Išnagrinėtos Jūsų problemos

  Vaikai yra mūsų ateitis. Juos reikia ne tik užauginti, bet ir apsaugoti nuo pavojų bei nelaimingų atsitikimų. Dažnai skaudžios nelaimės atsitinka eismo įvykių metu. 2011 metais eismo įvykiuose žuvo 19 vaikų, iš kurių pusė žuvo važiuodami automobiliu. Siekiant užkirsti kelią skaudžioms netektims, 2012 m. vasario 29 d. LR Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pakeitimo projektui (Žin., 2012, Nr. 29-1302).

... Plačiau

1. Šiais metais jau aštuntą kartą Vilniaus Rotušėje organizavote renginį kūdikių besilaukiančioms mamoms. Prieš 3 metus agentūra „Factum“ šį nėščiųjų susibūrimą registravo į Lietuvos rekordų knygą. Tuo metu, taip pat kaip ir šiemet, dalyvavo 400 būsimų mamų. Kūdikių besilaukiančios moterys tiki savo, savo šeimos bei Lietuvos ateitimi, nors žino, kad kūdikio gimimo laikas bus pažymėtas ne tik ekonomine stagnacija, bet ir tikrų vertybių ilgesiu.

    Taip. Šį mano širdžiai patį brangiausią renginį vadinu optimistiškiausia metų popiete. Būti tarp būsimų mamų ypatingas jausmas. Ten nėra pykčio, blogų minčių.

    Tačiau šventės ir koncertai, kai pagerbiame moteris, pasiryžusias gimdyti, – viena, o gyvenimiškos bėdos, kurių itin daug išgirstu, – visai kas kita. Dažnas darbdavys ne tik kad nesudaro tinkamų sąlygų dirbti besilaukiančioms moterims, bet dar ir naudoja psichologinį spaudimą, sakydamas, kad jos dirba neproduktyviai, skatina kuo greičiau išeiti dekretinių atostogų, verčia imti nemokamas atostogas ar mažina darbo užmokestį, apgaule priverčia pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo.
Su nėščia moterimi negali būti nutraukta
    Visada siūlau moterims nepasiduoti spaudimui, kalbėtis su darbdaviais ir ginti savo bei būsimo kūdikio teises, jei darbo sąlygos gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Moterims rekomenduoju kreiptis į gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, nustatytų, ar dirbamas darbas gali turėti neigiamą poveikį.

    Svarbu žinoti, jog su nėščia moterimi negali būti nutraukta darbo sutartis. Be nėščiosios sutikimo draudžiama skirti viršvalandžius, darbą naktimis, švenčių dienomis. Nėščioji gali reikalauti nustatyti darbą ne visą darbo dieną ar ne visomis savaitės dienomis.

2. Ar galima sakyti, jog Lietuvą apėmė Cezario pjūvio operacijų „epidemija“?

    Kas penktas vaikas Lietuvoje ateina į šį pasaulį Cezario pjūvio operacijos metu. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, Cezario pjūvio operacijų neturėtų būti daugiau nei 15 proc. Šalyse, kurios garsėja ypatingai gerais akušerinės pagalbos rodikliais (Skandinavijos šalys, Airija ir kt.), Cezario pjūvio operacijų skaičius nedidėja. Tuo tarpu Lietuva jau pasiekė „epidemijos“ lygį.

    Dar prieš dešimt metų operacijos prireikdavo tik kas 10 gimdyvei. Pastaruoju metu vis daugiau moterų mano, kad nėra saugesnio būdo gimdyti, kaip tik Cezario pjūvis. Kadangi Lietuvoje nėra parengtas Cezario pjūvio operacijų indikacijų sąrašas, dar nei vienas gydytojas nebuvo nubaustas dėl be reikalo atliktos Cezario pjūvio operacijos. Valstybinė ligonių kasa už Cezario operacijas pernai sumokėjo 13.8 mln. Lt. Sveikatos ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei 1000 moterų Lietuvoje per metus atliekamos Cezario pjūvio operacijos, nors jos kuo puikiausiai galėtų pagimdyti pačios.

