Apie 20–28 tūkstančiams Lietuvos mažylių ikimokyklinis ugdymas – neprieinamas, nes lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų. Dabar ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 56% vaikų, iš jų - apie 75% mieste ir 20% - kaime. Net pokario Lietuvoje, kai visos pajėgos buvo skiriamos ekonomikai atstatyti, o socialinės lengvatos buvo minimalios, ikimokyklines įstaigas lankė daugiau Lietuvos vaikų  (64 proc. / 1967–1968 m.). Šiandien kelios dešimtys tūkstančių ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių šeimų, vienišų tėvų ir globėjų svarsto ką daryti: vieni rengiasi išeiti iš darbo ir ugdyti vaiką iki mokyklos namuose, kiti - perskirsto šeimos biudžetą ir ieško būdų susimokėti už auklės ar privataus darželio paslaugas, treti ruošiasi emigruoti...... Plačiau

... Plačiau

 

Sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys savavališkai sumažino atlyginimą, spaudė savo noru išeiti iš darbo, neišleido atostogų, nemokėjo priedų ir premijų, – tokių ir panašių skundų galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Palyginus su ankstesniais metais, sunkmečiu besilaukiančios moterys darbdaviais skundėsi kur kas dažniau.

Jei anksčiau į tarnybą nėščiosios kreipdavosi vos 1-2 kartus per metus, tai vien per pirmąjį 2009 metų pusmetį buvo gauta net 10 skundų. Sulaukiama ne tik skundų raštu: bijančios prarasti darbo vietą ar sulaukti neigiamos darbdavio reakcijos, darbe diskriminuojamos nėščiosios vengia oficialių pareiškimų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau skambina telefonu, ar klausia elektroniniu paštu. Dar daugiau yra tokių, kurios tyliai kenčia, nes turi per mažai žinių apie savo teises ir įstatymines garantijas.... Plačiau

„Kreipiuosi į Netylek.lt norėdama daugiau sužinoti apie besilaukiančių moterų teises.  Kokie darbo kodekso punktai yra aktualūs nėščiosioms? Ar besilaukianti darbuotoja turi teisę į laisvadienį, jei tądien lankosi pas akušerį-ginekologą? Taip pat domina ir rizikos faktoriai,  į kuriuos darbdavys turėtų atsižvelgti,“ – ieško atsakymų būsima mama Tania.

... Plačiau

     Nors ši tema ne apie garsųjį brolių Coen‘ų filmą (“No Country for Old Men”), bet daugelis neįgaliųjų Lietuvoje jaučiasi panašiai – šioje šalyje nėra vietos neįgaliems, nebeliko vietos geriems ketinimams... Nepritaikyta aplinka, nepagrįstos diskriminuojančios darbdavių nuostatos, bendruomeninių paslaugų ir socialinių darbuotojų pagalbos namuose stoka, kompensuojamų techninės pagalbos priemonių trūkumas ir dar daugybė kitų (ne vien socialinių) problemų ir skaudulių švietimo, kultūros ir visose kitose gyvenimo srityse neįgalius asmenis paverčia prašytojais, o ne teisių turėtojais.... Plačiau

"Neįgaliųjų teisių konvencija LR Seimui buvo pateikta ratifikuoti prieš pusantrų metų, tačiau "užstrigo" mūsų biurokratiniuose koridoriuose. Neįgalieji turėjo vaikščioti į komitetus ir ginti šį dokumentą - neįgaliųjų konstituciją - kuri nesukuria jokių privilegijų neįgaliesiems, tik užtikrina teises, kuriomis mes visi seniai naudojamės. Šį dokumentą galima pavadinti revoliucingu mūsų šaliai, nes mokys keisti požiūrį į neįgalųjį: nesvarbu, kokio jis amžiaus, bet nėra vienas - šalia yra artimieji, šeima, aplinka. Konvencija kviečia neišskirti neįgaliojo, o žiūrėti daug plačiau, dokumente visur kartojama - „neįgalieji ir jų šeima“," - sako Agnė Zuokienė.... Plačiau

 

     Vaikučių turinčius pirkėjus parduotuvių lentynose vilioja „pabiručiai“, „kodėlčiukai“, „tigriukai“, „eurekutės“, „pinokiai“, „pasakėlės“ ir dar daugybė kitų žaismingai pavadintų mėsos gaminių. Kiekvienas vaiką auginantis linki jam sveikatos, ir ieško išskirtinių maisto produktų. Todėl pamatę užrašus: „vaikams“, „vaikų“, „tinka vartoti vaikams nuo 3 metų“ – visiškai pagrįstai tikisi, kad tokie gaminiai bent jau sudėtimi skiriasi nuo įprastų. Šį įspūdį dar labiau sustiprina vidutiniškai 24 proc. didesnė jų kaina. ... Plačiau

 

                                                                     Justo Venslovo nuotr.

      Šiuo metu Seimo narys gauna 6,9 tūkst. litų atlyginimą (iki mokesčių) bei 2,1 tūkst. litų išlaidoms,  susijusioms su Seimo nario parlamentine veikla,  kurios yra atlyginamos iš valstybės biudžeto. Labai daug žmonių mano, kad pastarosios parlamentarų išlaidos „pieštukams“ – dar viena alga.... Plačiau

"Per 4 mėnesius darbo Seime sutaupiau daugiau nei 12 000 lt biudžeto lėšų, skirtų man, kaip parlamentarei. Jei sutaupytos lėšos būtų kaupiamos atskiroje sąskaitoje kaip Parlamento pagalbos fondas, manau, kad žymiai daugiau Seimo narių atsakingiau leistų kiekvieną parlamentinėms išlaidoms skirtą litą. Šiandien taupyti žinant, kad tavo pastangos bus įvardintos kaip "nepanaudotas likutis" ir sutaupyti pinigėliai bus grąžinti į bendrą valstybės biudžeto "katilą", motyvacija menka". 

                                                                                                                   Agnė Zuokienė

Seimo Pirmininkei I.Degutienei perduotas A.Zuokienės pasiūlymas

Klausimai Seimo Kanceliarijos Finansų departamentui

LRSK Finansų departamento ataskaitos

LRS Kanclerio atsakymas dėl pasiūlymo... Plačiau

Netylėk - papasakok savo problemą