrai galėtų pasiginčyti, kad ir sulaukę trijų metų, vaikai  vis dar turi specialių mitybos poreikių. Juk nuo 3 metų augti nenustojama, o pasak mitybos specialistų - augančio vaiko organizmas dar labai jaunas, daugelis organų sistemų tik formuojasi, jis ypač jautrus medžiagoms, patenkančioms į vidų.

     Deja, šiuo metu niekas negali paaiškinti - kokie skirtumai gali būti laikomi reikšmingais, priskiriant juos vaikams skirtų produktų ar įprastų mėsos gaminių grupėms. Vykstant tyrimui, Valstybinis aplinkos sveikatos centras negalėjo įvertinti, ar tokie skirtumai, kaip, kad vaikams priskirtini mėsos gaminiai gaminami tik iš atšaldytos mėsos žaliavų, sudėtyje nėra maistinių odelių, mažesnis maisto priedų kiekis, dedami vitaminai, kalcis, medus ir pan., - gali būti laikomi reikšmingais esminiais kriterijais, ar ne.

     O kol nėra teisinio aiškumo ir moksliškai pagįstų privalomųjų reikalavimų, gamintojai gali ir toliau piktnaudžiauti ir susilaukti tik „pagrūmojimo pirštu“? Nors teisės aktų nebuvimas atsakomybės nepašalina, bet griežtų sankcijų irgi neužtraukia...
 

     Kieno čia daržas ir kieno pupos?

     LR Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi kad bendrovės vartotojus klaidino, rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai parengti teisės aktus, kurie nustatytų reikalavimus maisto produktų, skirtų vaikams vyresniems nei 3 metai, ženklinimui. 
     Mėsos gaminių vaikams vartotojai (tai yra ir tie, kurie mėgina iš kelių blogybių pasirinkt mažesnę…) lengviau atsiduso – pagaliau kažkas pasikeis. 
     Tačiau Netylek.lt išsiaiškino, kad nei Sveikatos apsaugos ministerijoje, nei Valstybinėje maisto veterinarijos tarnyboje nėra rūpinamasi tokių teisės aktų rengimu: VMVT iškart persiuntė mūsų paklausimus nagrinėti Sveikatos apsaugos ministerijai. O Sveikatos apsaugos ministerija pateikė  poziciją – vaikų virš 3 metų amžiaus maisto produktų Europos Sąjungos teisės aktai  neapibrėžia, ir Lietuva negali priimti nacionalinių teisės aktų, prieštaraujančių ES teisei. Ir vėl atrašė atgal  į tą pačią Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydama užtikrinti, kad į rinką patenkantys maisto produktai neklaidintų vartotojų. Užburtas ratas...

VMVT atsakymas:
SAM atsakymas:

     Jei jau esam tokie bejėgiai procedūrų įkaitai, ir net jei turim susitaikyt, kad vaikai nuo 3 m. jokių specialių mitybos poreikių nebeturi, ir kad jie yra tokia pati vartotojų grupė kaip ir suaugusieji, kodėl tuomet leidžiame piktnaudžiauti ir įprastus gaminius toliau vadinti „Vaikų“, „pabiručių“ ir pan.? 

SUSIJUSIOS TEMOS:
   
Olialia žavioji karvytė - klaidina!

Garbingas apdovanojimas negarantuoja išskirtinės gaminio kokybės?

Pieniškos dešrelės be pieno