Kas turi mokėti už išblaivinimą?

 

                                                                       Justo Venslovo nuotr.

     Rusai sako: „Любишь кататься, люби и саночки возить!“, leiskite perfrazuoti – „Mėgsti taurelę – susimokėk ir už išblaivinimą!“ O gal už šią paslaugą turėtų sumokėti alkoholio pardavėjai?... Plačiau

„Manau, kad į ligoninę atvykusių girtų asmenų gydymas turėtų būti apmokestintas. O jei į ligoninę pateko girtas žmogus,  kuris nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, – jam reikėtų skirti baudą arba viešųjų darbų. Reikėtų sudaryti specialų fondą – apmokestinant licenciją, ar atskiriant akcizo dalį nuo alkoholio pardavimų, - ir prie priklausomybės centrų, o jei jų nėra - prie ligoninių, steigti specialius išblaivinimo skyrius asmenims, kuriems nereikalinga ypatinga medicininė pagalba. Juose turėtų dirbti socialiniai darbuotojai, nes išblaivinimas – socialinė, o ne medicininė paslauga“, - sako Agnė Zuokienė.... Plačiau

Pieniškos dešrelės be pieno

 

     „Kodėl virtos dešros ir dešrelės vadinamos „pieniškomis“, jeigu jose nėra pieno? Prieš daugiau nei keletą dešimtmečių  į tokias dešreles iš tiesų dėdavo pieno miltelių, tačiau šiais laikais jos tikrai nėra pieniškos -  išlikęs tik pavadinimas <...>“ - Tai – vienos diskusijos apie maisto kokybę ištrauka, paskatinusi mus ieškoti konkretaus atsakymo. Įminkite šią mįslę ir Jūs:

„Pieniškos“ dešrelės = aukščiausios rūšies
Aukšiausios rūšies = ne daugiau kaip 3% pieno miltelių sudėtyje
-----------------------------------------------
Tai kodėl tuomet dešrelės  „Pieniškos“?... Plačiau

„Tai, kad gamintojai rūpindamiesi kuo mažesne gaminio savikaina pieno miltelių naudoja kuo mažiau, bet giriasi, jog dešrelės yra „pieniškos“, - tik dar vienas vartotojus klaidinantis triukas. Manau, kad „pieniškas“ gaminys  turi būti išties pieniškas, neapsiribojant 3%“, – sako Agnė Zuokienė.

VMVT klausėme:

VMVT atsakė:... Plačiau

Kodėl Lietuvoje „Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa“ neįsibėgėja?

 

     Ar įsivaizduojate, kad kaskart sukantis traškučių, limonado, mėsainių ir kitų sveikatai nepalankių produktų reklamai, kaip atsvara, nuskambėtų ir privaloma frazė apie sveikatai palankių produktų naudą?... Plačiau

"Vaisių vartojimo skatinimo programa mokykloms - puiki Europos žemės ūkio garantijų fondo didžiąja dalimi finansuojama idėja,  nerandanti palaikymo Lietuvoje. ES paskyrė finansavimą 190 tūkstančių Lietuvos moksleivių, tačiau šiuo metu nemokamai vaisius gauna vos 20 000. Programoje dalyvaujančių mokyklų entuziazmas išgaruoja per kelis mėnesius, nes pedagogai be atlygio turi pildyti daugybę dokumentų, vaisius plauti, morkas skusti, produktus išdalinti vaikams, surinkti besimėtančius graužtukus ir pan. Būtina visiems kalbėti, kaip šią programą padaryti patrauklia, kad ir organizatoriai, ir dalyviai pajustų naudą", – sako Seimo narė Agnė Zuokienė.

Kreipimasis į moksleivių tėvus

Klausimai programą koordinuojančiai LR žemės ūkio ministerijai:

ŽŪM atsakymai:... Plačiau

Olialia žavioji karvytė - klaidina!

     

     Žaismingai ir patraukliai  garsioji „Olialia pupytė“ Oksana Pikul, reklamoje įkūnijusi žalmargę karvytę, pristato  varškės sūrelius „Olialia Cola“. „Netylėk“ laišką atsiuntusios vilnietės Aušros J. vaikai  iškart panoro jų paragauti. Sveika šeimos mityba besirūpinanti Aušra papasakojo, kad stengiasi rinktis tokius maisto produktus,  kurių  etiketėse rašoma: „natūralus“, „ekologiškas“,  „be E“, „genetiškai nemodifikuota“ ir pan.   Turbūt daugelis, kaip ir vilnietė Aušra, perskaitę „Olialia Cola“ sūrelių gamintojo  AB „Pieno žvaigždės“  reklamos teiginius straipsniuose internete („be konservantų ir visiškai natūralus“, „be augalinių riebalų, be konservantų, be stabilizatorių"), džiaugiasi pasirinkę „sveikesnį“ produktą be konservantų.... Plačiau


„Tokių maisto gaminimo subtilybių dauguma vartotojų tikrai nežino. Pati atidžiai renkuosi produktus ir dažnai pasirinkimą lemia tokie užrašai kaip – „be E“, “natūralus“, tačiau  „Olialia“ sūrelių net ir su tokiais užrašais nesirinkčiau jau vien dėl to, jog „Olialia“ asocijuojasi su silikonu, bet ne natūralumu,“ – sako Agnė Zuokienė. Gavusi pasipiktinusį pirkėjos laišką, ji kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri pradėjo tyrimą dėl klaidinančios reklamos ir nustatė LR reklamos įstatymo pažeidimą.

Vilnietės mamos Aušros skundo ištrauka (asmens duomenys neskelbiami)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  maisto skyriaus vyr. vet. Gyd.  Irenos Pečiulienės atsakymo ištrauka.

LR Konkurencijos tarybos atsakymas

VMVT direktoriaus K.Lukausko atsakymas

VMVT atsakymas dėl nustatyto pažeidimo... Plačiau

Garbingas apdovanojimas negarantuoja išskirtinės gaminio kokybės?

 


     Rinkdamiesi maisto produktus, su antsvoriu kovojantys ir tiesiog savo svorį kontroliuojantys žmonės, tyrinėdami etiketes prekybos centruose sugaišta  marias laiko. Renkantis, kokius produktus pirkti, jiems itin svarbi  galimybė gauti aiškią, nuoseklią ir pagrįstą informaciją, kita vertus, informacijos aplinką formuoja reklama: „becukris“, „be cholesterolio“, „liekninamoji“,  „deginantis riebalus“ ir t.t.... Plačiau

     Apie produktus neva turinčius išskirtinių sveikatinimo savybių ne kartą teko diskutuoti tiek su specialistais, tiek su moterimis įvairiuose Lietuvos vietovėse. Nebuvau nieko girdėjusi apie ledus „Slim drive“, tačiau gavusi Rimos B. laišką peržiūrėjau jų reklamą ir man užkliuvo teiginys, jog valgant šiuos ledus „galima sulaukti teigiamo poveikio sveikatai ir fizinei būklei“. Su Europos parlamento ir tarybos direktyva 200/13/EB  suderinta mūsų šalies Higienos normoje 119:202 nurodyta, kad ženklinant maisto produktus nė vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ir profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas. ... Plačiau

Netylėk - papasakok savo problemą