    Prisimindama savo asmeninę patirtį, galiu pasakyti, jog labai tikėjau, jog po pirmojo mano gimdymo, kuris dėl komplikacijų baigėsi Cezario pjūviu, antrą kartą man pavyks pagimdyti pačiai. Tačiau ir antrą, ir trečią kartą nepasisekė. Tai vertinu kaip vieną didžiausių savo, kaip moters, nesėkmių. Visgi, daugelyje šalių gydytojai skatinami finansiškai, jei moterims, kurių pirmasis gimdymas baigėsi skubia Cezario pjūvio operacija, antrą kartą padeda pagimdyti natūraliai. Pirmasis Cezario pjūvis neužprogramuoja, kad ir vėliau turėtų būti taip gimdoma. Reikia keisti tiek moterų, tiek gydytojų požiūrį ir dėti visas pastangas, kad kuo daugiau moterų pagimdytų natūraliai.

3. Kitose šalyse įprasta, kad šalia prekybos centrų įrengtos automobilių statymo vietos šeimoms ar kūdikių besilaukiančioms  moterims. Ar taip bus ir Lietuvoje?

    Džiaugiuosi, jog tai viena, tai kita verslo organizacija savo iniciatyva įrengia šeimoms skirtas automobilių statymo vietas. Nėštumas – tikrai ne liga, tačiau esu įsitikinusi, kad besilaukiančioms moterims turi būti sudaryta galimybė pasistatyti automobilį neįgaliesiems skirtose vietose. Ir priežasčių tam – ne viena. Neįgaliesiems skirtos vietos yra arčiau įėjimų į pastatus, todėl yra saugesnės bei patogesnės įlipti bei išlipti besilaukiančioms moterims.

    Kadangi per paskutiniuosius kelerius metus keitėsi neįgaliojo pažymėjimo išdavimo tvarka, sumažėjo asmenų, galinčių naudotis ženklu „Neįgalusis“, ratas. Prekybos centrai jau šiandien gali prašyti sumažinti neįgaliesiems skirtų vietų skaičių arba, kaip aš siūlau ir jau registravau tokį projektą Seime – leisti neįgaliesiems skirtose vietose automobilius statytis ir kūdikių besilaukiančiomis moterimis.

4. Ar smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas?

    Taip. Dešimtmetį vėluodamas visai neseniai Seime  priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Kadangi esu susipažinusi su visose Europos šalyse priimtais panašiais įstatymais, galiu pasakyti, kad mes pasukome šiek tiek kitokiu keliu nei daugelis. Mūsų įstatymo tikslas – nubausti smurtautoją, o kitose šalyse svarbiausias uždavinys – apsaugoti auką.

    Daugelyje Europos valstybių policijos pareigūnams suteikiama teisė iškeldinti smurtautoją iš jo būsto: Austrijoje – 14 dienų, Čekijoje, Nyderlanduose – 10 dienų, Didžiojoje Britanijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje – 2 paroms. Praėjus nustatytam terminui, smurto auka gali kreiptis į teismą su prašymu terminą pratęsti iki 29 parų ar net 3 mėnesių.

    Ne vienus metus visuomeniniais pagrindais dirbau su šia problema ir žinau bėdas ne tik  iš popierių ir ne iš statistikos. Koks požiūris iki šiol buvo į smurtą artimoje aplinkoje byloja faktas,  jog  policijai nustačius smurto atvejį, vos vienas iš 800 smurtautojų sulaukdavo didesnės ar mažesnės bausmės.

    Šiuo metu Seime svarstomas ne vienas mano siūlymas šia tema. Vienas jų, kad policijos pareigūnas, nustatęs smurto atvejį, pats galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, nelaukdamas prokuroro leidimo. Kur rasti prokurorą naktį ar švenčių dienomis? O juk būtent šiuo metu ir registruojama daugiausia smurto atvejų... Šių pakeitimų prašo visos prokuratūros, tai yra tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos, tiek Šiaulių, tiek policijos komisariatai.

------------------------------

Pjesė „Septynios“ – tai dokumentinio teatro kūrinys, sudėliotas iš 7 moterų, norinčių pakeisti pasaulį, pasakojimų. Ši pjesė keliauja per pasaulį. Vilniuje, sausakimšoje Ūkio banko arenoje, ji buvo skaitoma 2012 05 31.
Aš pasakojau  Marinos Pisklakovos-Parker  istoriją. Marina -  pirmoji moteris Rusijoje, pradėjusi kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje, įkūrusi pagalbos liniją , kuri teikia ir teisinę pagalbą. Rusijoje nuo vyro rankos kasmet žūsta keturiolika tūkstančių moterų, tai reiškia, viena per valandą. Marina pasakoja, jog ją labiausiai šokiruoja, kai milicijoje, ji išgirsta paaiškinimą, jog moterys nesijaučia mylimos, jei jų nemuša.  Ji mano, kad tokie stereotipai atkeliavo iki šių dienų iš XVI amžiuje Rusijoje galiojusių Domostrojaus taisyklių:

Namuose vyras šeimininkas.
Visi kiti turi jam tarnauti.
Vyras turi bausti žmoną, kad ji būtų nuolankesnė.
Jei muša, reiškia myli.
Nemušk per veidą, nes negalėsi su ja pasirodyti žmonėse.
Nemušk per pilvą, jei ji laukiasi.
Geriau naudok ne lazdą, o botagą – jo kirčiai skausmingesni, todėl ji geriau įsimins pamoką.
Primušęs žmoną, parodyk, kaip ją myli, – tada ji geriau supras pamoką ir labiau Tave vertins.

    Kas 20 minučių policijoje registrujamas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, per 5 mėnesius -  11270 pranešimų.

    Pirmų 5 mėnesių, kai galiojo LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas statistika: Užregistruota pranešimų – 11270, pradėta ikiteisminių tyrimų – 3805. Iš jų  71 proc. dėl  fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, 25 proc. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, 4 proc. – dėl  kitų priežasčių.

5. Ar valstybė turi įsiklausyti į šeimų, ilgus metus nesėkmingai bandančių susilaukti vaikų, problemas?

    Taip. Jau  15 metų Lietuvoje atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Daugiau nei 3000 vaikų mūsų šalyje gimė po to, kai jų tėvams padėjo medikai. Su nevaisingumo problemomis susiduria kas 5 pora, todėl mane gąsdina tai, jog ši veikla reglamentuota vos vieninteliu prieš 13 metų pasirašytu ir jau prieštaraujančiu šiuolaikinės medicinos praktikai, vos pusės puslapio ministro įsakymu. Manau, kad visi, tiek medikai, tiek visuomenė, tiek pacientai, būsimas vaikas būtų žymiai saugesni, jei įstatymu nustatytume visų pusių pareigas ir atsakomybę. Tačiau, vos tik prasideda šio įstatymo svarstymas, jis paverčiamas idėjiniu karu, nesibaigiančiomis  diskusijomis, kada prasideda gyvybė, o tokio vienareikšmiško atsakymo, matyt, ir būti negali.

    Seimui buvo pateiktas ne vienas įstatymo variantas, bet Sveikatos reikalų komitetas, kuriame aš dirbu, išklausęs medikų, pacientų,  bažnyčios atstovų nuomones, paruošė įstatymo projektą, neleidžiantį absoliučiai nieko daugiau nei šiuo metu jau daroma Lietuvoje, tačiau griežtai reglamentuojant visų pusių atsakomybę ir pareigas.

    Mes siūlėme, jog  sprendimus, įvertindama visas galimas pasekmes, priima pagalbiniam apvaisinimui pasiryžusi pora. Kiek ląstelių paimti apvaisinti, kiek užšaldyti kiaušialąsčių, kiek kiaušialąsčių bandyti apvaisinti, kiek jų perkelti į gimdą, ar perkelti ląsteles su jau matomais defektais, ar tik tas, kurios prognozuoja sveiko vaiko gimimą, ką daryti su likusiomis apvaisintomis ląstelėmis, ar jas užšaldyti, jei taip, kiek, sprendžia tik pagalbiniu būdu bandanti kūdikio susilaukti šeima. Tai ne politikų darbas. Tos šeimos, kurioms dėl religinių įsitikinimų nebus nepriimtinas apvaisintų ląstelių šaldymas, to ir nesirinks. Tos šeimos, kurios norės šaldyti kiaušialąstes, nors tai dar ir nesenas ir dar gana prieštaringai vertinamas metodas, rinksis šį kelią.

    Nesvarbu, vyras ar moteris turi nevaisingumo problemų, prieš pradedant pagalbinio apvaisinimo procedūras, moters laukia varginantis ir brangus stimuliavimo hormonais etapas. Todėl kiekviena šeima, įvertinusi visas rizikas, turi apsispręsti, ar kaskart iš naujo moteris ryšis stimuliavimo etapui, ar po stimuliavimo atsiradusias kiaušialąstes ar apvaisintas ląsteles ji su vyru pasirinks užšaldyti. Tuomet, nepavykus susilaukti vaikelio, antrą ar trečią kartą jos bandymas pastoti prasidės ne nuo pradžių – stimuliacijos, bet nuo antrojo etapo, kai į gimdą patalpinamos jau apvaisintos ląstelės ar subrandinta kiaušialąstė.

    Apmaudu, jog pritrūkus politinės valios ir padarius pertrauką įstatymo priėmime,  Lietuva pasirinko kelią šios srities visiškai nereglamentuoti ir palikti visas procedūras tik medikų ir pacientų tarpusavio susitarimui.

    Tarptautiniuose dokumentuose vengiama konkrečiai apibrėžti gyvybės pradžios momentą. Net Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje nėra apibrėžta minimali vaiko amžiaus riba. Didžioji Britanija, Kinija ir daugelis kitų, žmogaus teisę į gyvybę įstatymiškai pripažįsta tik po gimimo.Visgi, daugelyje pasaulio valstybių teisiškai nėra apibrėžta, nuo kada pripažįstama teisė į gyvybę ir kada jai suteikiama apsauga. “Nėra nei pageidautina, nei įmanoma atsakyti į klausimą, ar negimęs vaikas laikomas žmogumi”- tokia Europos žmogaus teisių teismo praktika, kuris  laikosi pozicijos, kad  teisės į gyvybę pradžia – tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis ar religinis klausimas. Visgi, didžioji dalis pasaulio teisininkų sutaria, jog gyvybe/žmogumi galima vadinti ir dar negimusį vaiką, jei motinai mirus, jis dirbtinėmis sąlygomis galėtų išgyventi.

Dėl kieno problemų poros susiduria su nevaisingumu?

40 proc. vyrų,
40 proc. moterų,
15 proc. abiejų partnerių
5 proc. neaiškios kilmės problemų.

6. Ar tiesa, kad Lietuvoje moterys domisi savanorišku kiaušintakių perrišimu?

    Taip. Į mane kreipėsi kelios moterys, kurios sąmoningai domisi kiaušintakių perrišimo operacija. Išties, chirurginė sterilizacija yra efektyvi, ilgalaikė ir gana pigi kontraceptinė priemonė, kuri yra labai populiari JAV, Pietų Amerikos šalyse, Europos Sąjungos valstybėse.

    Lietuvoje savanoriška veiksnios pilnametės moters sterilizacija kontracepcijos tikslais nėra reglamentuota, nors Lietuvos medicinos normoje nurodyta, kad gydytojas akušeris ginekologas turi gebėti atlikti kiaušintakių perrišimą (sterilizaciją). Savanoriška sterilizacija Lietuvoje formaliai nėra draudžiama, tačiau ji yra vertinama gana kontraversiškai. Manau, jog būtina diskusija šiuo klausimu, tiek su medikais, tiek su visuomene, Katalikų bažnyčia, pacientų organizacijomis.

7. Daugiavaikės motinos pačios turi nuspręsti, kada joms išeiti į pensiją?

 
    Taip, moterims galimybė anksčiau išeiti į pensija – tai ir kompensacija už užaugintus vaikus, ypač jei jų daugiau nei trys. Neseniai Seime pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama nustatyti socialinio draudimo pensijų lengvatą moterims, kurios susilaukė trijų ar daugiau vaikų, t.y. siekiama pagerinti ar palengvinti tokių moterų padėtį nustatant trumpesnį pensijos amžių – 60 metų.
    Tačiau aš įžvelgiu ir kitą pusę, todėl siūlau atkreipti dėmesį, kad nemažai daugiavaikių moterų, augindamos vaikus, ilgą laiką nedirbo ir neturėjo adekvačių karjeros bei atitinkamos materialinės gerovės sukūrimo galimybių, todėl norėtų išlikti darbo rinkoje kuo ilgiau. Dažnai moteriai pritrūksta kelių mėnesių ar kelių metų darbo stažo didesnei pensijai gauti, kita jaučiasi turinti pakankamą kvalifikaciją ir nori dirbti mėgstamą darbą. Tačiau pasiekus formalų pensinį amžių, realios galimybės konkuruoti darbo rinkoje tokiam asmeniui sumažėja.
     Ypač sunkmečiu padažnėjo istorijų, kad vos ne tą pačią dieną, kai sueina pensinis amžius, moteris turi atsisveikinti su darbo vieta. Be to, jau svarstomi siūlymai darbdaviui oficialiai nutraukti darbo sutartį, vos darbuotojui sueina pensinis amžius. Todėl kyla abejonių, ar ankstesnio pensinio amžiaus nustatymas visais atvejais pagerins ar pablogins daugiavaikių moterų padėtį. 
    Todėl siūlau numatyti, kad tik pačiai moteriai, kuri pagimdė ir išaugino tris ar daugiau vaikų, pageidaujant, pensinis amžius gali būti nustatytas 60 metų. Rėmiausi kitų šalių patirtimi, kai įsiklausoma į asmens nuomonę, kada jis pats norėtų išeiti į pensiją. Tokia praktika ES valstybėse yra vertinama itin pozityviai.

8. Jau 10-ą vasarą per Lietuvą rieda „Rožinio kaspino“ autobusėlis, raginantis moteris nedelsti. Ar moterys noriai tikrinasi?

    Taip. Per visą projekto „Nedelsk“ laikotarpį nėra buvę taip, kad su onkologų ir savanorių komanda nuvyktumėme į kokį miestelį, o mūsų ten nelauktų. Atvirkščiai, dažniausiai susirenka tiek moterų, kad neįmanoma spėti visų patikrinti. Per 10 metų aplankėme 660 skirtingų Lietuvos miestų, miestelių, gyvenviečių, patikrinome daugiau nei 72 tūkstančius moterų, daugiau nei 700 iš jų radome krūties vėžio ženklų, kas penktai – gerybinę ligą.

    Daugiau informacijos, kokius miestus ir miestelius aplankys „Rožinio kaspino“ autobusėlis www.nedelsk.lt. „Nedelsk“ onkologų ir savanorių komanda Vilniaus mieste dirbs rugsėjo mėnesį. Registruotis nemokamoms patikroms Vilniuje reiktų nedelsk@nedelsk.lt

9. Ar per tą laiką pasikeitė moterų požiūris į sveikatą?

    Taip. Apie vėžį kalbėti nebėra gėda, tai nebereiškia mirties nuosprendžio. Mirtingumo kreivė ne tik sustojo, bet ir pradėjo sparčiai leistis žemyn. Jei prieš 10 metų tik kas trečia moteris Lietuvoje po operacijos išsaugodavo krūtį, dabar krūtį tausojančios operacijos atliekamos 2 iš 3 – tai panašus į JAV rezultatas.

    Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje. Paskaičiuota, kad suserga kas 9 pasaulio moteris ir nei viena, deja, neturi laimingojo bilieto ir negali pasakyti: „aš tikrai nesusirgsiu“. Mes negalime suvaldyti sergamumo, nes dažniausiai nėra žinomos susirgimo priežastys, tačiau mes galime daryti įtaką išgijimui, nes kuo ankstyvesnėje stadijoje išaiškinamas vėžys, tuo gydymo rezultatai geresni.

    Užleistas krūties vėžys – tai nemeilės sau ženklas. Tai reiškia, jog moteris rūpinosi kitais, gal vyru, vaikais, daržais, gyvuliais, o save užmiršo. Mat, krūties vėžys – kantri liga. Ji gali žaisti slėpynių ir 10, ir 15 metų. Ir jei per tą laiką nei moteris, nei jos šeimos gydytojas, nei ginekologas nepatikrina krūtų apčiuopa, radiologas – echoskopu ar mamografu, liga gali gerokai įsisenėti. Nors ir duodama nemažai laiko, tačiau krūties vėžys ir viena paslaptingiausių ligų, nes ilgus metus neišryškėja jokie ženklai, o skausmo, kuris dažniausiai būna ligų indikatoriumi, išvis nebūna. Štai kodėl taip svarbu tikrintis net nejaučiant jokio skausmo.

10. „Nedelsk“ Europos Parlamente buvo apdovanotas kaip „Mažo biudžeto, bet didelio poveikio“ projektas („Low budget, big impact“).

    Taip. Tai pats didžiausias įvertinimas. Žinau, kad labai daug galima padaryti pasitelkiant savanorių gerą valią, atsakingai išleidžiant kiekvieną paaukotą centą. Mūsų sukaupta patirtimi noriai dalijuosi su kitomis šalimis. Panašūs į „Nedelsk“ projektai jau vyksta Kazachstane, Ukrainoje. Artimiausiuose planuose – Pakistanas, Gvatemala ir kitos šalys.

    Dažnai manęs klausia, ar mano šeimoje kas nors sirgo krūties vėžiu. Ne. Šį projektą pradėjau po to, kai po vieno labdaros renginio, kurio tikslas buvo surinkti pinigų barokinio pano atkūrimui šv. Jono gatvėje, buvo paaukota daugiau, nei tikėjomės, pinigų. Tuomet ir gimė idėja „Rožinio kaspino“ autobusėliu apvažiuoti Lietuvą ir pasakyti moterims, kaip svarbu tikrintis dėl krūties vėžio. Pamačiusi, koks yra moterų susidomėjimas, paskutiniuosius 10 metų itin didelę savo laisvo laiko dalį ir skyriau šio projekto organizavimui.

11. Daugelis kartu su „Nedelsk“ vykstančių akcijų yra tradicinės. Ar šiais metais bus kokių naujovių?

    Taip. Ne tik dėl to, kad šiais metais vyksta Europos futbolo čempionatas, bet ir dėl to, kad ir moterys žaidžia futbolą, „Nedelsk” aktyviai kviečia moteris sportuoti. Tai smagu, nes nauja. Tai iššūkis kiekvienai, nes dar neišbandyta.

    Jei norite paįvairinti savo ir kaimyninių bendruomenių veiklą – organizuokite futbolo renginius. Jei norite aktyvaus laisvalaikio ir iššūkių, junkitės į judėjimą „Moterys už futbolą” moterysuzfutbola@lff.lt arba Moterys už futbolą facebook.com paskyroje.

Esu 7 savaites nėščia, tačiau dar pažyma dėl nėštumo darbdaviui nepateikta. Gavusi atlyginimą sužinojau, kad jis man sumažintas. Kaip elgtis? 

Esu nėščia ir darbe dažnai tenka dirbti dvi pamainas iš eilės (6–22 val.). Ar taip nepažeidžiamos mano teisės?

Po vaiko auginimo atostogų grįžau į darbą, tačiau vaikas dažnai serga, pati dirbu nepalankiomis sąlygomis, todėl sirgau net kelis kartus. Darbdavio buvau apkaltinta, kad biuletenius imu, nes nesu motyvuota eiti į darbą. Kaip apginti savo teises?

 Po magistro studijų pastojau. Aktyviai dalyvavau mokslinėje veikloje, diplomą gavau su pagyrimu. Nespėjau įsidarbinti, nesukaupiau darbo stažo, kad gaučiau motinystės išmoką. Kodėl pamirštami gabūs studentai, kuriantys pridėtinę vertę visuomenei?

Esu 16 sav. nėščia, dirbu sunkų fizinį darbą sandėlyje. Darbe nuolat patiriu stresą, nes darbdavys priekaištauja dėl neproduktyvumo. Labai stengiuosi viską atlikti, dėl to jaučiu įtampą, gimdos susitraukimus ir nuovargį. Kas ir kaip galėtų mane apginti?

Šiuo metu esu  vaiko  priežiūros atostogose, tačiau planuoju pradėti dirbti, o vaiką toliau auginti tęstų mano sugyventinis, vaiko tėvas, kurio pavardę turi vaikas. Ar turi įtakos vaiko auginimo išmokų gavimui tai, kad mes nesusituokę?

Ar mokytojoms, kaip ir kitų specialybių mamoms, skiriami „mamadieniai“?

 
1. Ar jau šiais metais Rugsėjo 1-oji bus šventė ir dirbantiems pradinukų tėvams?

    Taip. Mokslo metų pirmąją dieną, nors ji ir neįtraukta į šventinių dienų sąrašą, faktiškai bent pusdienį darbdavių gera valia nedirbdavo labai daug mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų. Tačiau ne visi vadovai būdavo geranoriški. ... Plačiau

1. Pelnėte ne vieną garbingą pasaulinį apdovanojimą už visuomeninę veiklą, ypač moterų sveikatinimo srityje. Ar tai nėra įrodymas, kad visiškai nebūtina būti Seimo nariu, norint daryti gerus darbus?